Jeigu nori pasisemti įkvėpimo kitiems metams tiek, kad užtektų bent trims metams į priekį, feisbuke arba instagrame susirask Giedrę Ramanauskienę. Trūksta stumtelėjimo nesustoti, varyti toliau? Užsirašyk į Giedrės mentorystės programą. O gal jautiesi pametusi save visuose tuose gyvenimo reikaluose, vis ieškai, bet neatrandi? Užsuk į Giedrės sukurtų prekės ženklų namus internete. Atrask, kaip pati Giedrė sako, savo jausmo „razinką”, o ją atradusi po truputį vėl susikursi save.
Charizmatiška, drąsi, ryški, jau daug pasiekusi ir dar daugiau siekianti Giedrė yra minimalistinės juvelyrikos „CodeM Jewelry” (www.codemjewelry.com) kūrėja ir aliejinių kvepalų „Somoia” (www.somoia.com) bendrasavininkė, mylimą ir šiandien sėkmingą verslą pradėjusi tada, kai buvo, kaip sakoma, duobėje.
„2013-ieji buvo sunkūs finansiškai ir emociškai. Nesėkmės ateidavo viena po kitos, dukra Gabrielė, tada dar kūdikis, nuolat sirgo. Iš Izraelio buvau parsivežusi prisiminimą apie raudono siūlo apyrankes, kurios, kaip žinia, turi simbolinę prasmę: ryšio su kitais žmonėmis, meilės, apsaugos nuo piktos akies ir kitų negandų. Pamenu, kaip tada, sunkumų prislėgta, užsirišau ant riešo po raudoną siūlą su septyniais mazgais – blogiau juk nebus. Ir aš nežinau, kas tai – saviįtaiga, sutapimas ar kažkas, ko negaliu net paaiškinti – ėmė sektis. Sėkmė tapo savaime suprantama. Norėjau tuo dalintis, nes kuo daugiau sėkmingų žmonių bus aplinkui, tuo gražesnis bus mūsų gyvenimas. Sugalvojau, kaip raudoną siūlą paversti dailia raudono siūlo apyranke. Ir ji tapo bestseleriu”.
Tokia Giedrės verslo pradžios istorija. Gal drąsos drasiau siekti savo svajonių įkvėps ir trumpas pokalbis su ja.
Kai kažkas užklumpa mus kažką darančias ir klausia „Ką čia kuri?”, dažnai susigūžiame, sutrinkame ir kukliai atsakome: „Ai, gi nieko rimto…”. Kaip išdrįsti pakelti galvą, pirmiausia sau pačiai su pasididžiavimu pasakyti – TAIP, AŠ KURIU ir esu kieta!?
Mano istorija panaši. Net keturis metus, kol kūriau „CodeM” prekės ženklą, beveik niekam nesakiau, kad jis priklauso man. Dauguma apie tai sužinojo tik pernai, kai brendas jau buvo žinomas. „Taip, aš, Giedrė, jį sukūriau” – tada pirmą kartą pasipasakojau.
Visada yra lengviau rasti ką intriguojančio papasakoti apie save, o tada – lyg tarp kita ko – pristatyti savo darbus, bet aš ėjau sunkesniu keliu. Pakelti galvą padėjo ir darbas su savimi, ir saviugdos knygos.
Labai gerai žinau, kad sėkmė susideda iš daugybės nesėkmių ir kuo didesnė sėkmė, tuo daugiau nesėkmių turi patirti. Vienintelis mano patarimas – daug dirbti ir niekada nepasiduoti. Net jeigu kažkas pasišaipo ar patraukia per dantį, vertink tai kaip papildomą motyvaciją. Mane pašaipėlės „užveda” – trūks plyš turiu įrodyti, kad pašaipūnai klysta.
Esi ne tik sėkminga verslininkė, bet ir mama, kuriai verslo idėja gimė gimus dukrai. Tavo pavyzdys rodo, kad vaikas „nepakerpa” sparnų ir nieko nereikia atidėlioti – nei idėjų, nei kūrybos, nei verslo. Bet yra daug ir kitokių istorijų. Kaip manai, nuo ko tai priklauso?
Nuo šeimos modelio – ir tos, iš kurios moteris kilusi, ir tos, kurią sukūrė. Tačiau faktas – verslą kuriančiai moteriai bet kokiu atveju tenka didesni iššūkiai nei verslus kuriantiems vyrams. Auginu dukrą, kuriai dar labai reikia mamos, todėl savo darbo grafiką dėlioju pagal ją. Esu samdžiusi aukles, jos vežiodavo ją į mokyklą ir būrelius, bet supratau, kad taip mes beveik nesimatome, o man svarbu išlaikyti ryšį. Todėl dabar labai anksti keliuosi ir dirbu ryte, kol ji miega, dieną, kol ji mokykloje, vakare, kol ji užsiėmusi būreliuose.
Pusiausvyra, kai turi mažų vaikų, yra iliuzija, o iliuzijų aš nesivaikau ir nesilaikau įsikibusi. Žinau, kad galiu būti arba gera verslininkė, arba gera mama, todėl tiesiog darau taip, kaip man tą dieną pavyksta geriausiai. Vieną dieną esu labai gera verslininkė, kitą – labai gera mama. Manau, toks požiūris irgi yra mano sėkmės dalis. Todėl dar vienas mano patarimas – nespausk savęs.
Esi anglų kalbos specialistė, verslui ir gyvenimo džiaugsmui bei malonumui pasirinkusi grožio sritį – bižuteriją bei kvepalus. Ar drąsu nerti į sritį, kurioje tarsi ir neturi profesinių įgūdžių?
Esu įsitikinusi, kad „CodeM” sėkmę didžiąja dalimi lėmė tai, kad aš labai daug dėmesio skyriau papuošalų atrinkimui. Jie visi yra arba mano pačios sukurti, arba atrinkti su didžiausiu atidumu, reiklumu ir savimi viską labai pamatavus. Nebūtinai profesiniai įgūdžiai atneša sėkmę, bet būtinai tai, kiek savęs į savo veiklą įdedi.
Jeigu būtum Giedrė, kuri atsidariusi „Somoia” ir „CodeM” svetainę ieško sau dovanos – ką šiandien sau išsirinktum ir kodėl?
Aš esu kasdien papuošusi, nes papuošalas man yra mano jausmo „razinka”.
Esu klasikos mylėtoja. Dabar dažniausiai renkuosi hoops’us, perliukus, ant mano rankos visada yra ir raudona apyrankė. Mėgstu derinti auksą su sidabru.
Bet kuriuo „CodeM” gaminiu puoščiausi nė nesuabejojusi. Iš „Somoia” pats geriausias kvapas man yra „Light”, jis, beje, populiariausias. Vienišos mano draugės pasakoja sulaukiančios daug komplimentų iš vyrų būtent dėl šito kvapo. Tai va tokie reikalai!
Sakoma, kad kvepalai yra raktas į prisiminimus, kad kaip tik jie geriausiai atspindi žmogaus pasąmonę… Apie ką Tau yra kvapas?
Man kvapas yra tarsi kelionė, todėl noriu, kad kvepalai būtų nepigūs, išskirtiniai, įsimenami. Kvepalai, kuriuos išsirenka moteris, ir jai pačiai, ir kitiems bene geriausiai nusako, kas ji yra, kokia ji yra, ko siekia, ką svajoja. Turiu nemažai kvepalų ir kvepinuosi kartais net ir tris kartus per dieną, dažnai – skirtingais, nes pagal nuotaiką. Kvapas, kurį tą dieną išsirenku, padeda man suprasti, kokį vidinį tikslą šiandien turiu ir suteikia galios jo siekti. Jausmas toks, lyg pasirenku kvapą, o tada tiesiog reikia eiti paskui jį.
Bene svarbiausias klausimas: kaip išdrįsti pradėti tai, ką norisi pradėti?
Pradėti visada yra šiek tiek baisu. Ir ne tik verslą – viską, kas nauja. Tai normalu. Bet kai pradedi ir kuo daugiau dirbi, tuo mažiau lieka baimės, ir daugiau drąsos. Be to, mano toks charakteris, kad jeigu pasakiau sau, kad darysiu, tai ir darau.
Ne mažiau svarbu suprasti, kaip veikia mūsų smegenys. O jos visada stengiasi sugrąžinti mus į komforto zoną. Jeigu antradienio vakarą guli ant sofos prieš televizorių ir staiga šauna mintis, kad kur kas geriau būtų ne gulėti, o nuvaryti su vaiku pasivaikščioti po miestą, realiai turi 5 sekundes veikti, nes joms pasibaigus smegenys padarys viską, kad liktum ant sofos pasiūlydamos šimtą vieną pasiteisinimą: juk šalta, šlapia, vėjas, neturi šiltų batų ir t. t. Todėl, vos tik pagaunu kokią mintį ar idėją, iškart jos imuosi ir darau.
Reikia ieškoti priežasčių ne kažko nedaryti, o kaip tik – daryti.
