Odos ligos – dažnos jaunų merginų gyvenimo palydovės. Ir nors jaunesnio amžiaus moteris dažniausiai vargina aknė ar alergizuota oda, pasitaiko ir tokių, kurios susiduria su retesnėmis odos ligomis. Viena jų – lietuvaitė Brigita Jagelavičiūtė, buvusi „Emirates“ avialinijų stiuardesė, šiandien sėkmingai gyvenimą kurianti saulėtame Dubajuje. Intensyviu studijų laikotarpiu ant odos pastebėjusi šviesias dėmeles mergina netruko suprasti, kad jai pasireiškė baltmė – odos liga, kurią išduoda išnykusi pigmentacija odoje ar gleivinėse.
Brigita aplankė nemažai specialistų tikėdamasi, kad šie pagelbės nuslopinti ligos plitimą, tačiau efektyviausiu ligos gydymo metodu pasirodė esą ne medikamentai, o… susitaikymas su liga. Būtent tuomet, kai mergina nustojo slėpti baltmę ir net prabilo apie ją viešai ,,Instagram“ kanale, liga nustojo progresuoti. Šiandien Brigita, „Instagram“ platformoje turinti virš 70 tūkst. sekėjų, socialinėje erdvėje dalijasi ne tik smagiomis aktyvios kasdienybės akimirkomis, bet ir gyvenimiška patirtimi bandant susidraugauti su odos liga. Įkvėpimu ji tampa ne tik sergantiems baltme, bet ir susiduriantiems su įvairiais kitais sveikatos sutrikimais ar tiesiog žmonėms, stokojantiems pasitikėjimo bei meilės sau.
Papasakok, kaip tau konkrečiai pasireiškė baltmė? Kuriose kūno vietose ją pirmiausiai pastebėjai?
Kai pirmą kartą pamačiau baltą dėmelę ant veido nė negalvojau, kad tai gali būti baltmės požymis. Pamenu, kad pirmąją dėmelę pamačiau prieš septynerius metus. Niekada nepiktnaudžiavau soliariumo lempomis, bet paskutiniais studijų metais, artėjant išleistuvėms, nuėjau pasideginti į soliariumą 10-iai minučių. Pasibaigus deginimosi sesijai pažvelgiau į save veidrodyje ir pamačiau mažą baltą dėmelę prie akies. Buvau tikra, kad tai nebuvo tik vieno pasideginimo soliariume pasekmė. Kiek vėliau ir vėl pasideginus ta dėmelė pasidarė kur kas ryškesnė – taip nutiko todėl, kad baltmės liga pasireiškia melanocitų netekimu odoje (melanocitai – ląstelės, gaminančios odos pigmentą melaniną, – red. past. ). Tad odos vietos, kuriose pasireiškė baltmė, negali įdegti. Per vos du metus ta maža dėmelė išplito į daugybę dėmių ant veido (kurių, beje, šiandien jau nebeturiu) ir pradėjo po truputį plisti ant mano rankų.
Ar tiesa, kad ši liga stipriai siejasi ir su vidiniais išgyvenimais: patiriamu jauduliu, stresu, nerimu ir panašiai?
Iki šiol nėra žinoma tikroji baltmės atsiradimo priežastis – vieni sako, kad šią ligą sukelia stresas, kiti – kad tai yra paveldima liga. Tuo periodu, kuomet pastebėjau pirmuosius baltmės požymius, susidūriau su sveikatos problemomis. Kaip minėjai, tuomet dar buvau studentė ir mažame Velso miestelyje, kur studijavau, buvo sudėtinga rasti darbą dėl didelio kiekio ten atvykusių studentų, tad teko patirti nemažai finansinių iššūkių. Be visa to, turėjau pabaigti savo bakalauro studijų baigiamąjį darbą ir visus paskutinio kurso mokslo darbus. Kiek teko domėtis, daugumai ši liga atsiranda kaip streso padarinys. Na, o kiek vėliau, jau pabaigusi studijas, išvykau dirbti stiuardese į Dubajų. Kelionės po visą pasaulį ir trys metai bemiegių naktų gerokai prisidėjo prie baltmės plitimo, nes kelionės ir darbas lėktuve paskatino kortizolio išsiskyrimą mano organizme.
Ar pastebėjusi baltmės plitimą kreipeisi į gydytojus?
Vienas iš pirmųjų dermatologų, pas kurį lankiausi Vokietijoje, man pasakė, kad jokio gydymo nuo baltmės nėra. Vis dėlto aš nenuleidau rankų – per septynerius metus gyvenimo su baltme apsilankiau pas nemažai dermatologų, tačiau jų rekomenduoti gydymo būdai man nepadėjo. Teko išbandyti tiek geriamas tabletes, tiek įvairiausius tepalus, kurie neva mažina baltmės plitimą.
Šiuo metu esu kelių „Facebook“ grupių, skirtų su baltme susiduriantiems žmonės, narė. Regiu, kad kai kurie žmonės dalijasi su kitais savo sėkmingo gijimo istorijomis. Nenoriu, kad nuskambėtų pesimistiškai, bet noriu įspėti tuos, kurie serga baltme arba pažįsta baltme sergantį žmogų – internete svarbu išlikti budriam. Šiais laikais žmonėms galima įpiršti bet kokį produktą, jei tik prekybininkai suras tam tikrą žmogaus silpnybę. Juk kaip gali būti tikra (-s), kad nuotrauka nebuvo tiesiog pakoreguota norinti įtikinti, kad produktas yra efektyvus ir padeda išgydyti baltmę?
O man pagelbėjęs metodas buvo ne vaistai, o paprasčiausias susitaikymas su liga. Nuo to laiko, kai nustojau slėpti baltmę ir prabilau apie ją viešai, ji nustojo plisti. Baltmė tuo ir yra nenuspėjama, kad pigmentas kartais išnyksta, o kartais ir vėl atsiranda. Neseniai lankiausi pas dermatologą Dubajuje (ne dėl baltmės) ir man parekomendavo išbandyti fototerapiją. Teko girdėti, kad tai – labai efektyvus gydymo metodas, bet pati jo nesu išbandžiusi. Taip pat teko matyti vaizdo įrašus internete – žmonės tiesiog išsitatuiruoja jų odos spalvą tose vietose, kuriose išplitusi baltmė. Nenoriu jų smerkti, nes pati kurį laiką slėpiau dėmes po makiažu, bet man baltmės slėpimas tatuiruote parodo ligos pergalę. Manau, kad žmonės neįvertina savo gebėjimų išgyti… Galbūt nebūtinai atgaunant pigmentą, bet bent jau emociškai, parodant pasauliui, kad esi stipresnis nei kažkokie balti odos ploteliai.
Kaip šiandien, susidūrusi su baltme, stengiesi gyventi? Galbūt daugiau rūpiniesi savimi bei savo organizmu, skiri daugiau laiko poilsiui, sveikai mitybai?
Visada domėjausi mityba, įvairių vitaminų poveikiu ir būdais kaip išlikti sveikam ir energingam. Vis dėlto, niekada nebuvau sveikatingumo fanatike. Žinau, kad tai skamba kaip beprotiška klišė, bet man gyvenime didžiausias prioritetas yra balansas. Pavyzdžiui, vakar lankiausi karštos jogos pamokoje, o vakarienei mėgavausi greitmaisčiu. Šiandien, kol atsakinėju raštu į šiuos klausimus, valgau lėkštę salotų, kurių komponentų spalvos primena vaivorykštę. Tą ir turiu omenyje kalbėdama apie balansą: svarbu atrasti tai, kas tinka tau. Vieni žmonės, sergantys baltme, sako, kad reikia atsisakyti mėsos bei šalinti organizme esančius toksinus ir prisiekia, kad tai veikia. O štai kiti sako, kad, norint sumažinti baltmės plitimą, būtina valgyti vien gyvulinės kilmės produktus. Manau, kad čia, kaip ir visuose gyvenimo aspektuose – kiek yra žmonių, tiek ir nuomonių. Svarbiausia rasti tai, kas tau leidžia jaustis geriausiai.
Esi ne tik viešai prabilusi apie baltmę, bet taip pat drąsiai daliniesi įvairia informacija bei išgyvenimais su savo „Instagram“ sekėjais. Kodėl manai, kad svarbu dalintis savo išgyventa patirtimi su kitais?
Pirmą kartą prabilus apie baltmę internete labai jaudinausi, nes nežinojau kokios reakcijos sulauksiu iš savo sekėjų. Buvau maloniai nustebinta, nes žmonės, užuot smerkę, labai šiltai mane palaikė. Nustebau, kokios gausos žinučių sulaukiau iš interneto sekėjų, kurie dalinosi savo ar savo artimųjų bei draugų istorijomis apie baltmę ir kitas odos ligas. Tai man padėjo suprasti, kad kiekvienas iš mūsų turi vienokių ar kitokių „baubų“, su kuriais kovoja. Tiesiog vieni yra regimi plika akimi, o kiti – ne. Džiaugiuosi, kad per pastaruosius keletą metų internetinė erdvė išties labai pasikeitė. Žmonės nebenori perfekcionizmo, priešingai – atsirado poreikis realizmui, išaugo susidomėjimas žmonių istorijomis, kurios yra panašios į jų pačių. Moterys nori matyti kitas moteris su celiulitu, poromis, riebaliuku ant pilvo sėdint, o ne porcelianines lėles, kurios realybėje neatrodo taip, kaip save pristato socialiniuose tinkluose. Manau dėl to ir svarbu dalintis savo patirtimi su kitais – būtina nustoti kurti tarp savęs ir kitų barjerus, teigti, kad esame kažkuo geresni už kitus.
Pasaulyje gyvena daugybė jaunų merginų, susiduriančių su įvairiomis odos problemomis. Ką galėtum joms patarti? Kaip sau padėti susidūrus su ligomis? Kaip neprarasti pasitikėjimo savimi?
Baltme serga tik 1 procentas viso pasaulio gyventojų – tai gana neįprasta ir reta odos liga. Mano nuomone, mūsų unikalumai yra ypatingi, tad jaunoms merginoms siūlyčiau nesivarginti būti tokioms, kaip visos, o priešingai – kultivuoti tai, kas daro jas unikaliomis. Tai gali būti ne tik išoriniai ar fiziniai bruožai, bet ir vidiniai. Dažnai mes norime tapti tokiais, kaip visi kiti ir neišsiskirti iš minios, nes taip tiesiog yra lengviau, bet tikroji drąsa yra gyventi unikaliai, autentiškai ir būtent taip, kaip nori tu. Tad patarčiau pabandyti susidraugauti su savo išskirtinumais – tai gali pagelbėti ne tik puoselėjant ryšį su kitais žmonėmis, bet ir siekiant išlaikyti pasitikėjimą, meilę bei pagarbą sau.
O kas tau padeda išlaikyti spindesį? Ar pritari minčiai, kad tikrasis grožis – vidinis?
Prieš keletą dienų stebėdama vieną vaizdo įrašą internete išgirdau žodžius: „Tavo akys išduoda tavo sielą“. O tai iš esmės yra tas pats, kaip ir frazė: „akys – tai sielos veidrodis“. Savo „YouTube“ kanale dalinuosi visais savo gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais. Kaip ir visi, patiriu labai gerų dienų, bet taip pat mano gyvenime pasitaiko ir niūrių. Svarbiausia neleisti pastarosioms užvaldyti mūsų vidaus. Sunkiomis akimirkomis visada bandau sau priminti, kad slogios nuotaikos bando mus kažko išmokyti, užgrūdinti. Tad, kad ir kaip kartais sunku, svarbiausia nenustoti savimi tikėti. Mano nuomone, vidinis grožis ir yra pasitikėjimas savimi net ir sunkiausiais gyvenimo periodais. Be abejo, svarbu nemaišyti pasitikėjimo savimi su egoizmu ir narcisizmu – tokiomis savybėmis pasižyminčių žmonių niekas nemėgsta. Vidinis sielos grožis visada bus ryškesnis už bet kokį išorinį.
