Visą mėnesį panele.lt skaitytojos svajojo apie artėjančias Kalėdas ir savo viltis bei spėliones sudėjo į savo rašinius bei eilėraščius. Jų gavome beveik 200!
Nugalėtojus išrinkti buvo tikrai nelengva, tačiau po ilgų skaitymų ir vertinimų pateikiame jums pačių geriausių rašinių ketvertuką. Nugalėtojos, dėl prizo kreipkitės vytaute@panele.lt
Sandra Nacytė
Kiekvienąkart turiu pasukti galvą,
Ir pažadėt, kad viskas bus kitaip –
Maldoj užgniaužus sopulingą baimę,
Tikėt stebuklais, jie ateis.
Nes daug svajų pavirtusių į naktį,
Aplanko tik bereikšmėmis datom,
Ir vis kartoji geraširdę frazę:
„Per šias Kalėdas būsiu jau kitoks“,
Ji sakoma sakralinėj ekstazėj,
Iš frazės virsdama maldom.
Ir visgi šimtą sykių palytėta,
Ir šimtą sykių sukrėsta,
Kiekvienąkart sutinkanti mokėti,
Kad tik galėčiau būti išgirsta.
Nes šios Kalėdos bus kitokios,
Vilties, ramybės būsiu surasta.
Ineta Bei
Šios Kalėdos bus kitokios. Tokių pačių, kokios buvo prieš tai, net ir norėdamas nepakartosi. Nesugrąžinsi to puraus baltos, o gal sidabrinės spalvos sniego. Taip pat nesugrąžinsi tų pačių žmonių, sėdėjusių su tavim prie šventinio stalo, nes dabar jie, galbūt, kažkur kitoj erdvėj. Gali tik sugrąžinti prisiminimus, kurie leis suprasti, kiek daug gero turėjai tada, nors manei,jog viskas atvirkščiai.
Esu optimistiškas žmogus. Tikiu,kad šios Kalėdų šventės bus įspūdingos, nepamirštamos bei kitokios. Visų pirma, norėčiau artimiesiems padovanoti tokias dovanas, kokių jie trokšta, nes labai dažnai nemoku išrinkti to, kas būtų geriausia, ir po švenčių atsiranda savigrauža, kad galėjau labiau pasistengti. Noriu pasižadėti sau, jog nepersivalgysiu prie gausiai apkrauto Kalėdų stalo ir nepadauginsiu alkoholio, nes man jau nuo dviejų vyno taurių svaigsta galvelė. Taip pat norėčiau nebesikeikti riebiais žodžiais, kai kas nors iškris iš rankų. Dar linkiu sau neužsisėdėti vienoje vietoje, o judėti pirmyn ir siekti savo tikslų bei jų išsipildymo.
Ne tik Kalėdos,bet ir Naujieji metai bus kitokie. Drausmingesni, tikslingesni ,kultūringesni ir visokie kitokie -esni tik iš gerosios pusės. Aš noriu palinkėti visiems žmonėms, švenčiantiems Kalėdas, jog jie svajotų apie kažką gera, siektų savo užsibrėžtų tikslų, bet svarbiausia, kad patys norėtų keisti blogas ydas savyje. Viskas prasideda nuo paties žmogaus, jei jis nieko nedarys, tai niekas ir nesikeis.Tad linkiu išsivaryti tinginiuką iš savęs bei gyventi švaresniu vidumi.
Vitalija Zobielaitė
Šios Kalėdos bus kitokios. Kiekvienais metais kartodavau tai sau, bet, gerai pagalvojus, ar mano lūkesčiai pasitvirtindavo? Ar jausdavau kažką, ką būtų galima pavadinti Kalėdų dvasia?
Einant metams vis labiau suprantu, jog tas komercinis, prekybininkų sukurtas Kalėdų įvaizdis man, asmeniškai, nebėra toks įtaigus kaip anksčiau. Žinoma, gražu pasižiūrėti į išpuoštą, švytinčią eglę, smagu gauti dovanas nuo šeimos narių ir draugų. Problema ta, jog dažnai Kalėdų laikotarpiu klausimas „Ką padovanoti?“ tampa didžiausiu galvos skausmu, kuris tikrai nė iš tolo neprimena tyro Kalėdų laukimo. Man nesinori pasinerti į tą Kalėdų karštligę ir imti lakstyti po parduotuves pametus galvą. Stengiuosi visada įteikti kažką originalaus ir mielo, dažnai net savo rankomis daryto, bet nedaugelis tai vertina. Mes priklausome vartotojiškai visuomenei, kuriai reikia vis prabangesnių daiktų, dovanų. Paprasti mažmožiai ne kiekvienam suteikia laimės. Nepamirškime valgiais nukrauto pilnutėlio Kalėdų stalo. Tas beprotiškas maisto pirkimas… Ar visos tos gėrybės yra būtinos, kad patenkintume savo žmogiškuosius poreikius? Dažnai Kalėdos ima asocijuotis su maisto kalnais ir skrandžio problemomis. Įdomu, o kiek žmonių būtų galima pavalgydinti tipiška Kalėdų vakariene? Tikrai ne vieną ir ne du. Dovanos, maistas, eglės, namų puošimas tampa svarbiausiais dalykais švenčių metu. Nejučia pamirštame, kokia tikroji Kalėdų esmė. Imu jausti tuštumą, nors, atrodo, Kalėdos – tai švenčių metas, tačiau jaučiu, jog man kažko trūksta, kažko, kas pažadintų mano sielą ir priverstų tikėti Kalėdiniais stebuklais.
Sakoma, kad Kalėdos – gerumo metas. Tad kodėl nepadarius šių Kalėdų stebuklingomis, kitokiomis? Juk, kad to pasiektume reikia visai nedaug! Manau, kad kiekvienas apsižvalgęs savo kaimynystėje rastume žmogų, kuriam reikia pagalbos. Kad ir ta senutė, kuri gyvena viena, visų užmiršta ir palikta, argi nebūtų jai staigmena, jei kažkas ateitų ir pasidalintų savo Kalėdų vaišėmis? Manote, jog tai neduos jokios naudos jums patiems? Vargu, ar įmanoma atsispirti nuoširdžiai šypsenai ir dėkingumo pilnam žvilgsniui. Juk nejučia suspurda širdis krūtinėje, kai suvoki, jog tai, ką darai, yra gera. Argi nebūtų kilnu su draugais, nusipirkus maišą saldainių, nueiti į vaikų namus? Juk galima vaikams padovanoti ir nebereikalingus žaislus, kurie jau kelinti metai tūno palėpėje. Juk, atrodo, tai menkniekis, bet kažkam suteiks šis gerumas daug džiaugsmo! Padėti galima ne tik žmonėms. Gyvūnų prieglaudos visuomet laukia paramos iš geraširdžių žmonių. Pagalbos reikia daugeliui. Tereikia tik apsižvalgyti ir pastebėti tuos, kurie yra nuskriausti, jaučia nepriteklių ar, tiesiog, yra vieniši. Kiekvienas nesavanaudiškas poelgis atneša gėrį. O gėrio nešimas ir yra tikroji Kalėdų šventės prasmė.
Kalėdos – viena gražiausių švenčių metuose. Tai laikotarpis, kuomet vyksta stebuklai. Tačiau stebuklai savaime neįvyks. Juos galime sukurti tik mes, žmonės. Tad linkiu nenugrimzti materialumo liūne ir imti mėgautis mažais, tyrais dalykais. Ir galiausiai savo širdyse pajusime tikrąją Kalėdų dvasią.
Vytenė
Aš manau, be abejo ir tikiuosi, kad šios Kalėdos bus tikrai kitokios. Mane jau aplankė toji, daug ką žadanti, Kalėdinė dvasia. Kaip ir kiekvienais metais, tačiau šįmet daug anksčiau ir ji daug stipresnė. Ją jaučiu kone kiekvieną dieną, nuo pat lapkričio pabaigos. Mintys vis dažniau nuklysta prie dovanų, prie šventiškų nuotaikų. Vis skaičiuoju dienas iki to stebuklų meto. Pirmasis iškritęs sniegas, parduotuves papuošusios dekoracijos ir šventinė muzika, Kalėdinės akcijos, reklamos, noras dalintis gerumu priverčia per širdį bėgti šiurpuliukus ir suprasti,kad šventės – jau čia pat!
Galima teigti, jog kiekvienais metais Kalėdos – vienodos: pilni stalai, pilni pilvai, išlaidos dovanoms, skubėjimas. Tačiau aš tą noriu paneigti, įrodyti pati sau ir padaryti šias Kalėdas kitokias, galbūt ne žymiai, ne kardinaliai, bet bent truputį kitokias. Visų pirma, padarysiu tai, ko nuo vaikystės nesu dariusi – nusipirksiu šokoladinį Advento kalendorių, žinoma, svarbiausia ne jį nusipirkti, o nesuvalgyti jo per pirmąją savaitę! Antras dalykas, kuris bus kitoks – nedrybsosiu ant sofos su televizoriaus pulteliu ir nežiūrėsiu „Vienas namuose“, o laiką leisiu prasmingai: aplankysiu senus draugus, padėsiu artimiesiems, pertvarkysiu kambarį, išmokysiu šunį naujos komandos. Neleisiu savo atostogų beprasmiškai, jos ne tam skirtos! Trečias ir svarbiausias dalykas – keisiu save visais atžvilgiais. Nauji metai, Kalėdos mano manymu, tai ta riba, kai gali atversti naują lapą, užsibrėžti tikslus… Tą ir ruošiuosi padaryti. Daugiau šypsosiuosi, būsiu tolerantiškesnė, pamilsiu save ir … bala žino, kas man dar šaus į galva!
Parašiau toli gražu, ne viską. Kiekviena diena skirtinga, mintys ir norai nuolat. Svarbiausia, kad stengsiuosi būti kitokia ir Kalėdas padaryti kitokias, įdomias, prasmingas, kad jos atneštų kažką kito nei visuomet.Kiekvienas iš mūsų gali Kalėdas padaryti kitokias, atverti naują lapą, juk Kalėdos – stebuklų metas. Reikia tik didelio noro keistis ir pamatysite, jog stebuklai vyksta! Juk tos mažytės smulkmenos priverčia jaustis mus geresniais ir mylimais…
