Šią vasarą grandiozinių renginių ir Lietuvoje, ir kitose šalyse, į kuriuos norėsis nuvykti, netrūks – nuo vasaros olimpinių žaidynių Paryžiuje, iki tokių pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių, kaip Stingas, Adele, Edas Sheeranas ir Taylor Swift, koncertų. Tačiau, pasak „Lets c’mon” platformos, kuri skirta saugiai pirkti ir parduoti nepanaudotus bilietus ir dovanų kuponus, įkūrėjo Aido Eglinsko, tokios pramogos turi ir tamsiąją pusę – padirbtų bilietų ir kitokių su tuo susijusių sukčiavimo būdų paūmėjimą.
Technologijos išmanėja, sukčiai – irgi
Nieko nebestebina internete pasirodančios žinutės, kad kažkas kažką apgavo ir apgaulės būdu pasisavino lengvatikių pinigus, antakį kilstelėti gali priversti nebent būdai ir metodai, kuriuos sugalvoja internetiniai sukčiai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu užsienio žiniasklaida mirga pranešimais, kad nieko neįtariantys pirkėjai tapo „Facebook” neršiančių apgavikų aukomis, iš anksto sumokėję pinigus už neva paskutinius bilietus į išparduotą Edo Sheerano pasaulinį turą. Kai susiprato, kad liko apgauti, muzikos gerbėjai liko ir be pinigų, ir be tariamų bilietų.
„Įprastai tokių sukčiavimo atvejų padaugėja šventiniu periodu, nes tuo metu žmonės ieško dovanų arba prieš didesnius, labai visų laukiamus renginius su ribotu bilietų tiražu – kai kažko ieškoma karštligiškai ir įprastas budrumas prisnūsta, daug lengviau tokius žmones apgauti. Pavyzdžiui, Facebook grupėje „Perku, parduodu bilietą į…” sausį beveik 200 žmonių parašė įrašus apie tai, kad juos apgavo sukčiai, o daugumą šių įrašų pildė kitų žmonių komentarai, kad ir jie buvo apgauti.
Norint suprasti apgavysčių mąstą, reikia įvertinti ir tai, kad dalis žmonių iškart rašo pareiškimą policijai ir socialiniuose tinkluose savo patiklumo kainos neviešina. Per metus tokių skundų susidaro keturženkliai skaičiai, o tai reiškia – tiek žmonių pakliuvo ant sukčių kabliuko. Deja, tai nestebina, nes technologijoms tobulėjant, tobulėja ir sukčiai”, – nedžiuginančia statistika dalijasi A. Eglinskas.
Visgi jis pabrėžia, kad praktiškai visi tokio sukčiavimo atvejai turi vienodą veikimo būdą, todėl galima atpažinti „raudonas vėliavėles” ir į tas pinkles nepakliūti.
1. Internetinio puslapio patikimumas
Dažnai sukčiai savo būsimas aukas gaudo specialiai tam sukurtose netikrose bilietų pardavimo svetainėse, socialiniuose tinkluose ar elektroniniais laiškais, kuriuose siūloma įsigyti bilietų su nuolaida arba už didelę kainą siūloma patekti į renginį, kurio bilietai jau seniai buvo išparduoti. Iš anksto sumokėjęs už tokį „bilietą”, pirkėjas lieka ir be jo, ir be savo pinigų.
„Norėdami įsigyti bilietą ne iš pirminio šaltinio – koncertų ar renginių organizatoriaus, visada patikrinkite internetinio puslapio, kuriame parduodami bilietai už fantastišką kainą, duomenis – kada jis buvo sukurtas, kur registruotas domenas ir pan. Patikrinti tokio puslapio teisėtumą galima šias paslaugas teikiančiose specialiose internetinėse platformose, pavyzdžiui, Google Transparency Report arba UrlVoid.com. Pastarojoje įvedę norimos patikrinti parduotuvės adresą, pamatysite visą įmanomą informaciją: kas yra svetainės savininkas, koks svetainės IP adresas, o svarbiausia – įvairiomis kibernetinio saugumo programėlėmis patikrintą ir sugeneruotą tinklalapio saugumo ataskaitą.
Jeigu susigundote pirkti bilietą gavę elektroninį laišką, nespauskite jame nurodytos aktyvios internetinio puslapio nuorodos, bet surinkite internetinėje naršyklėje jos adresą ranka. Labai dažnai sukčiai sukuria tikro puslapio kloną, kurio adresas skiriasi tik keliomis raidėmis, todėl, paspaudę aktyvią nuorodą, būsite nuvesti į šį kloną, kurį iš pirmo žvilgsnio atskirti nuo tikros svetainės gali būti sudėtinga. Suvedę ranka tikrą puslapio adresą, būsite nuvesti į jį ir galėsite pasitikrinti, ar iš tikro jame prekiaujama tokiais bilietais”, – pataria „Lets c’mon” įkūrėjas.
2. Netikri klaidų pranešimai
Kitas sukčiavimo būdas – pirkėjo kompiuterio ekrane pasirodanti žinutė, kad įvyko klaida ir mokėjimas iš banko sąskaitos nebuvo nuskaičiuotas, todėl reikia bilieto pirkimo procedūrą pakartoti dar kartą. Taip du kartus sumokama už neegzistuojantį bilietą.
„Jeigu perkate bilietus įtartinoje interneto svetainėje ir matote pranešimą, kad mokėjimas nepavyko, patys iškart patikrinkite savo internetinę bankininkystę – jeigu jus taip bandė pagauti sukčiai, tai bent bus apgavę kartą, ne du. Be to, niekada nemokėkite banko ar kitokiu pavedimu – sukčiams taip suteiksite laiko dingti, kol neva pinigai „suvaikščios”, be to, debeto ir kredito kortelėms galiojanti apsauga nuo sukčiavimo tokioms operacijoms dažniausiai negalioja”, – apie kitą dažną sukčiavimo būdą pasakoja A. Eglinskas.
3. Spaudimas pirkti nedelsiant
Neleiskite savęs skubinti – sumokėti už bilietus čia ir dabar. Sukčiai žino, kad žmonės rečiau tikrina, ar kažkas yra tikra, jei jiems daromas spaudimas, todėl neskubėkite, įsitikinkite interneto svetainės bei bilietų autentiškumu ir tik tada sumokėkite pinigus.
4. Patrauklios sėdimos vietos
Kitas dažnas apgavystės būdas, kuriuo naudojasi sukčiai – parduoti bilietus su neegzistuojančia arba pigesne nei buvo sumokėta vieta. Pavyzdžiui, sukčiai parduos jums vietą, kurios nebuvo rezervavę, o gavę jūsų pinigus, nupirks pigesnę vietą – jie gaus pelno, o jūs sumokėsite už vietą, kurios nenorėjote. Jeigu tik yra galimybė, verta oficialiame puslapyje patikrinti, ar salė, kurioje vyks renginys, turi tokią sėdimą vietą.
5. Neįtikėtina bilieto kaina
Venkite pasiūlymų, kurie atrodo per gerai, kad būtų tiesa – žemomis kainomis parduodami bilietai į išparduotus renginius turėtų uždegti raudoną lemputę, todėl, prieš pervesdami pinigus, paklauskite savęs, ar sandoris atrodo realus. Net, jei iš pirmo žvilgsnio kurioje nors Facebook grupėje patalpintas parduodamas bilietas atrodo tikras, dabartiniai sukčiai yra gerai įvaldę „Photoshop” įgūdžius, todėl sumaketuoti netikrą bilietą jiems yra juokų darbas.
Be to, kartais maža bilieto kaina naudojama kaip jaukas, kad kuo daugiau žmonių jo užsigeistų – kelis kartus pardavus bilietą, gaunama nemenka suma, tačiau į koncertą patekti gali tik pirmas atvykęs, o kiti taip ir lieka prie įėjimo. Deja, atsiradus skaitmeniniams bilietams, tokių atvejų daugėja, tačiau atsiranda ir naujų prevencijos priemonių.
„Būtent todėl rekomenduoju nekelti gautų bilietų ar kuponų į socialinius tinklus, kad ir kaip norisi jais pasidžiaugti – nuotraukoje matomu brūkšniniu kodu gali pasinaudoti sukčiai, „Photoshop” kurdami netikrus bilietus. Siekdami išvengti suklastotų bilietų ar dovanų čekių, „Lets c’mon” platformoje naudojame optinį simbolių skaitytuvą (OCR) ir pasitelkiame dirbtinio intelekto sprendimą, kuris patikrina, ar ant bilieto, dovanų čekio ar kupono esantis tekstas atitinka vartotojo nurodytą informaciją. Taip pat yra nuskaitomi visi QR kodai ir BAR kodai, o jeigu kažkas nesutampa, administracija rankiniu būdu patikriną bilietą ir su juo susijusią informaciją – jeigu aptinkamas dubliavimasis su kito vartotojo įkeltu bilietu, šių bilietų pardavimas įšaldomas, o jeigu bilietas jau buvo parduotas, apie tai sistema informuoja pirkėją.
Kitas apsaugos mechanizmas – pergeneruotas bilieto ar kupono kodas. Jeigu tokia galimybė yra, pirkimo metu yra sugeneruojamas visiškai naujas bilietas, o pardavėjo įkeltas tampa negaliojantis, tad pirkėjas yra 100 proc. tikras, kad į renginį pateks.
Be to, kiekvienas, parduodantis bilietą, turi patvirtinti tapatybę naudodamas moderniausią identifikavimo būdą – elektroninį parašą, todėl apgavystės atveju mums yra žinoma pardavėjo tapatybė ir, kadangi pinigai už bilietus išmokami tik po renginio, netikrus bilietus platformoje įsigijęs pirkėjas jame gal ir nesudalyvautų, bet bent atgautų pinigus. Nuo visko visada apsisaugoti gal ir neįmanoma, bet atidumas ir sveikas įtarumas tokiose situacijose dar niekam nepakenkė”, – kaip dar gudrauja šių laikų sukčiai ir kaip to galima išvengti, pasakoja platformos, kuri skirta saugiai pirkti ir parduoti nepanaudotus bilietus bei dovanų kuponus įkūrėjas A. Eglinskas.
