Kai buvusi Arūno Valinsko asistentė Greta Šeibelytė (25 m.) į namus užsisakė šiuo metu populiariausią lietuvišką aksesuarą – „Shkertik“ apyrankę, ji tikėjosi, kad pasibels pašto pasiuntinukas ir tuo viskas baigsis. Bet prie durų stovėjo Tautvydas Kalvaitis (24 m.), pats „Shkertik“ kūrėjas, iš savo gaminių užsidirbęs solidų kapitalą. Taip laiptinėje prasidėjo meilė.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
VISIEMS REIKIA „SHKERTIK“
Nei auskarai, nei grandinėlės, nei pakabukai, gaminami Lietuvoje, nėra tokie populiarūs, kaip pernai atsiradusios ir iškart pirkėjų simpatijas pelniusios „Shkertik“ apyrankės. Šie iš laivams skirtų virvių atraižų daromi aksesuarai jau puošia beveik dešimties tūkstančių žmonių rankų riešus. Svarbu pastebėti – ne tik jaunimo ir ne tik mūsų šalyje! „Shkertik“ net solidūs verslininkai derina prie prabangių laikrodžių, manekenės – prie blizgančių juvelyrinių papuošalų, o garsenybės, vos įsigijusios, giriasi socialiniuose tinkluose. Kažkokia shkertikomanija…
„Negaliu patikėti tuo, kas vyksta. Neplanavau iš to daryti verslo, tiesiog sukūriau dovanėlę draugams, bet viskas ėmė pašėlusiai augti: iš pradžių tapo nedidelį pelną nešančiu pomėgiu, o dabar tai mano verslas, iš kurio puikiai išgyvenu ir net galiu paišlaidauti“, – sako „Shkertik“ idėjos autorius ir gamintojas. Jis – tai privačiame universitete verslo vadybą baigęs ir laisvai samdomu kūrybiniu darbuotoju dirbęs vilnietis Tautvydas.
IDĖJA GIMĖ PO BALIAUS
2013 m. kovo 9 d. rytą, pabudęs po draugų vakarėlio, vaikinas netyčia suraizgė pirmąją savo apyrankę, kurią ketino padovanoti vienam iš kartu šventusių ir nakvoti pasilikusių bičiulių. Tai padaręs, sulaukė komplimentų bangos ir prašymų padaryti tokią dar vieną.
„Esu didelis buriavimo fanas, todėl namuose laikau su tuo susijusius daiktus. Vienas jų – virvės, naudojamos pririšti laivo burei. Dažnai jas tenka trumpinti, tad lieka niekur nenaudojamų atraižų, tarp buriuotojų vadinamų škertikais, būtent iš jų ir atsirado pirmieji mano „Shkertik“. Masinę gamybą pradėjau po mėnesio, o kai apyrankės papuolė į internetą, kilo ažiotažas: iš pradžių nusifotografavo viena populiari manekenė, paskui „radistas“ Rolandas... (Nepirkai jokios reklamos, pats mugėse ar turguje nestovėjai?) Visiškai nieko nedariau – geriausia reklama iš lūpų į lūpas, kai tą nuoširdžiai daro patenkinti klientai. Taip ne vienas populiarus daiktas pasaulyje atsirado, tik vėliau jų kūrėjai pasitelkė tradicinę reklamą, tarkim, spaudoje ar televizijoje. Man iki šiol to nereikia! Perka kaip išprotėję.“
BEVEIK MADOS NAMAI
Tautvydo daromų apyrankių per metus sukurta keliasdešimt rūšių. Skiriasi tik virvės spalvos, tačiau yra ir ypatingų „Shkertik“ serijų su ant metalinių sujungimų išgraviruotais savininkų vardais, limited edition spalvų, paauksuotų ar net iš tikro aukso!
„Kai pradėjau verslą, labiausiai domėjosi jaunimas ir sportininkai, tarp buriuotojų tik vienas kitas klientas buvo. Vėliau išplito sporto pasaulyje, net krepšininkai nešioja. O labiausiai nustebau pamatęs, kad vis daugiau verslininkų nori jas turėti. Todėl ir pradėjau daryti daug skirtingų variantų, kad įtikčiau įvairiems skoniams. Paprasta apyrankė kainuoja 50 litų, o pati brangiausia su aukso sujungimais – 1000 litų. (Perka net tokias?) Taip, apie dešimt pardaviau.“
Nors dažniausiai tokie papuošalai vadinami mados dalyku, nes kaip greitai išpopuliarėja, taip greitai tampa ir nebepopuliarūs, Tautvydas dėl to gali būti ramus. Po visą pasaulį migruojantys lietuviai jo „Shkertikus“ taip išreklamavo užsienyje, kad patys parduotuvių savininkai susirado kūrėją ir pasiprašė šios prekės. Tad netrukus apyrankėmis bus prekiaujama Olandijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Anglijoje.
RANKŲ DARBO KOKYBĖ
Nors verslas išaugo penkiagubai, Tautvydas neieško darbuotojų ir toliau viską daro pats: užsakinėja reikalingas medžiagas, pjausto virves, suka iš jų mazgus, prideda kitų detalių. Vienam „Shkertik“ padaryti jis užtrunka rekordiškai trumpai – apie 15 minučių. Daugiausia laiko atima apyrankių platinimas ir bendravimas su klientais. Pasirodo, kiekvieną kartą, kai kas užsimano šito daikčiuko ir parašo užklausą oficialiu „Shkertik“ paštu, atsakymo sulaukia būtent iš Tautvydo. Jis pats, o ne kokie berniukai pasiuntinukai daugiau kaip pusę atvejų ir pristato prekę iki pirkėjo namų.
„Anksčiau viską vežiojau pats, dabar jau trūksta laiko, tad paprašau draugų, arba išimtiniais atvejais kartais kreipiuosi į paštą, jeigu pirkėjas iš tolimo Lietuvos galo arba užsienio. (Kiek laiko per dieną skiri šiai veiklai?) Nors daug kam sunku patikėti, bet keliuosi kartais net penktą ryto, o miegoti einu jau po vidurnakčio. Kitaip nieko nespėčiau, ypač kai pasirodo naujos kolekcijos. (Tai daugiau nieko dirbti negali?) Iki šių metų pradžios dirbau kūrybinėje agentūroje „Clinic 212“ su klientais iš Skandinavijos šalių, labai patiko, bet nebespėjau, teko atsisakyti kūrybininko pareigų ir gero atlyginimo. Bet nebūčiau to daręs, jeigu neapsimokėtų, esu verslininkas iš prigimties, viską apgalvojau.“
ISTORIJA APIE VAIDĄ BAUMILĄ
Lygiai prieš metus, praėjusį gruodį, tuometinė prodiuserio ir TV laidų vedėjo Arūno Valinsko dešinioji ranka, asistentė visiems klausimams Greta Šeibelytė susilaužė koją ir iš to liūdesio užsidarė namuose, kad niekas tokios palūžusios nematytų.
Bet gerieji draugai šniūrais plūdo į merginos namus, vežė kotletų, sriubos, vilnonių kojinių ir kitokių paguodos dovanų. Bičiulis dainininkas Vaidas Baumila padėdavo ir nuveždavo į gipso perrišimus ligoninėje. „Vienos tokios kelionės metu ant Vaido riešo pamačiau labai gražią apyrankę, pasidomėjau, kas tai, kur pirko… O grįžusi namo sugalvojau, kad tokių apyrankių noriu nupirkti visiems, kurie manimi tuo metu rūpinosi. Internetu užsakiau ir pažymėjau, kad iš namų niekur eiti negaliu, todėl noriu, kad man pristatytų į namus. Labai greitai gavau atsakymą, kad apyrankes gausiu kitos dienos rytą… Kažkodėl labai anksti, tarp 7–8 valandos, kai visi normalūs žmonės dar miega“, – tiksliai tos dienos įvykius prisimena Greta.
PAŽINTIS LAIPTINĖJE
Specialiai dėl siuntinio atsikėlusi anksčiau, nei buvo pratusi, Greta duris atidarė apsisiautusi chalatu, susivėlusi, apsmukusiomis kojinėmis ir, žinoma, visai be makiažo… „Galvojau, kad taip anksti su siuntiniais vaikšto tik senos paštininkės, o prieš jas nejaučiau būtinybės susišukuoti plaukus. Bet atidariusi duris nustėrau! Ten stovėjo labai stilingas jaunas vaikinas… Klausiu, ar pasiuntinukas. Patikino, kad ne… škertikas, apyrankes atvežiau“, – vis dar neatsigauna Greta.
Netrukus įtariu žvilgsniu nužiūrėjęs pirkėją Tautvydas iš kišenės išsitraukė mobilųjį telefoną ir paprašė kartu nusifotografuoti. „Bet tai nebuvo bandymas sužavėti, kaip daugeliui gali pasirodyti. Tiesiog mąsčiau kaip tikras verslininkas, kad mergina sugipsuota koja – ypatinga pirkėja, kurios nuotrauka labai tiktų „Shkertik“ socialiniuose tinkluose. Iškart ją ten ir paskelbiau – pasipylė like“, – savanaudiškų tikslų neslepia jis.
Pirkimo-pardavimo procedūra tuo ir baigėsi. Tautydas išvyko pas kitus klientus, o Greta grįžo atgal į lovą. „Tada nieko apie jį dar negalvojau, nes viena apyrankė buvo skirta tuometiniam mano vaikinui!“ – išrausta mergina. Ir priduria: dovana buvusiajam patiko, bet dėl prasidėjusių nesutarimų netrukus jie išsiskyrė.
KALĖDŲ STEBUKLAS
Toliau veiksmas vystėsi kaip filme! Iš liūdesio, kad didžiąsias žiemos šventes teks sutikti vienai, Greta guodėsi draugei… O ši, garsėjanti pažintimis, vardijo bernus, kurie verti dėmesio… „Vienas, kitas, trečias, na ir tas, kur „Shkertik“ apyrankes daro. Tas gal tau tinkamiausias“, – išgirdo pasiūlymą Greta.
Beveik tuo pačiu metu kitame miesto gale mobiliajame telefone užsilikusias nuotraukas peržiūrinėjo Tautvydas, vienas trynė lauk, kitas pasiliko. Jo akis užkliuvo prie vargšelės su gipsu – nusprendė parašyti, pasidomėti ar jau sveika.
Tautvydas: „Šiaip nebuvau didelis merginų kabinimo ekspertas ir į pasimatymus kasdien nevaikščiojau, bet su ja man labai norėjosi dar kartą susitikti.“
Greta: „Po savaitės susirašinėjimų antrą Kalėdų dieną pakvietė į kiną pažiūrėti mielo kalėdinio filmo. Pagalvojau, kad jeigu draugė tikino, esą neprastas, tai tikrai reikia nepraleisti progos. Nuėjau.“
Tautvydas: „Nusipirkome spragėsių, gėrimų, jau atsisėdome į savo vietas… Ir staiga – man skambutis! Gal minutę pakalbėjau pašnibždomis, tada greitai stvėriau striukę ir nieko nesakęs išbėgau iš salės.“
Greta: „Jis mane paliko… Praėjus beveik pusvalandžiui nuo pasimatymo pradžios vaikinas tiesiog pabėgo! Dairausi aplink, žmonės kitose eilėse žiūri nieko nesupratę, kažkas dar juokiasi. Baisiai nejauku! Nežinojau nei ką sakyt, nei ką daryt. Bet nusprendžiau viena likti žiūrėti filmo.“
PRIEPUOLIS PER PIRMĄ PASIMATYMĄ
Tautvydas: „Nepagalvojau, ką padariau – maždaug po 40 min. grįžau į salę žiūrėti filmo. Ji ten dar buvo, bet nelabai patenkinta.“
Greta: „Man buvo šokas! Jeigu koks draugas taip būtų padaręs, aš jam tokią žinutę parašyčiau, kad maža nepasirodytų. O čia bernas, kuriam galvojau, kad patinku… Neturėjau komentarų! Leptelėjau kažką neva persigalvojai?“
Tautvydas: „Tik dabar suvokiu, kad kvailai pasielgiau nepaaiškinęs, kur dingstu. Ten buvo neatidėliotinas reikalas – paskambinęs tėtis pranešė, kad mano kalytei Šiaurei prasidėjo epilepsijos priepuolis… O kai taip nutinka, turiu lėkti namo, padėti ją gelbėti. Tėvų namai nuo kino teatro maždaug už 10–15 minučių kelio, galvojau, greitai apsisuksiu ir grįšiu, Greta net nepastebės, kad dingau.“
Greta: „Draugės iki šiol klausia, kodėl po tokio incidento mes dar kartą susitikome. Bet turbūt tokia netipinė situacija irgi stipriai prisidėjo prie gimusių jausmų. Aš, matyt, supratau, kad su šiuo vaikinu liūdna nebus. Man visada patiko nenuspėjami ir originalūs žmonės.“
GALĖJO LIKTI BE GĖLIŲ
Liūdnai galėjo baigtis ir Valentino dienos siurprizas. Vietoj gėlių ir saldainių, kuriuos dovanoja daugelis vaikinų, Tautvydas jai nusiuntė SMS žinutę su neaiškiomis skaičių kombinacijomis. Be jokių paaiškinimų, be bučkių, tiesiog skaičiai.
Greta: „Gal kokia nors blondinė ir būtų pagalvojusi, kad tie skaičiai bereikšmiai, bet aš iškart suvokiau, kad ten kažkokios koordinatės. Greitai jas įsimečiau į „Google“ ir pamačiau, kad tai kelias link gėlių salono. Nuėjusi teiraujuosi ten dirbančių merginų, gal man kažkas palikta? Visos puolė juoktis, nes netikėjo, kad susivoksiu… Gavau nepaprastai gražią puokštę.“
Tautvydas: „Galima sakyti, tikrinau, ar protinga pana. Nes jeigu, tarkim, būtų nesupratusi – tikrai pats nepasakyčiau, kad ten gėlės laukė. Būtų likusi be dovanų.“(Interviu tęsinį skaitykite gruodžio „Panelėje“).
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
