Kai prieš penkis su puse metų Erika Skorupskaitė nusprendė įsidarbinti parduotuvės kasininke, viskas atrodė labai laikina. Tarptautinę verslo prekybą studijavusi mergina turėjo kur kas didesnių ambicijų – svajojo dirbti vadovaujamą darbą. Dabar E. Skorupskaitė sako, jog visiems norams lemta išsipildyti, jeigu į užduotis žiūri rimtai ir atsakingai bei džiaugiasi, kad kasininkės darbas buvo puikiu laipteliu, atvėrusiu karjeros perspektyvas.
Studentiškas darbas virto rimta karjera
Į prekybos tinklą IKI E. Skorupskaitę atvedė studentiškas entuziazmas. „Maniau, kaip ir daugelis studentų padirbėsiu vasaros metu. Buvau pabaigusi pirmą kursą, norėjosi nuveikti šį tą naudingo. Planavau padirbėti kelis mėnesius ir grįžti į mokslus. Darbas iškarto pasirodė įdomus, dingo bet kokie išankstiniai nusistatymai. Vasarai įpusėjus, supratau, kad įmonė į darbuotojus žiūri labai lanksčiai ir suteikia palankiausias sąlygas, todėl nusprendžiau ir toliau darbuotis – tęsiau mokslus, o po studijų, vakarais, bėgdavau į parduotuvę“, – savo pirmuosius darbo žingsnius prisimena mergina.
Du metus E. Skorupskaitė sėkmingai derino mokslus ir darbą, o paskutiniame kurse toje pačioje įmonėje atliko ir savo profesinę praktiką. „Labai nudžiugau, kai po praktikos sulaukiau pasiūlymo užimti vienos iš Vilniaus IKI parduotuvių pamainos viršininkės vietą. Supratau, kad įveikiau pirmąjį etapą ir žengiu kažkur toliau. Greitu metu iš personalo skyriaus gavau dar vieną kvietimą – vesti praktines mokymų sesijas. Į viską žiūrėjau su didele atsakomybe ir atsidavimu: mokymams kruopščiai ruošdavausi, parduotuvėje darydavau ir tai, kas mano jėgoms, ir ne tik. Turbūt aš toks žmogus, man viskas įdomu, norėjau semti žinias atviromis rankomis“, – pasakoja E. Skorupskaitė.
Į sėkmę vedė ir likimas, ir žingeidumas
Nė metų naujose pareigose neišdirbusi mergina pasakoja, jog netrukus ir vėl sulaukė skambučio bei pajuokauja, jog kiekvieną jos mintį lydi sėkmė ar likimas. „Vos tik pajusdavau stagnaciją ar kažkokį troškimą daryti daugiau, mintys materializuodavosi. Tąsyk mane pasiekė dar vienas džiaugsmingas kvietimas imtis naujų pareigų ir štai jau du metus dirbu kaip efektyvumo projekto vadybininkė“, – pilna entuziazmo sako E. Skorupskaitė.
Mergina džiaugiasi, jog dabartinės jos pareigos yra labai dinamiškos. „Drauge su komanda ieškome sprendimų, kaip pagerinti tam tikrus darbo procesus, tobuliname visų parduotuvių veiklas, vedame mokymus. Darbas nėra lengvas, tenka daug bendrauti su žmonėmis ir pristatinėti įvairias naujoves, kurias pradžioje tikrai ne visi sutinka noriai. Pareigos reikalauja labai daug empatijos, noro tobulėti, gilinimosi į įvairias sritis, bet labiausiai man patinka, jog čia nėra jokios monotonijos – kiekvieną dieną vis kas nors naujo“, – kalba E. Skorupskaitė.
Visuomet ieško galimybių augti ir tobulėti
Pasiteiravus, kaip tokius staigius karjeros šuolius vertino merginos kolegos, E. Skorupskaitė prisimena, jog būta visko. „Žinoma, jog pradžioje mano amžius daug kam kėlė nepasitikėjimą, ypatingai, kai dirbau pamainos viršininkės darbą. Teko žiniomis ir pastangomis įrodinėti, kad aš tikrai galiu. Jei ne ryžtas ir noras siekti daugiau, galbūt ir būčiau palūžusi, tačiau ilgainiui visuose kolektyvuose susibendraudavome kaip šeima ir būdavo sunku išeiti“.
E. Skorupskaitė sako, jog kiekviename karjeros etape stengėsi maksimaliai išnaudoti galimybes ir tobulinti žinias. „Dar dirbdama parduotuvėje priklausiau „Ateities vadovų lyderių klubui“, kuriame buvo lavinami vadovavimo įgūdžiai. Nors buvau pati jauniausia, rodžiau daug iniciatyvos, tad netrukus buvau išrinkta klubo lydere. Šiuo metu priklausau „IKI Bendraminčių“ klubui, ten su kolegomis gvildename įvairias darbo temas. Jei daryčiau tik man pavestas užduotis, turbūt tokiais įvertinimais dabar negalėčiau girtis“.
Dabartinės E. Skorupskaitės pareigos, anot merginos, ją tenkina, tačiau ir čia ji nededanti taško. „Man labai patinka tai, ką darau, norisi tobulėti šioje srityje. Vis tik, kolegų patirtis rodo, jog galimybės augti šioje įmonėje tikrai yra – reikia daug mokytis, domėtis, kelti kvalifikaciją. Neatmetu galimybės ateityje išbandyti save ir kitose pareigose“, – savo sėkmės istoriją viltingai baigia E. Skorupskaitė.
