Renkiesi kokią studijų programą studijuoti, o gal neseniai baigei studijas ir nori sužinoti vidutinius atlyginimus rinkoje? Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristato interaktyvų įrankį, kuris leidžia palyginti aukštųjų mokyklų absolventų atlyginimus pagal studijų kryptis, baigimo metus ir studijų institucijos tipą.
MOSTA atlikta analizė atskleidžia studijų kryptis, kurių absolventams rasti darbą sekasi geriausiai. Šie specialistai jau kitais metais po studijų baigimo gali pasigirti ir 1000 eurų viršijančiu atlyginimu. Analizė taip pat leidžia matyti, kurių studijų krypčių absolventams karjeros pradžia sudėtingiausia ir kurie uždirba mažiausiai.
Moksleivių nuomonės tyrimai atskleidžia, jog vos pusei moksleivių pakanka informacijos apie stojimą į aukštąsias mokyklas. „Galimybę įsidarbinti moksleiviai įvardina kaip vieną svarbiausių motyvų renkantis studijas, tačiau dažnai jų nepasiekia statistinė informacija kiek uždirba vienos ar kitos studijų krypties absolventai, kokia jų dalis neranda darbo. Todėl abiturientai dažnai vadovaujamasi iš artimųjų, draugų girdimomis sėkmės ar nesėkmės istorijomis, kurios dažnai neatspindi bendros situacijos, o yra tik vienkartiniai atvejai“, – teigia MOSTA analitikas Gintautas Jakštas.
MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia, jog jau kitais metais po universitetinių bakalauro studijų baigimo didesnį nei 1000 eurų vidutinį atlyginimą prieš mokesčius gauna net penkių universitetinių krypčių absolventai: programų sistemų (1321 Eur), skandinavų filologijos (1139 Eur), informacijos sistemų (1103 Eur), aeronautikos inžinerijos (1055 Eur) ir informatikos (1050 Eur). Antrajame daugiausiai uždirbančių penketuke rikiuojasi: slauga (883 Eur), vokiečių filologija (872 Eur), statistika (872 Eur), mechanikos inžinerija (857 Eur) ir jūrų inžinerija (848 Eur).
Programų sistemų, informatikos, aeronautikos inžinerijos, skandinavų filologijos, informacijos sistemų, statistikos ir mechanikos inžinerijos absolventų vidutiniai atlyginimai išlieka aukščiausi tarp kitų tais metais baigusių universitetus ir praėjus penkiems metams nuo studijų baigimo.
Kolegijose situacija panaši – didžiausius atlyginimus gauna baigę inžinerijos mokslus. Lyginant 2015 m. kolegijas baigusių absolventų vidutinius atlyginimus 2016 m., matyti, jog didžiausius atlyginimus gauna: jūrų inžinerijos (827 Eur), farmacijos (821 Eur), informatikos (779 Eur), slaugos (774 Eur), mechanikos inžinerijos (744 Eur), elektronikos ir elektros inžinerijos (717 Eur), statybos inžinerijos (713 Eur), chemijos ir procesų inžinerijos (692 Eur), programų sistemų (687 Eur) ir jūrų technologijų (685 Eur) absolventai.
Informacinių technologijų specialistų trūkumas jaučiamas metai iš metų ir jau nieko nestebina, kai tarptautinėse bendrovėse įsidarbina ir didesnį nei vidutinį atlyginimą gauna pirmųjų kursų informacinių technologijų studentai. Tačiau šalia šio sektoriaus auga dar du gigantai: elektronikos bei orlaivių remonto ir techninės priežiūros.
Karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia ir kryptis, kurių absolventai yra mažiausiai konkurencingi darbo rinkoje. Tarp 10-ies universitetinių studijų krypčių, kurių absolventai uždirba prasčiausiai, net keturios menų kryptys: dailė (357 Eur), teatras ir kinas (426 Eur), fotografija ir medijos (431 Eur), menotyra (459 Eur). Taip pat į dešimtuką patenka rusų filologijos (398 Eur), genetikos (414 Eur), filologijos (453), archeologijos (458 Eur) ir edukologijos (461 Eur) studijos. Vis dėlto reikia pastebėti, kad su meno krypčių absolventais situacija yra išskirtinė. Jie dažnai dirba pagal individualią veiklą, o dirbantys samdomą darbą užsiima ir papildoma individualia veikla, tad tikėtina, kad realios jų pajamos yra didesnės.
Absolventų karjeros stebėsenos įrankį gali rasti ČIA.
