Paraudę skruostai, matomi kapiliarai ar jautri oda dažnai laikomi tik grožio klausimu. Tačiau specialistai įspėja – tokie požymiai gali byloti apie rimtesnes organizmo problemas. Kada tai – tik kosmetika, o kada verta sunerimti?
Anot „Gintarinės vaistinės” vaistininkės Sigitos Korbutaitės, išryškėję kapiliarai dažnai atskleidžia daugiau nei tik paviršinį odos jautrumą – jie gali signalizuoti apie kraujagyslių sienelių silpnumą, uždegiminius procesus ar net giliau slypinčius sveikatos sutrikimus.
„Kapiliarinė oda dažniausiai pasireiškia skruostų, nosies ar smakro srityje, tačiau kapiliarai taip pat gali išryškėti ant kojų – ypač šlaunų ar blauzdų srityje. Tokiais atvejais reikėtų įvertinti ir veninės kraujotakos būklę – ne visada tai tik kosmetinis klausimas”, – pabrėžia vaistininkė.
Pasak jos, išsiplėtę kapiliarai dažnai būna kosmetinė problema, bet tam tikrais atvejais gali rodyti ir lokalias odos ligas, lėtinį venų nepakankamumą ar net retus genetinius sindromus, pavyzdžiui, Oslerio–Webero–Rendu.
„Be to, kortikosteroidiniai kremai slopina kolageno ir elastino sintezę – dėl to oda suplonėja, praranda elastingumą ir atramą. Plonėjant dermos sluoksniui, kapiliarai tampa gerokai labiau matomi”, – atkreipia dėmesį S. Korbutaitė.
Kada tai – daugiau nei estetika?
Vaistininkė pastebi, kad dažnai žmonės neatskiria kapiliarinės odos nuo rožinės – uždegiminės odos ligos. Kapiliarinė oda – tai labiau estetinis, jautrumo nulemtas reiškinys, tuo metu rožinė turi aiškius klinikinius požymius, tokius kaip skausmas, papulės ar plintantis paraudimas.
„Praėjusią savaitę sulaukėme kliento, kurio oda smarkiai pablogėjo po netinkamai parinktos kosmetologinės procedūros. Jis kreipėsi į vaistinę pagalbos, nes specialistas tiesiog nurodė, kad „nebegali padėti”. Tokiais atvejais labai svarbu atsakingai rinktis, kam patikite savo odos priežiūrą”, – įsitikinusi S. Korbutaitė.
Ryšys tarp veido ir kojų kapiliarų gali būti tik tuomet, kai žmogus turi bendrą kraujagyslių sienelių silpnumą ar paveldėtą polinkį. Šios problemos dažniau pasireiškia moterims, ypač šviesios, plonos odos savininkėms, dirbančioms stovimą darbą ar vyresnėms nei 40 metų. Tai lemia ir natūralus kolageno bei elastino mažėjimas odoje.
„Jei kapiliarai išryškėja staiga, jų daugėja, atsiranda kraujosruvų, patinimų ar net sisteminių simptomų – tai jau reikėtų laikyti sudėtingesnės būklės ženklu”, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Ką galima padaryti?
Kapiliarinei odai prižiūrėti svarbios tiek išorinės, tiek vidinės priemonės. Vaistininkė rekomenduoja rinktis kosmetiką su niacinamidu, azelaino rūgštimi, azijine centele ar švelniais retinoidais – šios veikliosios medžiagos mažina uždegimą, stiprina odos apsaugines funkcijas ir gerina kraujagyslių stabilumą.
„Papildomai padėti gali ir dermatologinės procedūros, tokios kaip intensyvi pulsinė šviesa (IPL), o tam tikrais atvejais – skleroterapija (veidui ši procedūra nenaudojama). Ne mažiau svarbi ir prevencija – apsauga nuo UV spindulių, vengimas didelių temperatūrų kontrastų, streso ir alkoholio”, – rekomenduoja S. Korbutaitė.
Taip pat verta papildyti mitybą vitaminu C, flavonoidais (rutinu, hesperidinu), omega-3 riebalų rūgštimis, vitaminu K2 ar siliciu – šios medžiagos stiprina kapiliarų sieneles, mažina jų pralaidumą ir palaiko kolageno gamybą.
„Papildai su vitaminu C ir bioflavonoidais yra vieni veiksmingiausių stiprinant smulkiąsias kraujagysles. Jie ne tik skatina kolageno sintezę, bet ir padeda mažinti mikrocirkuliacijos pažeidimus”, – sako vaistininkė.
Ne mažiau svarbūs – ir omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas K2, polifenoliai bei silicis, kurie veikia giluminius kraujagyslių ir jungiamojo audinio sluoksnius: padeda stabilizuoti kraujagyslių sieneles, mažina uždegiminius procesus bei skatina kolageno gamybą.
Kas kenkia kapiliarinei odai?
„Kai kurios priemonės, net jei atrodo efektyvios, jautriai odai gali būti pernelyg stiprios – ypač jei jose AHA rūgščių koncentracija viršija 10 %, o BHA – daugiau nei 2 %. Tokie kiekiai padidina odos pralaidumą ir sukelia trumpalaikį uždegimą, kuris kapiliarinei odai yra ypač žalingas”, – aiškina „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.
Anot S. Korbutaitės, jautriai odai taip pat gali pakenkti stiprūs dirgikliai, tokie kaip alkoholis, mentolis, eukalipto ar arbatmedžio aliejai. Šios medžiagos ardo odos barjerą, skatina uždegiminius procesus ir dar labiau pažeidžia kapiliarus.
Jei kapiliarai ima ryškėti staiga, jų atsiranda vis daugiau, kartu juntamas skausmas, tinimas ar pasireiškia sisteminiai simptomai – būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Taip pat verta pasitarti su specialistu, jei per 2–4 savaites nuo pradėtų naudoti priemonių nepastebima jokio pagerėjimo.
„Vien tik rekomenduojamų priemonių gali neužtekti, jei problema yra sisteminė arba oda jau pažeista dėl netinkamai parinktų kosmetikos produktų ar procedūrų”, – įspėja vaistininkė.
