Šaltasis metų laikas, trumpesnė diena ir sumažėjęs fizinis aktyvumas dažnai lemia didesnį nuovargį, mieguistumą ir energijos stoką. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) šeimos gydytoja Laura Narkevičienė pastebi, kad būtent šiuo laikotarpiu žmonės dažnai nuvertina kūno siunčiamus signalus, todėl profilaktiniai tyrimai tampa ypač svarbūs. Jie leidžia laiku diagnozuoti sutrikimus, pradėti reikalingą gydymą ir išvengti komplikacijų.
„Padidėjęs nuovargis, nervingumas ir svorio pokyčiai neretai signalizuoja apie skydliaukės ligas, geležies ir vitamino D trūkumą, cukrinį diabetą bei kitus susirgimus. Kai kuriais atvejais simptomų gali ir visai nebūti, pavyzdžiui, tik atlikus kreatinino ar kepenų fermentų tyrimus dažnai paaiškėja, kad šių organų veikla sutrikusi”, – sako L. Narkevičienė.
Leidžia įvertinti viso organizmo būklę
Daug vertingos informacijos apie bendrą sveikatos būklę suteikia bendras kraujo tyrimas, C reaktyvaus baltymo (CRB) rodiklis ir kepenų funkcijos tyrimai – ALT, AST, GGT, bendrasis ir tiesioginis bilirubinas. Jie padeda įvertinti galimus kepenų suriebėjimo, uždegiminių procesų, vaistų ar toksinų poveikio, taip pat tulžies latakų veiklos pokyčius. Organizmo būklės vertinimą papildo ir kiti svarbūs rodikliai: kreatininas, šlapalas, vitaminas D, feritinas bei bendrasis cholesterolis.
„Šaltuoju metų laiku mažiau laiko praleidžiame lauke, pakinta mūsų mitybos įpročiai, neretai norisi sotesnio maisto. O tai gali gerokai padidinti cholesterolio kiekį organizme”, – teigia šeimos gydytoja.
L. Narkevičienė primena, kad bendrą kraujo ir gliukozės tyrimus geriausia atlikti kas 1–2 metus, net ir neturint nusiskundimų. Kitus tyrimus parenka šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į simptomus ar sveikatos pokyčius. Sulaukus 40 metų profilaktinius patikrinimus naudinga atlikti kasmet, o esant lėtinėms ligoms ar vyresniame amžiuje – ir dažniau, tai aptariant su šeimos gydytoju.
Moteris dažniau vargina skydliaukės sutrikimai
L. Narkevičienės teigimu, vienas svarbiausių profilaktinių tyrimų moterims yra bendras kraujo tyrimas, padedantis nustatyti anemiją, infekcijas, uždegimus ir kraujo ligas. Taip pat svarbus gliukozės tyrimas, leidžiantis įvertinti cukrinio diabeto riziką.
„Skydliaukė – svarbus organas, reguliuojantis daugybę organizmo procesų. Sutrikus hormonų veiklai, keičiasi medžiagų apykaita, širdies ritmas, menstruacijų ciklas ir net vaisingumas. Tirotropino (TSH), laisvojo tiroksino (FT4) ir laisvojo trijodtironino (FT3) tyrimai padeda nustatyti šiuos pokyčius, o antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) tyrimas – ir identifikuoti autoimunines ligas, tokias kaip Hašimoto tiroiditas ar Greivso liga”, – dalinasi šeimos gydytoja.
Geležies, feritino ir folio rūgšties trūkumas moterims dažnai sukelia nuovargį, silpnumą ir galvos svaigimą. Taip pat ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai, tampa sunkiau sukaupti ir išlaikyti dėmesį. Nėštumo metu šių medžiagų poreikis dar labiau padidėja, todėl ankstyva diagnostika padeda išvengti anemijos ir sumažina komplikacijų riziką.
Šeimos gydytoja priduria, kad profilaktiniai tyrimai parenkami atsižvelgiant į moters amžių, nes nėštumo ar menopauzės laikotarpiu gali prireikti išsamesnio ištyrimo. Pavyzdžiui, įtariant menopauzę, vertinga atlikti ir lytinių hormonų, vario, cinko bei kitus papildomus tyrimus.
Vyrų požiūris į sveikatą keičiasi
Šeimos gydytoja pastebi, kad anksčiau profilaktiškai sveikata dažniau rūpindavosi moterys, tačiau pastaruoju metu vis daugiau vyrų užsuka pasitikrinti. Jiems vienas aktualiausių tyrimų yra prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, leidžiantis aptikti vėžines ląsteles dar prieš pasireiškiant simptomams.
„Ankstyvose stadijose prostatos vėžio simptomai dažniausiai būna labai nežymūs, todėl PSA tyrimas padeda identifikuoti pirmuosius pakitimus ir išvengti komplikacijų. Šis tyrimas ypač svarbus vyrams, kurių tėvas, brolis ar senelis sirgo prostatos vėžiu, taip pat tiems, kurie pastebi tokius simptomus kaip šlapimo srovės susilpnėjimas, diskomfortas šlapinantis ar naktinis šlapinimasis”, – pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva” šeimos gydytoja L. Narkevičienė.
Profilaktiškai verta atlikti ir cholesterolio (TC), trigliceridų (TRIG), mažo (MTL) bei didelio tankio (DTL) lipoproteinų cholesterolio tyrimus. Padidėjęs cholesterolis ir trigliceridai kaupiasi kraujagyslių sienelėse, formuodami aterosklerozines plokšteles, kurios siaurina arterijas ir mažina kraujo tekėjimą, todėl tampa vienu pagrindinių infarkto ir insulto rizikos veiksnių. Be to, širdies ligos jaunėja – jomis vis dažniau serga 40–50 metų vyrai.
