Tema apie naminius gyvūnėlius – neišsemiama. Prisiekę šunų mylėtojai nė už ką namuose neaugintų katės, o šių šalininkai teigia, jog meilesnių ir jaukesnių padarų nėra. Na, o egzotiškesnių gyvūnų – papūgų, vėžlių ar driežų šeimininkams standartiniai gyvūnai paprasčiausiai neįdomu. Tiesa ta, jog kiekvienam savas augintinis pats ypatingiausias, nes būtent jis užpildo tuštumą ir suteikia namuose gyvumo pojūtį.
Tam pritaria ir mūsų pašnekovai – jie į nieką nekeistų savų ištikimų kompanionų, kurie yra tapę svarbia šeimos dalimi. Susipažink su garsių žmonių numylėtiniais.
Eglė Andreikaitė: ,,Prie mano gyvenimo būdo prisitaikiusi Snaigė – tikra kosmopolitė“
Tarp Lietuvos ir JAV gyvenanti grakščioji balerina Eglė dažnai keliauja ne viena – jai kompaniją palaiko ne kas kitas, o nuotaikinga Vakarų Škotijos veislės kalytė Snaigė. Ji kuo puikiausiai prisitaikė prie šeimininkės būdo ir gali drąsiai vadintis keliauninke!
Kada pirmą kartą susitikote su Snaige?
Snaigė buvo mano tėčio dovana 2014 m. pavasarį, kai plušėjau su bakalauriniu darbu. Tuo metu nemažai stresavau, jaudinausi, ar pavyks parašyti gerą darbą. Šunelis buvo puiki staigmena, praskaidrino nelengvą laikotarpį, be to, aš ilgą laiką svajojau apie Vakarų Škotijos terjerą.
Gyveni tarp Lietuvos ir JAV. Kaipgi Snaigė?
Ji irgi tapo keliauninke – pagyveno ir Ispanijoje, ir šiek tiek toliau – Amerikoje. Artimų žmonių rate juokaujame, jog ji itin kosmopolitiškas šuniukas. Pamačiusi savo kelioninį krepšį, visada nekantrauja į jį įlipti. Na, o kai nėra galimybės Snaigę pasiimti drauge, tenka palikti pas tėvus, kur jai taip pat nėra liūdna, nes ten kasdienybę jai praskaidrina dar dviejų šuniukų kompanija.
Kaip elgtųsi Snaigė, jei svetimas žmogus paimtų ją ant rankų?
Ji labai lipšni ir meili kalytė. Paimta ant rankų, žinoma, pradėtų džiūgauti ir laižyti rankas.
Kokie naminiai gyvūnėliai tau žavūs? Ar esi vien tik šunų gerbėja?
Neišskirčiau nė vieno gyvūno, myliu visokius, tačiau pripažinsiu – esu didžiausia šunų gerbėja!
Kokiu charakteriu išsiskiria Vakarų Škotijos terjerai?
Nors jie yra meilūs, draugiški, lipšnūs, vis tik išsiskiria užsispyrimu. Taip pat, kaip ir daugelis šunų, yra be galo prieraišūs.
Linas Kecorius: ,,Boicas jau išmoko, kaip instagramo kadre atrodyti puikiai“
Garsus vlogeris Linas Kecorius neretai instagramo paskyrą pagyvina nuotaikingomis nuotraukomis su šeimos augintiniu – vokiečių aviganiu Boicu. Sportiškas vaikinas tvirtina, jog norintiems gyventi aktyviai ši veislė puikiai tinkama – šuo gali tapti fizinės veiklos kompanionu!
Koks yra Boico charakteris?
Kaip tikriausiai teko girdėti, vokiečių aviganiai yra ne tik aktyvūs, sumanūs, bet ir labai draugiški šunys. Ne veltui Boicą galima pavadinti tikru šeimos nariu, kuris pasižymi ištikimybe bei atsidavimu kiekvienam šeimynykščiui.
Esi sportiškas, aktyvus vaikinas. Ar šuo padeda tau palaikyti formą?
Boicas labai aktyvus, jam būtinas nuolatinis judėjimas, jis negali nustygti vienoje vietoje. Seniau gana dažnai bėgiodavome drauge, taip pat prisijungdavo, kai aš važinėdavau longboardu (liet. ilgalentė) – buvome nebloga sportinė komanda. Deja, šiuo metu dėl užimtumo nepavyksta taip dažnai kartu pasportuoti.
Tavo šuo puikiai papildo tavo instagramo paskyrą. Ar lengva nutaikyti kadrą su juo?
Iš tiesų nuotraukos su Boicu, skirtos socialinei medijai, yra įdomios, nes šuo pagyvina kadrą, padaro jį dinamiškesnį. Tiesa ta, kad mano šuo jau išmokęs pozuoti. Vis dėlto dažniausiai fotografuojamės kartu žaisdami, nes tokiu būdu kadre yra užfiksuojama pati stipriausia emocija.
Ar vokiečių aviganis – tavo svajonių šuo?
Pamenu, dar vaikystėje svajojau apie vokiečių aviganį, todėl Boico atsiradimas šeimoje labai maloniai papildė mano gyvenimą. Rekomenduoju šią veislę norintiems energingo ir draugiško šuns!
Boicas šeimoje labiausiai myli…
Manau, kad jis neišskiria nė vieno šeimos nario ir meilę padalina po lygiai. Vis dėlto, jei reikėtų įvardyti ryškiausią simpatiją, tai būtų, ko gero, mano mama, kadangi ji su Boicu praleidžia daugiausiai laiko.
Ieva Swan: „Molė ramiai sau gyvena net nesuprasdama, kad turi savo sekėjų“
Sekantys socialines medijas tikrai spėjo pastebėti „Motyvuotų atletų“ numylėtinę – Pomeranijos špicę Molę, kuriai ypatingą dėmesį skiria jos „mamytė“ sporto entuziastė Ieva. Ji griauna mitus apie tariamą mažų šuniukų naivumą, teigdama, kad tinkamai dresuojami mažiausieji bus lygiai tokie pat sumanūs kaip ir daug kartų didesni!
Molė jūsų šeimoje atsirado nelabai seniai. Kaip nusprendėte įsigyti Pomeranijos špicą?
Ši šunų veislė man patiko jau seniai. Aš nuolat jais domėjausi, stebėjau vaizdo įrašus, nuotraukas, susijusias su Pomeranijos špicais. Didžiausią įtaką šuns pasirinkimui padarė internete išgarsėjęs šuo Boo, turintis milijonus sekėjų. Jam pasirodžius šią šunų veislę visi pradėjo kirpti „meškučiu“ ir taip užkariavo visų širdis. Taip pat ir mano .
Sklando kalbos, jog maži šuneliai ne tokie išmintingi kaip dideli. Patvirtintum ar paneigtum šias kalbas?
Tikrai galiu tai paneigti. Visi šunys yra protingi, jeigu jie yra dresuojami ir nuolat auklėjami. Dažnai šios ar kitos mažų šunų veislės augintiniai būna tiesiog pernelyg mylimi ir juos pamirštama išmokyti net pačių paprasčiausių dalykų. Ant mažų šunelių nepykstama, jie nebarami, nes tiesiog atrodo mieli. Tačiau būtent dėl to jie ima neklausyti, „užlipa“ ant galvos ir daro tai, kas jiems patinka, o ne tai, ką liepia šeimininkas. Su Mole dresūrą lankėme nuo 4 mėnesių amžiaus. Ji dabar moka daug komandų ir kuo toliau, tuo labiau sumanesnė darosi.
Jūs kartu su vyru esate be galo aktyvūs. Kaip reaguoja Molė, kai pagaliau grįžtate namo?
Mes esame aktyvūs, tačiau mūsų darbai nereikalauja griežtai sėdėti visą dieną biure. Tikrai nėra taip, kad abu išeiname aštuntą ryto ir grįžtame aštuntą vakaro, tad tiek vyras, tiek aš turime tokių dienų, kai visą dieną liekame namuose. Vis dėlto maži šunys turi būti mokomi būti vieni namuose, kad nenutiktų taip, jog trejų metų šuo likęs vienas visą dieną kauktų (o tai gana dažnas reiškinys). Mes Molę palaipsniui mokome būti vieną namuose – kuo toliau, tuo dažniau paliekame. Dabar ji mums išėjus dažniausiai miega.
Instagrame nemažai Molės nuotraukų, vaizdo įrašų. Kaip ji jaučiasi prieš kameras?
Molę dažniausiai nufotografuojame būtent tą akimirką, kurioje ji būna. Neprašome jos daryti dalykų, kurių ji nenori ar tuo metu net neketino daryti, tad ramiai sau gyvena nesuprasdama, kad turi savo sekėjų.
Deimantė Guobytė: „Vesta negali kalbėti žmonių kalba, tačiau mes su ja puikiai susišnekame“
Deimantė – ne tik pasaulinio garso modelis, bet ir aktyvi gyvūnų teisių gynėja, savo namuose antram gyvenimui prikėlusi nė vieną gyvą padarėlį. Vis dėlto didžiausią vietą jos širdyje visada užims pekinų veislės kalytė Vesta, kuriai šeimininkė skiria ypatingą dėmesį.
Kaip Vesta atsidūrė pas tave?
Kartu su tėčiu važiavome į Rietavo turgų pirkti detalių automobiliui. Ten pamatėme sėdintį vyrą su viena paaugusia kalyte (tai buvo Vestos mama) ir dviem šuniukais (mėnesio amžiaus patinėlis ir patelė, būsimoji Vesta). Kadangi prieš tai taip pat turėjau pekiną, su tėčiu nusprendėme įsigyti tos pačios veislės kalytę. Pardavėjas siūlė mums pirkti patinėlį, neva juodukės kalytės kailyje yra įvairių gyvių, ji silpna, gal net serganti. Tai dar labiau mane pastūmėjo įsigyti būtent ją. Vesta ne tik pasveiko, bet ir pavergė visų šeimos narių širdis!
Tau tenka dažnai keliauti po pasaulį. Vesta keliauja su tavimi, ar laukia namuose?
Taip, Vesta keliavo aplink pasaulį kartu su manimi. Nuėjus pas veterinarą, tereikia pasakyti, kad norima skristi su augintiniu lėktuvu, jis padarys tam tikrus skiepus, išduos skiepų knygelę ir pasą, įdės „čipą“ ir štai – galite keliauti, kur norite. Iki 15 kg sveriančius kates ar šunis galima neštis į lėktuvą kartu su savimi, tik specialiame kelionėms pritaikytame krepšyje. Augintiniai, kurie sveria daugiau, privalo keliauti atskirame gyvūnų skyriuje, kuris yra lėktuvo gale. Gyvūnai ten, dažniausiai po veterinaro duotų raminamųjų, pramiega visą skrydį.
Įvardyk mieliausias Vestos savybes
Ji yra labai protinga ir išmintinga. Vestai jau 10 metų, ji negali kalbėti žmonių kalba, bet, žinokit, mes su ja labai gražiai susišnekame. Aš iš jos garsų, judesių, žvilgsnio galiu pasakyti, ko ji nori, ką jai paduoti ir pan. Man ji ypač miela, kai miega ir rąžosi, šiek tiek paknarkia. Tokia meilutė…
Ne paslaptis, jog gražios merginos dažnai tapatinamos su mažais, mielais šuniukais. Ar pasiryžtum auginti didesnį, masyvesnį šunį?
Mūsų namuose gausu beglobių gyvūnų, mes juos pasiimame, išgydome ir paskui padovanojame atsakingiems žmonėms. Pavyzdžiui, prieš porą mėnesių buvom paėmę globoti pekinukę Čitą iš Šiaulių. Kai pasistatysime namą, pasiimsime globoti kokius 6 šunis – dydis ar amžius mums nesvarbus. Samdysime šunų trenerį, kuris atėjęs pas mus juos treniruos.
Jei Vesta būtų žmogus, ji būtų panaši į…
Manau, ji būtų Rihanna! Jos kažkuo panašios.
Kristė Kaikarytė: „Orientalai – meilūs kaip katės, tačiau ištikimi ir paklusnūs kaip šunys“
Gana apie šunis! Metas suklusti kačių gerbėjoms. Renginių organizatorės Kristinos Kaikarienės ir chirurgo Vyginto Kaikario dukra Kristė augina net du katinus – siamų veislės Snorką (5 m.) ir orientalų veislės Elfą (2 m.). Visgi šioms veislėms būdingi vienodi standartai, todėl šie pusbroliukai panašūs ne tik išoriškai, bet ir vidumi.
Daugelis naminių gyvūnėlių mylėtojų augina vieną katiną ar katę, o tu – net du. Kodėl?
Tai tendencija, bet ne taisyklė, kad įsigijus vieną orientalų veislės katiną po kiek laiko tikrai sugrįši ir antrojo. Manau, daugelis šios veislės augintojų sutiks su manimi. Šios veislės gyvūnai labai draugiški, jie gerai sutaria su kitais. Dėl šios priežasties rekomenduojama kačiuką parsivežti į namus, kuriuose jau gyvena kiti gyvūnai.
Pirmąjį katiną Snorką įsigijau prieš 5 metus. Tada dar gyvenau su tėvais, kurie iki šiol laiko du šunis. Tokiu būdu Snorkui užtikrinau pastovią kompaniją. Išsikrausčiusi iš tėvų supratau, kad mano mylimas katinas gyvens vienas. Šios veislės katinams vienatvė gali sukelti rimtų padarinių, kurie ilgainiui paveikia psichiką. Būtent todėl nusprendžiau įsigyti Elfą. Iššūkių per šiuos metus būta nemažai, tačiau iki dabar nesigailiu tokio sprendimo.
Ar Snorkas ir Elfas – neišskiriami draugai, o galbūt tarp jų būna ir peštynių?
Snorkas ir Elfas – tikri pusbroliai. Jų santykiai taip pat pusbroliški. Dažniausiai jie sutaria labai gerai: miega, prausiasi, valgo, žaidžia kartu, tačiau kartais žaidynės pereina į muštynes. Laimei, po poros minučių jie vėl susitaiko. Drąsiai galiu teigti, kad jie – neišskiriami draugai, jie nuolat būna kartu. Jeigu reikia kur nors keliauti, visada pasiimame abu, niekada jų neatskiriame.
Gaji nuomonė, jog katinai – savarankiški, tačiau ganėtinai egoistiški ir savanaudžiai gyvūnai. Ar pastebėjai šias savybes?
Taip, daug kas sutiks, kad katinai visada vaikšto vieni. Turbūt ši savybė mane katėse labiausiai ir žavi. Man patinka užsitarnauti jų dėmesį. Tačiau su šia veisle truputį lengviau. Dažnai orientalų veislės katės vadinamos katašuniais. Jie meilūs kaip katės, tačiau ištikimi ir paklusnūs kaip šunys. Jie patys renkasi šeimininkus ir laikui bėgant prisitaiko prie jų charakterio ir taisyklių. Tiek Snorkas, tiek Elfas visur vaikšto man prie kojų, nesitraukia net būdami atviroje gamtoje. Elfą net esu išmokiusi vykdyti keletą komandų!
Kadangi augini katinus, tikėtina, kates vertini labiau nei šunis?
Taip, esu labiau kačių žmogus. Vis dėlto myliu visus gyvūnus. Neatmetu galimybės ateityje auginti ir šunį. Tačiau kol kas man užtenka aplankyti ir kartais pasirūpinti tėvų šunimis.
Šmaikščiausias momentas, kuris nutiko auginant Snorką ir Elfą.
Ko gero tada, kai pirmą kartą nusivežiau Elfą į sodybą prie jūros. Truputį bijojau, ar jis tinkamai adaptuosis prie lauko sąlygų. Snorkas, kaip senbuvis, pirmomis dienomis juo labai rūpinuosi, rodė valdas ir aiškino kiemo taisykles. Vieną vakarą ėjome prie jūros pasivaikščioti. Elfas nusprendė mus sekti. Snorkas paprastai mus palydi ir visada sustoja prie kiemo tvoros. Dėl to maniau, kad ir Elfas mėgdžios jį. Tačiau jis sekė mus ligi pat pajūrio. Patikėkit, labai įdomu prie jūros sutikti katiną be pavadėlio. Dabar tai tapo mūsų vakarinio pasivaikščiojimo tradicija. Kai laiką leidžiam vasarnamyje, kiekvieną vakarą išvedu Elfą pasivaiksčioti.
