Nenumaldomai artėja dvyliktokų siaubas – brandos egzaminai. DELFI gatvė pasidomėjo, kaip mūsų žvaigždės įveikė šį išbandymų maratoną: ar nepakišo baimė kojos, gal į egzaminus žygiavo ramūs kaip belgai, o gal paniškai nervinosi?
Grūdas: mokslai dar ne viskas
Pažymiai svarbesni buvo dainininko Grūdo tėvams, nei jam pačiam. Tačiau jis tėvų nenuvildavo – buvo geras mokinys. Mokyklą baigė su devintuko vidurkiu.
Grūdas pataria: „Mokyklos laiką reikia išnaudoti tinkamai, pasiimti iš jo kuo daugiau“. Tačiau mokslai dar ne viskas: „Pats gyvenimas yra mokykla ir jeigu tu nemoki gyventi, mokslai nepadės…“
„Būna studentų namisėdų, kurie sėdi namuose, graužia knygas ir vaikšto tik į „univerą“. Paskui jiems trūksta savarankiškumo, neturi pažinčių ir viską jiems tenka pradėti tarsi nuo nulio“, – sako jis.
Anot Grūdo, diplomas labiau reikalingas jau įžengus į gyvenimą, o ne jam ruošiantis. Tad jei niekur neįstoji po mokyklos baigimo – ne bėda. Aukštojoje mokykloje mokytis suspėsi visada, tačiau gyventi gali ir pavėluoti… Jeigu mokaisi gyventi, mokslus „pasiimsi“ iš gyvenimo.
DELFI gatvė: kaip tu laikei egzaminus?
Grūdas: į egzaminus ėjau kaip į kontrolinius, tik svetimoje mokykloje. Stengiausi labai nesinervinti. Ir labai laukiau, kad jie greičiau pasibaigtų…
Žinojau, kad iš egzaminų galėjau gauti ir geresnius balus. Tikėjausi daugiau. Istorijos egzamino balu buvau mažiausiai patenkintas, o labiausiai pasisekė užsienio kalbos egzaminas, gavau 70 balų.
Paklaustas ar pavasarinė meilė trukdo egzaminams, Grūdas atsakė: „Tyra ir išlaikyta meilė prieš egzaminus turėtų įkvėpti stengtis dėl ateities, o jeigu ta meilė – tiesiog pavasaris, ji tik trukdo…“
Abiturientams Grūdas palinkėtų stiprybės, ramaus ir blaivaus proto, nesinervinti, nesidraskyti. Dainininkas linki sėkmės ir kuo didesnių pasiekimų gyvenime.
Stano: „Nesiparinkit”
DELFI gatvė: ar geras atestatas garantuoja karjerą, sėkmingą ateitį?
Stano: 12-oje klasėje jau galima suvokti, kas gyvenime yra svarbu. Jei tau rūpi karjera, reikia pasistengti dėl gero atestato. O nesėkmės atveju, nereikia „parintis“, reikia gyventi toliau.
Svarbu siekti tikslo: neįstojęs iš pirmo karto, gali bandyti vėliau. Jeigu yra noro, viskas pasiseks.
Stano pažymių vidurkis dvyliktoje klasėje buvo 9,1. Dainininkas labiausiai ruošėsi ir bijojo istorijos egzamino. Tuomet jis gyveno Pilaitėje, kurią supa ežerai.
Prieš šį egzaminą dainininkas nusprendė atsikelti anksčiau, nubėgti prie ežerėlio, išsimaudyti ir pasimankštinti: „Galvojau taip bus geriau laikyti egzaminą, sumažins stresą“.
Tačiau išėjo atvirkščiai: lekiant į egzaminą, Stano šlapią galvą supūtė vėjas, pakilo spaudimas ir egzaminą teko laikyti skaudančia galva. Stano abiturientams pataria naujų streso mažinimo metodų neišradinėti…
Daininkas iš anksto žinojo, kad stos į lietuvių filologiją. Nors iš lietuvių egzamino gavo septintuką (dešimtbalėje sistemoje), laimėjimas lietuvių kalbos olimpiadoje garantavo studijas.
Be filologijos, Stano svarstė galimybę stoti į teisę arba tarptautinius santykius, bet taip ir nenuvyko laikyti šių specialybių stojamųjų egzaminų…
Dainininkas turi filologijos bakalauro laipsnį, o dabar studijuoja muzikos, kino ir teatro vadybą.
DELFI gatvė: ko palinkėtum abiturientams?
Stano: neprisigalvoti jokių nesąmonių, kaip aš su ežeru… Geriausia pora dienų prieš egzaminą nebesimokyti ir „nesiparinti“. Šiaip į kokį „tūsą“ nuvažiuoti.
Egzaminai neturi „teršti“ smegenų
Dainininko Vaido Baumilos klasė buvo stipri, dažnai buvo jaučiama konkurencija. Dabar dainininkui pažymiai atrodo kur kas svarbesni nei mokykloje, nes tai lemia stipendiją.
Dalyvavimas realybės šou 12-oje klasėje apsunkino pasiruošimą egzaminams: kol kiti krimto mokslus, Vaidas muzikavo.
Dainininkas susikoncentravo ties anglų ir lietuvių kalbų egzaminais. Mamos, lietuvių kalbos mokytojos, jis nenuvylė: iš lietuvių kalbos egzamino gavo 80 procentų.
Iš anglų kalbos egzamino dainininkas tikėjosi gauti 100, tačiau gavo prasčiau – 95 procentus.
Pasiruošti istorijos egzaminui pritrūko laiko. Vaidas neatskleidė, kiek balų surinko iš šio egzamino: „link 50”. Iš mokyklinių egzaminų, geografijos ir lietuvių kalbos interpretacijos, dainininkas gavo didžiausius pažymius – dešimtukus.
Dabar dainininkas Vilniaus kolegijoje studijuoja pramoginį scenos meną. Studijos Vaidui labai patinka, jis tiesiog „kaifuoja“. „O kai „kaifuoji“ net ir sudėtingi dalykai einasi gerai“, – sako jis.
Anot Vaido, geras atestatas negarantuoja sėkmingos karjeros. Karjerai svarbiausia ne pažymiai, o žmogaus savybės: apsukrumas, užsispyrimas, charizmatiškumas.
Vaidas dvyliktokams linki drąsos. „Nereikia galvoti tik apie egzaminus: reikia džiaugtis pavasariu, „besidauginančiais“ hormonais, atsipalaiduoti, šėlti, o egzaminai lai „neteršia“ smegenų“, – abiturientus pamoko Vaidas.
„Mokinukė“ nemėgsta nuolaidų
„Mokinukė“ Rūta dabar vienuoliktos klasės mokinė, tačiau jau dabar brandos egzaminai jai kelia baimę. Padrąsina tik mintis, kad laiko dar yra ir ji spės rimčiau „susiimti“ kitais metais.
Rūta pasakoja, kad šiais metais jos pažymiai suprastėjo. Tačiau tai lėmė ne tik koncertai su grupe: ,,Šiemet daug sudėtingesnė mokymosi programa“.
Rūta sako, kad mokytojos išgarsėjusioms merginoms nenuolaidžiauja, o pačios ,,Mokinukės“ nuolaidų taip pat neprašo. Jei kartais mokytoja ir parašo aukštesnį pažymį, Rūtai tai nepatinka: „Geriau jau gauti tiek, kiek esu verta“.
Kai „Mokinukės“ važiuoja iš koncertų jau sutemus, dažnai pamokas skaito, pasišviesdamos telefonu. Kartais viena skaito garsiai, o kitos klauso, arba perskaičiusi viena papasakoja, ką sužinojusi, kitoms.
Rūta abiturientams pataria susikaupti, pasistengti ir, svarbiausia, nesinervinti.
Dėl egzaminų dreba nuo aštuntos klasės
Seriale „Nekviesta meilė“ Liną vaidinanti Laura Karvelytė jau mokykloje suprato, kad geri pažymiai lygūs geroms studijoms universitete.
Laura sakė buvusi pakankamai stropi, tad ir pažymius gaudavo gerus. Nesisekė tik realieji mokslai, ypač matematika.
Paklausta apie stresą, kuris per egzaminus pakerta net gabiausius ir stropiausius, Laura atsakė: „Nemanau, kad 12 metų besimokius stropiai, per egzaminą galima viską užmiršti. Jeigu gerai mokaisi, ir egzaminų rezultatai bus geri.“
Tačiau pati Laura dvyliktos klasės egzaminų bijojo jau nuo aštuntos klasės. Vasarą, po vienuoliktos klasės, ji bent kartą per savaitę susapnuodavo košmarą apie egzaminus: kaip juos laiko, kaip nervinasi, kaip viską pamiršta.
Tačiau kai atėjo egzaminų laikymo metas, ta įtampa jau buvo išgyventa. (Patarimas: kuo anksčiau pradedi bijoti egzaminų, tuo mažiau tos baimės lieka, kai jie ateina).
Laura labiausiai džiaugėsi anglų kalbos egzamino balais. Šį egzaminą lydėjo sėkmė: Laura jį laikė per savo gimtadienį savo mokykloje ir net toje pačioje klasėje, kur visad vykdavo anglų kalbos pamokos.
Savos sienos padėjo nugalėti įtampą. Iš šio egzamino Laura gavo 72 balus. Jai tai buvo geras pasiekimas, nes šiam egzaminui ji ruošėsi pati, nesamdė korepetitorių.
Abiturientams Laura palinkėtų kantrybės: „Dvylikta klasė ateina ir praeina, tad reikia sukaupti visa, kas geriausia, nepagailėti laiko. Pasimokyti verta, nes aukšti balai daug ką lemia“.
Dvyliktokams pavasarines meiles Laura siūlo nukelti į vasarą: „Pati žinau, kaip būna: sėdi prie knygų ir nenoromis mintys nuplaukia…“
