Elektrinė gitara – vienas triukšmingiausių ir labiausiai išsiskiriančių instrumentų. Vieniems ja grojama muzika (rokas, metalas) tėra tik nervus ryjantis triukšmas, o kiti šio griausmingo instrumento garsus apibūdina kaip „vežančią“ ir nepakartojamą muziką.
Daugelis moksleivių mielai ima gitarą į rankas ir patys ir kuria savo mėgstamą muziką. Tokius muzikavimo entuziastus ir nusprendė pakalbinti „Mokyklos Frontas“, kad jie atskleistų, ar sunki toji giratistų dalia.
Groti galima visur
Vilniaus Ąžuolyno mokyklos moksleivis Lukas Norkūnas, jau penktus metus grojantis elektrine gitara sako, kad per visą šį laiką grojimas nebuvo atsibodęs. Groti per dieną po kelias valandas jau tapo vaikino įpročiu.
Paklaustas, kuo elektrinė gitara žavi Luką, jis atsako, jog tai bene vienintelis instrumentas, su kuriuo grodamas gali šėlti: „Tik elektrine gitara galima grot stovint ir šokinėti“, – juokiasi Lukas.
Žinoma, turint elektrinę gitarą, atsiranda ir keletas keblumų. Lukas tvirtina, kad reikia turėti gerus kaimynus, jei nori groti namie. „Mano tėvams grojimas netrukdo. Po mano šeimos butu gyvena mano draugas, o kitiems kaimynams grojimas patinka“, – geranoriška kaimynyste džiaugiasi vaikinas.
Nesėkmingas koncertas
Dabar Lukas groja su klasės draugu. Dažniausiai vaikinas koncertuoja mokykloje, tačiau ateity svajoja tapti pasaulinio garso žvaigžde: „Norėčiau sukurti grupę ir išgarsėti visame pasaulyje, tai būtų labai smagu“, – šypsosi Lukas. Moksleivis mano, jog kiekvienam muzikantui reikalingas talentas ir Lukas yra įsitikinęs, kad jį turi.
Vaikinas prisimena, kaip vieno koncerto metu pateko į keblią padėtį, kai netikėtai grojant iš aparatūros ėmė sklisti dūmai. Tai labai išgąsdino salėje sėdėjusius vaikus ir jų tėvelius: „Koncertavome mokykloje su bendraklasiu būgnininku. Turėjome groti tris dainas. Kai buvome bebaigią antrąją, mano kubas pradėjo rūkti ir supleškėjo. Visi tėveliai su vaikais išsigando ir pradėjo eiti iš salės“, – pasakoja moksleivis.
Sunkiojo metalo atstovai
Lenkijoje besimokantis šešiolikmetis moksleivis Antanas Keršys taip pat groja elektrine gitara. Jis šiuo instrumentu susidomėjo išgirdęs roką: „Elektrine gitara susidomėjau klausydamas roko ir metalo. Garsas skleidžiamas iš šio instrumento man labai patiko, bet pačios muzikos neužteko. Norėjau pats pabandyt groti gitara, o kai jau pradėjau, tai ir nenorėjau baigti. Elektrinė gitara tapo mano hobiu.“
Dabar Antanas groja su grupe „Ignotus Serpent“. Iš penkių žmonių susidedanti grupė groja sunkųjį metalą. „Tai labai stiprus stilius. Kai kuriem nemalonus gitaros garsas, greita perkusija ir rėkimas vietoj dainavimo. Toks stilius patinka dažniausiai tik gotų subkultūrai. Apranga tinka prie muzikos. Baisi muzika mirties ir pragaro klimate“, – teigia moksleivis.
Skirtingas požiūris
Antanas, paklaustas, kuo skiriasi lenkų sunki muzika nuo lietuvių, atsako, kad Lietuvoje į įvairių subkultūrų elektrine gitara grojančius muzikantus žiūrima tolerantiškiau nei kaimyninėje valstybėje: „Lenkijoj metalas daug mažiau populiarus nei Lietuvoj. Bent jau mieste, kuriame gyvenu, šios muzikos lygis yra labai žemas. Vilniaus gatvėse vyras su ilgais plaukais, odine striuke ar kerzais nedaro didelio įspūdžio, o Lenkijoje toks dalykas yra retenybė. Jaunimas retai užsiima muzika, o jeigu jau ką nors daro muzikos link, dažniausiai tai elektrine muzika, sukurta kompiuteriu be jokiu įgūdžių“, – teigia Antanas.
Groti gali ne kiekvienas
Moksleivis iš Lenkijos, kaip ir penkis metus elektrine gitara grojantis Lukas Norkūnas, teigia, kad groti elektrine gitara ir dainuoti talentas reikalingas: „Muzikai visada reikalingas talentas, o pats grojimas kainuoja daug laiko ir nervų. Roko ir metalo muzikai reikia labai daug darbo, ypač iš vokalinės pusės. Šaukti gali kiekvienas, bet reikia mokėti šaukti taip, kad gerai skambėtų“, – sako muzikantai.
