Gatvės vaikai prieglobstį randa namų laiptinėse, apleistuose pastatuose, parkuose, žiemą dažniausiai šildymo mazguose. Jų neįmanoma suskaičiuoti. Jie yra, bet nuolat keičia savo buvimo vietą. Gyvenimas gatvėje – tikras.
Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, pasaulyje yra apie 150 milijonų benamių vaikų. Vieni jų dienomis elgetauja ir uždarbiauja po atviru dangumi, o naktimis trumpam pareina į namus. Kiti glaudžiasi landynėse, nes yra praradę bet kokį kontaktą su šeimomis.
Vilniaus Senamiesčio, Stoties rajonuose šmėžuoja elgetaujantys vaikai, prašydami pinigų, kaip patys sako, maistui. Pasitaiko atvejų, kai tėvai verčia savo atžalas uždarbiauti. Bet kartais vaikai išeina į gatves tam, kad išmaitintų brolius ar seseris.
Skurdas, pažeidžiamumas, smurtas, girtuoklystės šeimose – tai pasirinkimo gyventi gatvėje priežastys. Vaikai, pripratę prie gatvės ritmo, jie nebemoka ir jau nenori gyventi kitaip.
Nuo maišto iki smurto šeimose
Kaip teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, jaunimas, gyvenantis gatvėse, nebūtinai yra iš „prastų“ šeimų. Netrūksta maištaujančių, namuose supratimo ir šilumos nerandančių paauglių.
Būtent tokie vaikai neturi su kuo pabendrauti ir išsikalbėti: „Dažnai tėvai apsiriboja tik keliais klausimais: ar tu pavalgęs ir, pavyzdžiui, kiek gavai iš matematikos? Jeigu dar blogai mokaisi, esi nubaudžiamas“, – apie problemą kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Sunkiau auklėjami vaikai pabėga iš savo namų, protestuoja prieš tėvus, susiranda bendraminčių ir gyvena taip, kaip nori gyventi.
Kai kurios šeimos palieka vaikus likimo valiai: jie yra mušami, patiria fizinį, psichologinį smurtą, seksualinę prievartą. Išeities ieškoma ne tik gatvėje:„ Dabartiniu metu pastebima tokia tendencija, kad vaikai patys ateina į globos namus, tikėdamiesi sulaukti pagalbos“, – pasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Gatvėje vaikai išnaudojami
Jaunimas, gyvendamas gatvėje, rizikuoja pakliūti į narkomanijos ar prostitucijos pinkles. Visuomenė dažniausiai atstumia elgetaujančius. Vaikai tampa žiauraus elgesio aukomis, jie yra išnaudojami, verčiami dirbti sunkius darbus.
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, jog yra mažamečių mergaičių, užsiimančių prostitucija. Jas prižiūri suteneriai, atima dalį uždirbtų pinigų. Berniukai pradeda platinti, o vėliau ir vartoti narkotines medžiagas“, – gatvės vaikų problemas pabrėžė R. Šalaševičiūtė.
Elgetaujantiems vaikams nebereikia pagalbos, jiems labiau rūpi pinigai. Gatvė vaikus prisijaukina ir darosi vis sunkiau juos įtikinti, kad galima gyventi kitaip. Pasak Policijos departamento prevencinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės K. Smirnovos, per pirmąjį 2007 metų pusmetį į policijos komisariatus buvo pristatyti 6 elgetaujantys ir 169 valkataujantys vaikai Lietuvos Respublikos mastu.
Prancūzų vienuolių iniciatyva
Prieš dešimt metų Vilniuje skurstančius ir elgetaujančius vaikus pastebėjo atvykę prancūzų vienuoliai ir jų talkininkai. Matydami tokią situaciją, vienuoliai nusprendė šiuos vaikus pažinti ir padėti integruoti į visuomenę. „Įsteigti keturi centrai, sodybos Rūdiškėse, kur puoselėjamos katalikiškos vertybės, suteikiama galimybė buvusiems gatvės vaikams mokytis kaimo mokykloje, – apie progą keisti savo gyvenimą kalbėjo tėvas Jonas Emanuelis. – Rūdiškėse yra įkurtas profesinio mokymo centras, kur vaikai per trejus metus gali įgyti konditerio, kalvio, dailidės ar stogdengio specialybę ir atlikti praktiką kurioje nors įmonėje“.
Pasak tėvo J. Emanuelio, kartais jaunimas pabėga iš sodybų, kuriose gyvena, ir atvažiuoja į Vilnių, tikėdamasis lengvai susirasti darbą ir užsidirbti pinigų. „Anksčiau jų gyvenimai buvo sutrikdyti, todėl siekiame juos suburti į bendruomenę, planuojame psichologiškai padėti skurdą ir smurtą patyrusiems vaikams pagal „Rafaelio“ programą. Vaikams itin reikia psichologinių žinių“, – apie pagalbos būtinybę kalbėjo Vilniaus Šv. Jono Teologo vienuolyno prioras.
Anot tėvo J. Emanuelio, gatvės vaikų situacija Lietuvoje keičiasi, mažėja elgetaujančių. Vis dėlto reikia daugiau centrų, kuriuose galėtų gyventi mažos grupelės, pavyzdžiui, keturi ar penki jaunuoliai.
Lengviausia išeitis – „iššluoti“ vaikus
Pasaulyje gatvės vaikų problema yra itin skaudi. Skurdžios Afrikos šalys – Etiopija, Gana, Azijos valstybės – Kinija, Indija, Lotynų Amerikos regionas – tai teritorijos, kuriose elgetaujantys vaikai tapo liūdnos kasdienybės atspindžiu.
„Įstatymo ir tvarkos pareigūnai bei apsišaukėliai deda pastangas, kad vaikai būtų tiesiog „iššluoti“ iš gatvių daugumoje pasaulio šalių. Didžiausi pažeidėjai: Brazilija, Kolumbija, Gvatemala ir Hondūras aštrina gatvės vaikų problemą Lotynų Amerikoje.
Vidutiniškai trys gatvės vaikai yra nužudomi Rio de Žaneire. Kaire elgetaujantis jaunimas yra reguliariai gaudomas ir mušamas policijos, jų plaukai nuskutami, vaikai perkeliami į nepilnamečių kardomąjį kalėjimą“, – rašoma newint.org.
Lietuvoje vaikai iš gatvės, patekę į globos įstaigas, nepamiršta savo gyvenimo gatvėje įpročių. Kai kurie jų pabėga ir toliau užsiima „nešvariais“ verslais, kiti bijo, kad girtaujantys tėvai jų neparsivestų namo, kur jie nesijaučia saugūs. Gatvės vaikai – tai ne mitas. Daugelis jų turi kur kas daugiau karčios gyvenimo patirties, jie matę baisių nusikaltimų ir žiaurumų tiek, kad retas suaugęs patikėtų, jog gatvės vaikas vis dar vaikas…
