Hokshila Andrade. “Pasaulio pilietis”. Vieną rytą jis gali groti gitara Afrikoje, o kitą – jau skintis pro Brazilijos džiungles. Gal ir keista, bet jis vis sugrįžta į Lietuvą ir sako, kad jam čia patinka. Hokshilai svarbiausia – pozityvus požiūris į gyvenimą. Šiame straipsnyje juoko “dozė” – garantuota.
Save Hokshila apibūdina kaip “regio” ritmu per gyvenimą einantį žmogų, kuriam svarbu pamatyti kuo daugiau įdomių dalykų.
“Aš esu paprastas ir nuoširdus, turiu humoro jausmą (beje, kartais tik man suprantamą…). Mano gyvenimo moto yra: nežiopsok toli – viskas tau po nosim”, – sakė Hokshila.
DELFI Gatvė: Ar yra tokia šalis, į kurią nebenorėtum sugrįžti antrą kartą?
Hokshila: Jo… Estija. Jie ten baisiai šneka. Gali net “nuprotėti” nuo jų kalbos ir žmonių “greitos” reakcijos. Kartą viename festivalyje specialiai estams pagrojau vieną savo dainą 3 kartus lėčiau nei originalą, manau, jiems visai patiko (juokiasi…).
DELFI Gatvė: Esi matęs labai daug pasaulio šalių, tai kodėl vis tiek grįžti į Lietuvą?
Hokshila: Aš pasakyčiau kiek kitaip – aš “sugrįžtu” ir į kitas šalis, ne vien į Lietuvą. O Lietuvoje man labai patinka, ypač vasarą, žmonės čia taip pat labai geri, be to pigu…
Šalies, kurioje norėčiau gyventi nuolat, kol kas nesirenku, nes kur būnu – ten man “ok”, o sėslaus gyvenimo artimiausiu metu tikrai neplanuoju.
DELFI Gatvė: Kokiose Afrikos šalyse esi buvęs? Jei įmanoma, apibūdink afrikiečių gyvenimo būdą?
Hokshila: Esu gyvenęs PAR, keliavau po Egiptą, Tanzaniją, Svazilendą, Ugandą, Keniją, Etiopiją, Malavį.
Turiu prisipažinti: myliu Afriką!
Jų gyvenimo būdas yra, tikrąją ta žodžio prasme, “atsipūtęs”. Žmonės viską daro lėtai, bet nuoširdžiai. Jiems kišenėse švilpia vėjai, bet veide šviečia didžiausios šypsenos…
DELFI Gatvė: Visų savo kelionių metu turėjai sukaupti labai daug įspūdžių. Ar negalvoji parašyti knygą? Kokios knygos tau labiausiai patinka?
Hokshila: Aš esu parašęs straipsnių apie savo keliones, kuriuos spausdino įvairūs žurnalai, taip pat ir DELFI, bet, manau, parašyti knygą neturiu kantrybės. Bet, jei atvirai, viena amerikiečių rašytoja yra užsibrėžusi parašyti knygą apie mano gyvenimą.
Mano mėgstamiausios knygos yra “Papilon” ir “Motocycle diaries”.
DELFI Gatvė: Kokių atlikėjų pats klausaisi? Kam “dėtum pliusą” iš Lietuvos muzikantų?
Hokshila: Iš Lietuvos muzikantų ir grupių man patinka “Sel” (viskas patinka apie šią grupę), “Pieno lazeriai” (myliu Giedrės balsą, beje, mes kartu įrašėm dainą), “G&G Sindikatas” ir ypač Svaras su savo “giliais raimais”. Beje, visai patiko “Gravel” ir kt.
Man labai nepatinka Stano. Tai žmogaus lėkštumo pavyzdys. Atsiprašau, bet visi atlikėjai, kuriems muziką ar žodžius kuria Stano, iškart patenka į mano “šūdlistį”, o vaikai, kurie perka jo muziką ar knygą, turi pamastyt, kad vieną dieną visi pavirs “buratinais” (juokiasi…).
Milano, atrodo, normalus, muzikalus “bičas” ir mes esam geri bičiuliai, bet kažkodėl scenoje virsta pida**.
Jonas atrodo lyg ir gerai. Nieko neturiu prieš jį asmeniškai, bet jo muzika pilna suvaidintų emocijų. Tai mane erzina…
Apie kai kuriuos “realybės šou žmones” išvis neturiu ką gero pasakyti.
Viso to, ką čia pasakiau, nereikia priimti rimtai (šypsosi…).
DELFI Gatvė: Papasakok, kaip tavo gyvenime atsirado muzika? Kodėl būtent “regio” (reggae) stilius? Kuo jis tau ypatingas?
Hokshila: Muzika mano gyvenime atsirado jau gana seniai.
Reggae muzika labiau pradėjau domėtis, kai nuvykau į Afriką (2000 metais), o po to keliavau į Braziliją, Jamaiką ir t.t. Pamačiau, jog kokiam pasaulio gale bebūtum – visiems patinka reggae muzika.
Visgi aš nesu tipiškas “roots reggae” atlikėjas ir savo muziką vadinčiau labiau “world music”, bet visa tai yra turi reggae stilistikos…
DELFI Gatvė: Esi atlikęs keletą dainų su Linu Adomaičiu. Gal ateityje planuoji sugroti su dar kokiais žinomais atlikėjais? Kokie tavo planai ateičiai?
Hokshila: Jo… Su Dima Bilanu (juokiasi…). Šiaip aš neturiu planų, jei idėja ateina savaime, tai ir “gaunasi” kažkas. Koks skirtumas su žinomu atlikėju ar su kuo iš gatvės. Dėl komercinių dalykų tikrai “nepasirašyčiau”…
Artimiausi planai yra mūsų “Fight for Africa” turas ir įrašai su draugu iš PAR – Thembi. Gaila, bet paskutiniu metu kiek apleidau pamėgtą žurnalisto darbą.
DELFI Gatvė: Esi minėjęs, kad savo albumo studijinius įrašus pradėjai dar Afrikoje. Šiek tiek apibūdink muzikos kūrimo ypatumus šiame žemyne?
Hokshila: Afrika yra labai muzikali. O groti su vietiniais muzikantais, bent jau man, labai patiko. Mano kūrybai tame žemyne darė įtakos vietinių žmonių gyvenimai, jų istorijos, netgi socialiniai dalykai: korumpuota politika, skurdas ,diskriminacija ir t.t. Visa, ką mačiau, perkėliau į savo dainas, kurias dabar ir girdite.
DELFI Gatvė: Gal gali prisiminti kokį linksmą nuotykį, įvykusį per tavo keliones?
Hokshila: Paskutinėje kelionėje po centrinę Ameriką labai daug žmonių mane laikydavo nusikaltėliu, dėl barzdos ir tatuiruočių. Ten tatuiruojasi tik gangsteriai ar jų klanų nariai. Einant gatve, moterys patraukdavo į šoną vaikus, labai keistai žiūrėdavo, policija dažnai prašė dokumentų ir t.t. Bet, kai pamatydavo mane grojant, viskas tapdavo “ore”.
DELFI Gatvė: Papasakok, ką veiki laisvalaikiu?
Hokshila: Važinėju dviračiu su savo šuniu, groju gatvėje ir rūkau. Kartais dar nueinu į susitikimą su kokiu Seimo nariu pasivaišinti “kokainu”. Aišku, juokauju…
DELFI Gatvė: Populiarumas tau trukdo? Ar esi “persirgęs” žvaigdžių liga?
Hokshila: O aš populiarus? Aš taip nemanau.
Žvaigždžių liga “serga” mano kaimynas Beinoravičius iš Užupio, jis visada su “kvapeliu” ir jam dažnai “matosi žvaigždės”. Niekam to nelinkėčiau. Bjauru.
