Vidutiniškai šalies gyventojas su medijomis per dieną praleidžia per 7 val., iš šio laiko beveik valandą vienu metu naudodamas kelis kanalus.
„Kantar“ Media Day tyrimo duomenimis, daugiausia media dienos laiko atsiriekia televizija – kone pusę viso laiko, praleisto su medijomis (46 proc.). Didelė dalis, per metus paaugusi dar trimis procentiniais punktais, tenka internetui – 37 proc. Radijui skiriama 14 proc., keliais punktais sumažėjus nei pernai, o spaudai – stabiliai, kaip ir pernai,– 3 proc. media dienos laiko.
Iš interneto turinio liūto dalis tenka socialiniams tinklams – 37 proc. viso naršymui internete skirto laiko, likęs pasiskirsto videoturinio ir kitoms veikloms internete (maždaug po 22 proc.) bei naujienų portalams (19 proc.).
„Šiemet fiksuojame, kad gyventojas vidutiniškai su medijomis praleidžia 7.10 valandos per dieną – palyginimui, tai daugiau negu kai kurie žmonės per parą miega“,– sakė , „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Renata Mackevičienė.
Pasak jos, kompiuteris vis dažniau naudojamas kaip priemonė žiūrėti TV.
„Televiziją per kompiuterį žiūri 13,2 proc. (dienos auditorija) ir palyginti su pernai, šis rodiklis padidėjo 3 proc. punktais. Tuo tarpu telefonas kaip įrenginys TV žiūrėti naudojamas perpus mažiau – dienos auditorija čia siekia apie 6,5 proc., tačiau telefonas dažniau nei kompiuteris pasirenkamas naršant naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose“,– sakė R. Mackevičienė.
Pasak ekspertės, per metus socialinių tinklų naudojimas per mobiliuosius įrenginius paaugo dviem procentiniais punktais ir siekia 42 procentus, tuo tarpu naršančiųjų po naujienų portalus per kompiuterį analogiškai sumažėjo iki 25 proc. per dieną.
Beveik visus gyventojus per dieną pasiekia bent vienas media šaltinis – bendras media pasiekimas pastaruosius ketverius metus siekia 99 procentus. „Kantar“ šių metų tyrimo duomenimis, per trečdalį gyventojų tuo pačiu metu naudoja ne vieną kanalą. Vidutiniškai šalies gyventojas per dieną ne vieną kanalą naudoja 46 minutes.
„35 proc. gyventojų per dieną vienu metu naudoja ne vieną media kanalą, labiausiai media kokteilį mėgstama maišyti su internetu – jį gyventojai derina su TV, radiju, videoturiniu ir spauda“, – sakė „Kantar“ ekspertė. Rečiau ne vieną media kanalą naudoja kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose (iki 2 tūkst. gyventojų) – ten taip elgiasi maždaug kas ketvirtas, skirdamas iki pusvalandžio per dieną, kai mieste – daugiau nei kas trečias, kelis kanalus kartu naudodamas 50 minučių per dieną. Mažiausiai su kitais kanalais plakama spauda.
„Iš duomenų matome, kad nors spaudos dienos pasiekimas mažesnis – auditorija į popierinį turinį įsitraukia gerokai labiau, mažiau blaškosi tuo metu tarp kelių kanalų. TV ir interneto dienos auditorijos didžiausios – tačiau ir kanalų miksavimas čia yra stipriausias“,–– sako R. Mackevičienė.
Analizuojant amžių, pastebima, kad suplakti skirtingų kanalų vartojimą labiausiai linkę brandūs jauni žmonės (25-44 metų). Laikas, kai dėmesys mažiausiai koncentruojamas į vieną kanalą, yra vakaras nuo 19-23 val. Šiemet tyrėjai pirmą sykį atskirai ištyrė ir kaip žiūrimas videoturinys internete. Per dieną toks turinys pasiekia daugiau nei trečdalį (36 proc.) šalies gyventojų – jie šiai veiklai dažniau renkasi kompiuterį (24 proc.) nei telefoną (18,7 proc.).
„Iš duomenų matome, kad videoturinio internete populiarumas atvirkščiai proporcingas amžiui. Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau žiūri videoturinį ir atvirkščiai – kuo vyresnis, tuo mažiau: palyginti, 16-24 m. amžiaus segmente videoturinys pasiekia daugiau negu du trečdalius (69 proc.), o nuo 55-64 metų – tik penktadalį (20 proc.), kai tuo tarpu lyginant pagal amžių naujienų portalų auditorijas tokio didžiulio skirtumo nėra“, – tendencijas komentuoja „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.
