Savaitgalį Zarasuose, Zaraso ežero saloje, vyko jubiliejinis, dešimtasis alternatyvios post-folk muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis – „Mėnuo Juodaragis 2007“. Šį kartą festivalis įvyko nuostabiame gamtos kampelyje, šiaurės rytų Lietuvoje, milžiniškoje saloje, aplink kurią susilieja 7 ežerų vandenys.
Prieš šimtmečius čia gyveno Sėlių gentis, viena iš anksčiausiai paminėtų baltų genčių.
Etnografinė aplinka ir istorijos dvelksmas kiaurai persmelkė “Mėnuo Juodaragis 2007” svečius. Jau ketvirtadienio pavakarę pradėjo rinktis pirmieji gentainiai.
Miestelis mielas, gražus, paprastas. Lankytojai kultūros centre buvo sutikti su tapybos, fotografijos ir grafikos darbų paroda. Akvarelės kūrinius eksponavo ir jaunimui gerai pažįstama dainininkė iš Visagino Alina Orlova.
Lėtai, tingiai ir slėpdamiesi nuo lietaus į Zarasų salos slėnius vilko palapines, kuprines ir miegmaišius jaunuoliai iš visos Lietuvos. Penktadienį prie jų prisijungė smagi kompanija iš Alytaus, Mariampolės, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Šilutės, Ignalinos…
Galiausiai “Juodaragio chebrą” vainikavo svečiai iš Rusijos, Lenkijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Austrijos… Per 2000 senosios baltų kultūros mylėtojų pradėjo ūžti.
Iš pradžių nedrąsiai, nes pusė jų paliko savo “alkoholinį” turinį prie įėjimo. „Mes jau ne pirmi metai praktikuojame gan griežtą alkoholio įsivežimo politiką. Neleidžiame į festivalio teritoriją patekti su svaigalais ne todėl, kad stengtumėmės sugadinti vakarą svečiams, o todėl, kad norime pratinti liaudį švęsti be alkoholio, mėgautis programa, kuri būna išties turtinga…“ – DELFI pasakojo “Mėnuo Juodaragis 2007” atstovė spaudai Rūta Latinytė.
Ir vis tiek kai kurie svečiai “vėjo” neatlaikė… O gal ne vėjo. Renginį atidarė jau tradicija tapusi “Juodaragio” kompanija „Kūlgrinda“. Jie kaip mat pakėlė dar stovinčius ant kojų.
Kad suspėtum pabūti visur ir pamatytum viską, ką buvo suorganizavę renginio tėvai, turėjai būti mažų mažiausia Visagalis.
2 scenos ir viena Didžioji palapinė. Beveik ketvirtis šimto grupių ir dešimt diskžokėjų, paskaitos apie baltų tradicijas, filmai, animacija, knygų pristatymai, pranešimai, vakaronės prie laužo, kanklių ir būgnų koncertai po artimiausiu ąžuolu…
Kas pūtė ragą, kas iš žolių suko žiedus ir vainikus, kas giedojo, raudojo, o kai kas ir smagiau dainavo.
Galėjai išgirsti beveik viską nuo folkroko iki dainuojamosios poezijos. Folk-industrial, neo-folk, post-folkl, rokas, elektroninė, akustinė, darkwave, tribal muzika. Dalyvavo gerai žinomos Lietuvos grupės “Atalyja”, “Donis”, “Žalvarinis”, “Pievos”, “Kūlgrinda”, “Girnų giesmės”, “Andaja”, “Lauksna”, mėgstami bet kiek mažiau žinomi užsienio atlikėjai “Moon far away”, “Allerseelen”, “The moon and the nightspirit”.
Kokie žmonės susirinko? Labai įvairūs ir labai skirtingi. Pasirodo dabar jaunimas senąją baltų kultūrą interpretuoja savaip: merginos vis dar nešioja žalvario papuošalus ir ilgus lininius sijonus, tačiau ilgakases lietuvaites pakeitė raudonplaukės, juodaplaukės goth, punk, emo, disco, vintage, rave gražuolės, derinančios savo individualumą su populiariąja mada. Buvo ir rokerių, ir vienas kitas metalistas. Buvo ir etno fantastų – visko…
Kaip teigė renginio organizatoriai labiausiai buvo stengiamasi užtikrinti dalyvių saugumą. Rengėjai pasirūpino gera apsauga, budėjo policija, tačiau išvengti susidūrimų su vietiniais nepavyko. Teko bendrauti su zarasiškiu, kuris niekaip negalėjo paaiškinti, ką jis veikia “šitoj baisioj l*chų minioj”.
Merginos sakė jam negražios, “na, gal tik paprastesnės tokios, muzika nepatinka, ir šiaip savų nėra”…Tačiau ieškoję šokių, jie sakosi juos radę ir bando adaptuotis. Taikiai. Vis tik jo draugai jau savaitę laukė renginio ir ruošėsi ginklus… Todėl jis jaučiasi toks drąsus…
Pasak “Mėnuo Juodaragis 2007” atstovės spaudai, buvo kelios situacijos, kada festivalio svečiai nesusivaldę apsižodžiavo ar apsistumdė, bet didesnių incidentų nebuvo.
Brolis iš Latvijos turėjo visiškai kitokią nuomonę apie renginį: „Man labai patinka, kad žmonės susirenka visi tokios puikios nuotaikos, draugiški ir linksmi. Jau ne pirmi metai aš čia atvažiuoju ir Latvijoj tokius renginius lankau.
Čia kažkaip kitaip nei paprastuose vakarėliuose. Čia žmonės ieško veiklos, jie groja, dainuoja, jie pina, skaito, kuria…“ Bet geriau vieną kartą pamatyk pats!
Sklandė gandai, kad šis jubiliejinis renginys yra paskutinis ir daugiau neturėsime galimybės pasidžiaugti “Juodaragiu”, tačiau festivalio organizatoriai DELFI oficialiai patvirtino, kad kitais metais vėl susitiksime Zarasuose. O jei dar nežinai, kas yra „Juodaragis“, šiandien gali spėti į after party vakarėlį Vilniuje klube ant Tauro kalno.
