Technologijų išmanymas, nauja darbo kultūra ir nuolatiniai pokyčiai – tai šiuolaikinės darbo rinkos kasdienybė. Skaičiuojama, kad iki 2020-ųjų metų net 20 proc. darbo jėgos sudarys asmenys, pasaulį išvydę trečiojo tūkstantmečio pradžioje. Vadinamoji Z karta – jaunuoliai gimę po 1996 m. – jau pradeda dirbti ir pasižymi „pirmiausia – technologijos“ mąstymu, kuris vis didesniu greičiu stumia verslą į skaitmeninę erą ir didina atotrūkį tarp penkių kartų atstovų, vis dar dalyvaujančių rinkoje.
Šis jaunimas darbdaviams ir kolegoms siunčia dvi pagrindines žinias. Pirmiausia, net 80 proc. iš jų nori dirbti su pažangiausiomis technologijomis, o daugiau nei trečdalis – siekti karjeros IT srityje. Antra, jie abejoja savo „minkštaisiais“ įgūdžiais: gebėjimu laisvai bendrauti ir sklandžiai reikšti mintis, palaikyti kolegiškus santykius ir prisiimti atsakomybę. Patirties trūkumas jiems taip pat kelia didelį nerimą.
„Jauniausios kartos darbuotojai pasižymi išskirtiniais technologiniais gabumais ir skaitmeniniu brandumu“, – sako „Dell“ produktų platinimo vadovas Baltijos šalims Karolis Navickas. – Tačiau jie, laimei, nėra robotai: Z karta mato technologijas ne tik kaip įrankį žmogaus progresui, bet ir kaip priemonę žmonių tarpusavio ryšiams stiprinti.“
Karta, augusi su technologijomis
Pasak K. Navicko, tyrimas atskleidė, kad 80 proc. mokinių, dar tik besiruošiančių įsilieti į darbo rinką, jau svajoja apie darbą su pažangiausiomis technologijomis, 38 proc. nori tapti IT srities, o 39 proc. – kibernetinio saugumo ekspertais. „Z karta iš kitų radikaliai išsiskiria tuo, kad technologijos jos atstovams – neatskiriama gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, 98 proc. respondentų teigia, kad technologijos buvo ir jų formaliojo švietimo dalis, todėl ir rinkdamiesi darbo vietą jie itin daug dėmesio skiria darbo priemonių modernumui, – sako Karolis Navickas.
Ryšį su technologijomis atspindi ir jaunuolių požiūris į tai, kokią naudą technologijos kuria. Net 80 proc. būsimų darbuotojų yra įsitikinę, kad technologijos ir procesų automatizacija padės užkirsti kelią šališkumui ir diskriminacijai bei įneš daugiau lygybės į darbo aplinką.
Galiausiai tyrimas atskleidė, kad 43 proc. Z kartos atstovų, nepaisant didžiulės technologijų svarbos jų gyvenime, dirbdami prioritetą vis tiek teiktų tiesioginei komunikacijai su bendradarbiais. Antras pagal svarbą bendravimo kanalas būtų telefonas, o nepopuliariausias pasirinkimas – trumpųjų žinučių programėlės. Turėdami galimybę rinktis 58 proc. Z kartos darbuotojų mieliau dirbtų iš biuro nei iš namų ir rinktųsi komandinį, o ne savarankišką darbą.
Pasitiki savo jėgomis
Net 73 proc. apklaustų mokinių savo technologinį raštingumą vertina gerai arba puikiai, o 68 proc. jų tikina turintys ir geresnius nei vidutinius programavimo įgūdžius. Taip pat jie tikina norintys mokyti vyresnį kolegą, kuris gali turėti silpnesnes technologines žinias (77 proc.)
Savo ruožtu vyresni profesionalai yra susirūpinę tuo, kad jaunoji karta juos pralenks ir kad dauguma vadovaujamųjų pozicijų ateityje jiems bus nepasiekiamos. Remiantis anksčiau atliktu verslo sektoriaus tyrimu, 87 proc. verslo lyderių prognozuoja, kad jų įmonės turės sunkumų siekdamos skirtingų kartų darbuotojams užtikrinti lygias galimybes.
„Darbuotojų kolektyve dirbant trijų ar keturių skirtingų kartų atstovams verslas privalo rasti būdą, kaip suderinti interesus, atrasti vienijančius aspektus ir leisti kurti skaitmeninės eros darbo kultūrą. Manoma, kad būtent daugiafunkcinės komandos skatina keitimąsi žiniomis ir inovatyvų požiūrį į problemų sprendimą. Praktikos, rotacinės programos ir kitos karjeros galimybės turėtų padėti jauniems profesionalams įgyti reikiamą patirtį ir įgūdžius darbe. O tech mentorių programos galėtų tapti platforma pasireikšti ir Z kartai, taip kartu stiprinant ir įmonių technines kompetencijas, – įsitikinęs K. Navickas.
