NET 53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kaip karalienė Elžbieta II pakeitė įstatymą

Kaip karalienė Elžbieta II pakeitė įstatymą, kad monarchija būtų palanki moterims

Jos Didenybė karalienė Elžbieta II mirė sulaukusi 96 metų.

Ji mirė Balmoralo pilyje su šeima praėjusį ketvirtadienį, rugsėjo 8 d., artėjant 70 metų valdymo šaliai pabaigai, todėl ji tapo ilgiausiai karaliavusia monarche Didžiosios Britanijos istorijoje. Jos įžengimas į sostą 1952 m. po tėvo, karaliaus Jurgio VI mirties, pavertė ją karaliene, kuomet jai tebuvo vos 25 metų.

Karalienė Elžbieta II pakeitė moterų istorijos eigą, sukurdama aukštesnę vietą moterims tiek monarchijoje, tiek už jos ribų. Ją pradėjo gerbti kaip asmenybę, stiprią lyderę, sąžiningą matriarchą ir, be viso šito, motiną, močiutę ir moterį. Ji užtikrino, kad jos dukterys turėtų vienodą ir visapusišką išsilavinimą, ir sulaužė tradiciją pasilikdama savo pavardę, kai ištekėjo už princo Philipo. Ji visa tai ji darė neprarasdama sveiko humoro jausmo, atvirumo bei nuolankumo. 

2013 m. ji davė karališkąjį sutikimą Karūnos paveldėjimo įstatymui, o jis reiškė, kad bet kurio būsimo Jungtinės Karalystės monarcho sūnūs ir dukterys turės lygias teises į sostą. Pati karalienė Elžbieta II į sostą galėjo pakilo tik todėl, kad jos tėvas turėjo dvi dukteris ir neturėjo sūnų. Tačiau, jei jis būtų turėjęs vyriškos lyties įpėdinį, Elžbieta nebūtų tapusi karaliene. Karūnos įstatymo dėka tai nebėra aktualu. 

O kas yra Karūnos įstatymas? Sosto paveldėjimą reglamentuoja ne tik kilmė, bet ir parlamento statutas. Paveldėjimo tvarka – kai karališkosios šeimos narių seka vyksta tokia tvarka, kokia jie stovi eilėje į sostą. Pirmasis eilėje į sostą taps karaliumi arba karaliene, kai valdantis monarchas mirs, o po jo – antrasis eilėje ir taip toliau, todėl princas Williamas dabar yra sosto įpėdinis, o jo sūnus princas George – antras.

Kaip karalienė Elžbieta II pakeitė įstatymą, kad monarchija būtų palanki moterims
Kaip karalienė Elžbieta II pakeitė įstatymą, kad monarchija būtų palanki moterims
Vida Press

Pirminė konstitucija, reglamentavusi monarchų įstojimą, buvo nustatyta dar XVII amžiuje su Teisių biliu (1689 m.) ir Atsiskaitymo aktu (1701 m.), o tai reiškė, kad pirmagimės moterys, kurios buvo tiesioginės monarcho palikuonės, turėjo perduoti sostą savo jaunesniajam broliui.

Karūnos paveldėjimo įstatymas (2013 m.), kuriam pritarė karalienė, iš dalies pakeitė Teisių įstatymo ir Atsiskaitymo akto nuostatas, kad būtų nutraukta vyriškos lyties pirmagimių sistema, pagal kurią jaunesnis sūnus galėjo išstumti vyresniąją dukterį iš pozicijų užimti karalienės vietą.

Aktas taikomas gimusiems po 2011 m. spalio 28 d. ir reiškia, kad bet kuris pirmagimis, nepriklausomai nuo lyties, turi teisę pakilti į sostą, jei priklauso tiesioginei monarcho giminei. Praktiškai tai reiškia, kad jei atėjus laikui princas George – naujai paskirto Kornvalio kunigaikščio ir kunigaikštienės sūnus – dėl kokios nors priežasties negalės užimti sosto, princesė Charlotte būtų kita eilėje. 

Šis aktas taip pat panaikino įstatymą, kuriame teigiama, kad tie, kurie tuokiasi su Romos katalikais, yra diskvalifikuojami iš paveldėjimo linijos. Pakeitimai įsigaliojo visose 16 karališkųjų sričių 2015 m. kovo mėn. Tad Elžbieta II tačiau ji neabejotinai pakeitė monarchijos veidą būsimoms moterims.

Mano išsaugoti straipsniai