Melas – kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaikantis reiškinys. Kartais pagražiname tiesą, norėdami apsaugoti kitų jausmus ar išvengti konflikto. Tačiau egzistuoja žmonės, kurie meluoja nuolat, be akivaizdžios priežasties – tai patologiniai melagiai. Toks elgesys dažnai tampa rimta problema tiek jiems patiems, tiek jų artimiesiems. Kaip juos atpažinti ir kaip elgtis, jei toks žmogus atsirado jūsų aplinkoje?
Kas yra patologinis melagis?
Patologinis melagis – tai žmogus, kuris meluoja nuolat, impulsyviai ir be aiškios naudos sau. Tai nėra įprastas melas siekiant išvengti bausmės ar pasiekti tikslą – šiems žmonėms melas tampa gyvenimo būdu. Jie gali kurti istorijas apie savo gyvenimą, darbus, santykius ar net ligas, net jei tai niekam nereikalinga.
Dažnai patologiniai melagiai patys pradeda tikėti savo sugalvotomis istorijomis, todėl melas tampa ne tik įpročiu, bet ir vidinės realybės dalimi.
Pagrindiniai požymiai, kad bendraujate su patologiniu melagiu
- Nuolat prieštaringa informacija
Jų pasakojimai nuolat keičiasi – viena dieną sako viena, kitą – visai ką kita. Net paprastos smulkmenos, kaip kelionės detalės ar darbo pobūdis, dažnai neatitinka anksčiau girdėtos versijos. - Drama be pabaigos
Patologiniai melagiai dažnai kuria dramatiškas situacijas: tariamos nelaimės, mirtys, išdavystės, sveikatos bėdos. Šios istorijos dažnai atrodo per daug įtemptos ir neįtikimos, tačiau jiems labai svarbu sukelti gailestį ar dėmesį. - Gynybinė reakcija į klausimus
Paklausus smulkesnių detalių ar bandant patikrinti faktus, jie supyksta, vengia atsakyti arba bando temą nukreipti kitur. Tai ženklas, kad bijo, jog melas bus atskleistas. - Nereikalingi melai
Meluoja net tada, kai tai nesuteikia jokios naudos. Pavyzdžiui, pasakoja, kad matė garsią žvaigždę prekybos centre, nors tai akivaizdžiai netiesa. Tai rodo, kad melas kyla ne iš būtinybės, o iš įpročio. - Charizmatiškas, bet paviršutiniškas bendravimas
Daugelis patologinių melagių moka žavėti – jie kalbūs, įdomūs, moka „užburti“ auditoriją. Tačiau ilgainiui pastebima, kad jų pasakojimuose trūksta gilumo, o ryšiai – paviršutiniški.
Kodėl jie tai daro?
Priežastys gali būti įvairios:
- Emocinė trauma vaikystėje – melas tampa apsauginiu mechanizmu nuo skausmo ar nepritarimo.
- Asmenybės sutrikimai – ypač dažnai patologinis melas pasitaiko sergant histrioniniu ar narciziniu asmenybės sutrikimu.
- Dėmesio troškimas – noras būti svarbiu, ypatingu ar įdomesniu nei yra iš tiesų.
- Savęs vertės jausmo stoka – meluodami jie kuria įsivaizduojamą tapatybę, kuria jaučiasi vertingesni.
Svarbu suvokti, kad daugeliu atvejų patologinis melas nėra sąmoningas pasirinkimas, o psichologinio sutrikimo simptomas.
Kaip elgtis su patologiniu melagiu?
- Nebandykite jų „prigauti“ viešai. Tokie žmonės dažnai ginsis iki paskutinio atodūsio, net jei tiesa akivaizdi. Viešas demaskavimas sukels tik pyktį ir konfliktą.
- Nustatykite ribas. Aiškiai parodykite, kad nepriimate melų, ir venkite gilintis į jų pasakojimus. Tai gali padėti sumažinti motyvaciją meluoti.
- Nesitikėkite greitų pokyčių. Tokiam žmogui dažnai reikia profesionalios pagalbos – psichologo ar psichoterapeuto.
- Rūpinkitės savimi. Bendraujant su patologiniu melagiu svarbu nepamesti sveikos nuovokos ir emocinės pusiausvyros. Jeigu melas kelia jums stresą ar nepasitikėjimą, verta rimtai pagalvoti apie santykių ribas.
Kada kreiptis pagalbos?
Jeigu matote, kad žmogaus melas daro žalą jam pačiam ar aplinkiniams, o pokalbiai apie tai nepadeda – verta pasiūlyti profesionalią pagalbą. Psichologai gali padėti išsiaiškinti priežastis ir padėti keisti elgesį.
Melas – tai ne tik žodžiai. Tai pasitikėjimo laužymas, santykių ardymas ir emocinis krūvis. Atpažinus patologinį melą, svarbiausia – išlikti sąmoningiems, saugoti savo ribas ir, jei įmanoma, padėti žmogui ieškoti pagalbos.
