18-metis Augustinas iš pažiūros niekuo nesiskiria nuo daugumos bendraamžių. Nekantriai laukia egzaminų maratono pradžios, galvoja apie būsimą specialybę bei susitikinėja su mylima mergina.
Tačiau abiturientas prisipažįsta, jog dar visai neseniai mąstė apie kunigystę: „ Norą būti kunigu paskatino aplinkui matyta neteisybė, tai, kad daugybei žmonių trūksta vilties, jie nebemato baltos spalvos, yra agresyvūs ir dvasiškai skurdūs.“
Nors eiliniam jaunuoliui religiniai klausimai gan svetimi, Lietuvoje gausu krikščioniškų jaunimo organizacijų: Jėzuitų, Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolija, susitikimų bendruomenė neįgaliesiems “Tikėjimas ir šviesa”.
DELFI Gatvė domėjosi tvirtomis katalikiškomis pažiūromis išsiskiriančio jaunuolio pamąstymais apie kunigystę, ankstyvus lytinius santykius ir tikėjimo vietą jaunimo gyvenime.
DELFI Gatvė: ar manai, jog tapęs kunigu, galėtum padėti spręsti įvairiais socialines problemas?
Augustinas: tvirtai tikiu, kad Dievas duoda žmonėms viltį, o kunigai yra Dievo tarnai, palikti žemėje po jo išėjimo. Jų darbas yra padaryti žmonių gyvenimus šviesesnius ir laimingesnius. Tačiau vien tik noro neužtenka, reikia pajusti ir pašaukimą. Jį pajusi, nes Viešpats tau siųs ženklus.
DELFI Gatvė: paminėjai ženklus. Pačiam yra tekę juos pajusti?
Augustinas: pirmiausia pradėjau mąstyti savo širdyje: pašaukimas ar šeimos kūrimas? Buvo sunku spręsti, kadangi esu jaunas.
Pats pirmasis ženklas buvo auganti meilė mano Viešpačiui Jėzui Kristui. Supratau, kad jis gyvena kiekvieno mūsų širdyje ir kiekvienas mūsų jam esame atskiras pasaulis.
Pradėjau skaityti Šventąjį raštą, kuris dažnai sukeldavo man pagarbos, nuostabos ir dievobaimingumo jausmą. Bet pats stipriausias jausmas buvo meilės jausmas. Žinau, kad nedaugelis supras, ką noriu pasakyti, tačiau kas yra jautęs tą meilę Dievui, žino, ką tai reiškia.
Nusprendžiau kas kelias savaites eiti išpažinties – kuo daugiau šviesos įsileidi, tuo daugiau nešvarumų pamatai. Pradėdavau jausti, kad mano siela tai lyg baltas drabužis, o kiekviena nuodėmė lyg juoda ryški dėmė.
Antrasis ženklas buvo suvokimas, kad jeigu nori mylėti Kristų, tu turi mylėti savo artimą. Turiu omenyje ne tik gimines, bet kiekvieną žmogų, kuris vieną ar kitą akimirką yra šalia tavęs.
Kitas ženklas buvo kelionė į Pranciškaus draugų stovyklą Pakutuvėnuose. Ten sužinojau apie evangelijos skelbimo svarbą pasaulyje. Na, o vėliau – kelionė į Italiją, kur vyko Europos jaunimo susitikimas su popiežiumi.
Kelionę visai atsitiktinai pasiūlė draugo tėvai. Kai išgirdau, kad bus kalbama apie šeimą ir kunigystę, suvokiau, jog tai Dievo valia ir aš ten vyksiu. Italijoje man Viešpats ir davė atsakymą.
DELFI Gatvė: savo pažiūras tu reiški garsiai, neslėpdamas jų nuo kitų. Kokia tėvų, draugų, kitų aplinkinių reakcija į tai? Juk mūsų visuomenėje bet koks religingumo akcentavimas dažnokai sutinkamas priešiškai.
Augustinas: prieš savo pabudimą iš “miegančio kataliko” buvau auklėtas katalikiškai : sekmadieniais eiti į mišias, eiti išpažinties ir t.t., bet širdyje nejutau Kristaus.
Kartą Dievas palietė mano širdį. Vieną naktį aš jo šaukiausi, šaukiausi pagalbos iš nevilties širdyje ir tada pirmą kartą pajutau kaip Kristus įžengė į mano širdį. Pajaučiau jo meilę ir begalinį gailestingumą man, įtikėjau visa širdimi ir ligi šiol su juo gyvenu.
Tada nusprendžiau drąsiai skelbti Kristų, kad ir kokios aplinkybės būtų. Norėjau, kad visi: draugai ir nepažįstami – matytų, kad aš myliu Jėzų, jog jisai ne tik mano Dievas ir Karalius, bet ir geriausias mano draugas.
Tai nėra lengva. Begalinės diskusijos su tais, kurie nėra įtikėję, su tais, kurie interpretuoja Bibliją, tikėjimą ir Dievą savaip. O juk Dievas paliko bažnyčią, kad Šventosios dvasios nušviesti kunigai perteiktų tikrąją evangelijos reikšmę – be išvedžiojimų ar palengvinimų, kad pateiktų ją mums tokią, kokią Dievas mums perdavė.
Pradžioje buvo sunkoka ir draugai į tai nepatikliai žiūrėjo, bet tai truko neilgai ir jie mane priėmė tokį, koks esu. Jie suvokė, kad manęs nepakeis. Aš jau palytėtas Dievo meilės.
DELFI Gatvė: tu pasakei “su tais, kurie interpretuoja Bibliją, tikėjimą ir Dievą savaip.” Kodėl manai, jog tavasis interpretavimas teisingas, o kitų ne?
Augustinas: todėl, kad kai kurie tikėjimą padaro paviršutinišku, nededa jokių pastangų, kad jį suprastų. Aš vadovaujuosi bažnyčia ir esu užtikrintas savo teisumu. Žinau, kad bažnyčioje yra dalykų, kurie kitiems nepatinka, pavyzdžiui, išpažintis ir sekmadieninės mišios.
Eiti išpažintiems gali būti sunku ar sudėtinga dėl nuodėmių gėdos ar netikėjimo atleidimu.
DELFI Gatvė: Lietuvos jaunimas nevengia išgerti, savižudybių mastu pirmaujame Europoje, daug paauglių rajonuose darosi abortus. Manai, jog nusigręžimas nuo bažnytinio mokymo yra viso to pasekmė?
Augustinas: ne tik nusigręžimas nuo bažnyčios mokymo, bet ir Dievo meilės nepažinojimas bei nenoras ją pažinti.
Taip pat didelę įtaką daro tėvų auklėjimas, o pagal tokią statistiką galime spręsti, kad mūsų šalyje nedaug kam rūpi savi vaikai. Mažai kas gina tvirtos, stiprios, krikščioniškos šeimos idealus, kurios galėtų būti pavyzdžiu mūsų tautai.
Bažnyčia nėra tik Dievo Žodžio skleidėja. Ji ir moralės mokytoja. Žinoma, pasaulyje atsiranda tokių, kurie išniekina ją savo iškrypimais, bet kiek yra atiduodančių savo gyvybę dėl tikėjimo ir Dievo.
Apie pedofilus bažnyčioje skandalai pasklinda akimirksniu. O kodėl nėra rašoma apie kunigus, neišduodančius savo tikėjimo ir dėl to sušaudomus ties bažnyčios durimis?
Neigiamos įtakos turi ir žiniasklaida. Pažiūrėkime, kaip propaguojamas alkoholis.
O dėl sekso, tai nedaug kas šiais laikas suvokia skaistybės reikšmę. Nebent tada, kai ją praranda.
Žurnaluose jaunimui apie seksą parašyta taip, jog vėliau niekas nebežino kas yra susilaikymas, kam jis reikalingas. Skaistybė tampa skuduru.
DELFI Gatvė: manai jaunimas turėtų susilaikyti ir apie lytinius santykius pradėti galvoti, tik būdami pilnamečiai?
Augustinas: ne tapę pilnamečiais, bet tik po vestuvių, kuomet jie yra visai subrendę ir pasiruošę. Seksas yra ne tik malonumas. Tai yra kartu ir atsakomybė, nes Dievo pagalba taip yra sukuriama gyvybė.
Daugelis gali manęs nesuprasti ir keikti, bet sakau jums – jei norite būti tikrai laimingi, atiduokite nekaltybę savo sutuoktiniui kaip didžiausią dovaną ir didžiausią meilės įrodymą bei būkite laimingi.
Neskaistumas yra dalykas, kuris ardo šeimas. Gal dėl to šeimos padėtis mūsų visuomenėje tokia katastrofiška.
DELFI Gatvė: vis dėl to, reikia pripažinti, kad gamta taip surėdė, jog sulaukus tam tikro amžiaus jaunuolius ima kamuoti hormonų audros ir jie nori turėti lytinių santykių.
Augustinas: nepamirškime, kad nesame gyvūnai, kuriems turi rūpėti vien tik instinktų patenkinimas…
Mes esame žmonės ir Dievas mums suteikė protą, kad naudotume jį ir susilaikydami būtume atskirti nuo gyvulių. Seksas nėra tik instinkto numalšinimas, bet kartu ir atsakomybė. Žmogus gali ugdyti valią ir kada nors ji taps stipresnė už instinktą.
Manau, jog susilaikantys iki vestuvių, šeimyniniame gyvenime yra daug laimingesni už tuos, kurie nepaisė skaistumo vertybės.
DELFI Gatvė: pastarosiomis dienomis internetinėse svetainėse karštai diskutuojama dėl Seime svarstomo abortų uždraudimo klausimo. Kokia tavo nuomonė šiuo klausimu?
Augustinas: pritariu bažnyčios nuomonei, nors anksčiau ir nesuvokiau kodėl ji prieštarauja vieniems ar kitiems dalykams. O žmones piktinasi draudimais todėl, kad suvaržomas jų egoizmas ir instinktų patenkinimas.
Šeima yra šventa, o abortas yra žmogžudystė, turbūt pati baisiausia iš visų. Tai pasaulio neganda. Pasaulis skęsta nekaltų vaikų kraujyje.
Noriu pasakyti labai svarbų dalyką manantiems, kad vaikas gali pakenkti jų materialinei padėčiai. Nežudykite. Dievas yra pažadėjęs, kad mumis pasirūpins, tad nesirūpinkime ir nesakykime – „o ką valgysime, kuo vilkėsime“.
Dievas pasirūpina savo kūriniais, todėl nežudykite ir pamatysite, kad sakau tiesą. Įtikėkite ir jis jums padės, nepaliks jūsų bėdoje. Tu jam rūpi ir visad rūpėsi.
DELFI Gatvė: kartą teko susipažinti su vieno katalikų dvasininko parengtu „kenksmingos muzikos“ sąrašu. Jame be kitų, yra tokios grupės kaip AC/DC, “The Who”, “Led Zeppelin” ir “Sex Pistols”. Nemanai, kad lazda čia šiek tiek perlenkta?
Augustinas: pirmiausia reikėtų paklausyti, kokio tipo informacija yra skleidžiama dainų tekstuose. Jei yra dainuojama apie sekso ir kitų blogų darbų bei ydų propagavimą, manau tai yra kenksminga. Bet jeigu turinyje nėra blogybių skatinimo, nemanau, kad tai ypač kenksminga.
Tiesiog kartais agresyvi, greita ir garsi muzika skatina irzlumą, agresiją. Juk būna žmonių, kurie per daug įsijaučia.
DELFI Gatvė: ar pažįsti daug jaunimo, besilaikančio panašių į tavąsias nuostatų ir vaikščiojančių kiekvieną sekmadienį į bažnyčią?
Augustinas: žinau daug, tačiau jie priklauso įvairioms bendruomenėms. Savo aplinkoje aš esu vienas su Kristumi širdyje.
Kartais keli mano draugai prisijungia sekmadieniais, būna džiugu. Jų prašau ateiti ne todėl, kad man palaikytų kompaniją, bet dėl jų pačių.
Manau, jeigu jaunimas pamatytų, kad Dievas jų gyvenimą padaro tikrą – su meile ir viltimi, jie atsisuktų į jį ir taptų laimingais.
