Šiurpios dekoracijos, patiekalai ir baisios istorijos– turbūt vienintelė diena metuose, kuomet daugelyje pasaulio valstybių tokie dalykai atrodo įprastai ir namuose mažiausiai rūpinamasi tvarka ir grožiu. Pasaulį užkariauja šmėklos ir šiurpūs pokštai bei saldumynų dalybos. Pavyzdžiui Amerikoje šios šventės metu nuperkama apie 300 kg saldainių, o Latvijoje (Ryga) yra išleistas net ir specialus Helovino susitarimas!
Ką dar gali sugalvoti pasaulis? Net jeigu tai šventė, kurią nesunkiai atpažinsi iš išpjaustytų moliūgų, kiekviena valstybė turi ir savų tradicijų. Susipažinkite su jomis:
Belgija. Belgai tiki, kad nesėkmės ženklas bus juodam katinui perėjus kelią ar jam įėjus į namus. Taip pat belgai uždega žvakutes tam, kad atminti mirusius giminaičius.
Vokietija. Šioje šalyje daugumos žmonių namuose nerasite peilių. Vokiečiai tiki, kad jeigu paliksite peilius – jie gali sužaloti grįžtančias sielas.
Kanada. Helovino šventimas Kanadoje prasidėjo su 1800-aisiais atvykusiais škotų ir airių imigrantams. Čia populiarios tradicijos, kurios artimos ir Amerikoje – moliūgų-žibintų kabinimas, ėjimas per namus ir prašymas saldainių bei namų dekoravimas Helovino tema.
Kinija. Čia Helovinas žinomas, kaip „Teng Chieh“ festivalis. Vanduo ir maistas yra padedami priešais mirusių giminaičių fotografijas. O žvakės ir žibintai degami palei kelius, kad mirusiųjų dvasios rastų kelią į Žemę Helovino naktį.
Prancūzija. Ilgą laiką iki 1996-ųjų, Prancūzija apskritai nešventė šios šventės, nes laikė tai amerikietiška tradicija. Šia dieną prancūzai tiesiog susikaupdavo ir paminėdavo išėjusius protėvius. Dabar tradicijos pamažu panašėja su visu pasauliu.
Honkongas. Helovinas čia vadinamas alkanų vaiduoklių festivaliu (originalo kalba – „Yue Lan“. Yra tikima, kad mirusiųjų vėlės grįžta į žemę 24 valandoms. Kai kurie žmonės degina paveikslėlius su pinigais ar vaisiais, tikėdami, kad jie pasieks dvasias ir taip jas pamalonins.
Japonija. Čia yra minimas „Obono festivalis“. Obonas – tai japonų vėlinės, dar kitaip vadinamos „Matsuri“ ar „Urabon“. Ši tauta taip pat sieja Heloviną su švente, skirta pagerbti mirusiųjų dvasias ir protėvius. Jie gamina įvairius maistus ir visur kabina raudonus ir ryškius žibintus. Taip pat jie uždega žvakes ir patalpinę žibintuose plukdo upėse ir jūrose. Visą naktį degančios žibintų šviesos, japonų tikėjimu, parodo protėviams, kur galima rasti jų giminaičius.
„Obonas“ – viena pagrindinių Japonų metų švenčių, kuomet laukiama grįžtančių dvasių. Tik „Obono festivalis“ yra švenčiamas kitu laiku, nei Helovinas – liepą arba rugpjūtį.
Korėja. Panašiausia į Heloviną šventė Korėjoje vadinama „Chusok“. Jos metu šeimos dėkoja protėviams už jų darbo vaisius. Šeimos lanko kapus prie jų palikdamos ryžių ir vaisių. Ir ši šventė taip pat minima rugpjūtį.
Meksika, Lotynų Amerika ir Ispanija. Ispanakalbės šalys Heloviną švenčia bene tris dienas ir vadina tai „El Dia de los Muertas“. Tai linksma ir nuotaikinga šventė, skirta prisiminti mirusius draugus, šeimos narius. Tikėdami, kad sulauks mirusiųjų, žmonės puošia altorius ir dekoruoja juos saldainiais, gėlėmis, nuotraukomis, vandeniu bei mirusiųjų mėgtais gėrimais ir maistu. Dar gretimais paliekamas ir rankšluostis, jei prieš puotą dvasia norėtų nusiplauti rankas. Žvakės taip pat degamos nurodant kelią į namus.
Latvija. Šioje šalyje panašiai kaip ir Lietuvoje, Helovinas nėra giliai įsišaknijusi šventė ir būtent todėl praėjusiais metais Rygoje buvo išleistas raštas, kuriame nurodoma, kaip elgtis per Heloviną vaikams. Visa tai – dėl saugumo, nes rašte pristatome, kad vaikai gali eiti prašyti saldainių tik tėvų leidimu ir jų nurodytais keliais. O suaugusiųjų prašoma, kad jie būtų draugiški tiems, kas ateina pas juos.
