Yra serialų, kuriuos žiūri dėl siužeto. Ir yra tokių, kurie netikėtai atrakina tavo pačios prisiminimus. „The Summer I Turned Pretty“ priklauso antrajai kategorijai. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena vasariška istorija apie merginą, du vaikinus ir meilės trikampį. Tačiau kuo ilgiau žiūri, tuo aiškiau supranti: čia kalbama ne tik apie Belly, Conradą ar Jeremiah. Čia kalbama apie tą laiką, kai pirmą kartą norėjome būti pastebėtos, pasirinktos, mylimos ir suprastos.
Serialas, sukurtas pagal amerikiečių rašytojos Jenny Han romanų trilogiją, tapo ne tik paauglių favoritu, bet ir nostalgišku atradimu toms, kurios jau seniai paliko pirmos meilės chaosą už nugaros. Nes net jei dabar esame brandesnės, protingesnės ir kur kas atsargesnės su savo širdimi, žiūrint Belly istoriją labai lengva pagalvoti: „Aš irgi taip jaučiausi.“
Kodėl ši istorija tapo emociniu fenomenu?
„The Summer I Turned Pretty“ pirmiausia pasirodė kaip knyga. Pirmasis romanas išleistas 2009 metais, vėliau sekė dar dvi dalys: „It’s Not Summer Without You“ ir „We’ll Always Have Summer“. Serialo adaptacija „Prime Video“ platformoje startavo 2022 metais, o istorija išaugo iki trijų sezonų.
Trečiasis sezonas tapo finaliniu ir ilgiausiu – jį sudaro 11 serijų. Tačiau šios istorijos populiarumas slypi ne vien serijų skaičiuje ar socialinių tinklų diskusijose. Ji pataiko į labai jautrią vietą: į prisiminimą apie laiką, kai meilė dar atrodė didesnė už viską.
Pagrindinė veikėja Belly kasmet vasarą leidžia Cousins Beach pajūrio name kartu su mama, broliu ir mamos geriausios draugės šeima. Ten yra Jeremiah. Ten yra Conrad. Ten yra paplūdimys, baseinas, bendri pusryčiai, seni ritualai, vakarėliai ir jausmai, apie kuriuos ne visada drįstama pasakyti garsiai.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip tobula vasaros fantazija. Bet serialo stiprybė slypi ne saulėlydžiuose ir ne gražiuose namuose prie jūros. Ji slypi emocijose, kurios pažįstamos beveik kiekvienai.
Tai ne istorija apie tobulą meilę
Pirmoji meilė retai būna ideali. Ji neateina su instrukcija, ribomis ir aiškiais atsakymais. Dažniau ji primena stalčių, kuriame susimaišė seni laiškai, lūpų blizgis, draugystės apyrankė, neišsiųsta žinutė ir nuotrauka, į kurią vis dar per ilgai žiūri.
Belly jausmai yra būtent tokie. Kartais drąsūs. Kartais naivūs. Kartais savanaudiški. Kartais labai tikri. Ji klysta, pavydi, nori būti pasirinkta, bijo likti nuošalyje ir ne visada supranta, ką iš tikrųjų jaučia. Bet būtent dėl to ji atrodo gyva, o ne sukurta pagal tobulos herojės taisykles.
Serialas leidžia prisiminti, kad paauglystėje jausmai nėra „per dideli“. Jie tokie ir yra. Kai tau penkiolika, šešiolika ar septyniolika, vienas žvilgsnis gali sugadinti visą dieną, o viena šypsena – ją išgelbėti. Viena žinutė gali atrodyti kaip pažadas, o vienas tylėjimas – kaip pasaulio pabaiga.
Ir nors suaugusios jau mokame į viską žiūrėti racionaliau, kažkur viduje vis tiek atpažįstame tą merginą, kuri laukė, ar jis parašys.
Pirma meilė seriale graži, bet ne saldi
Didžiausias „The Summer I Turned Pretty“ žavesys yra tai, kad serialas neromantizuoja pirmos meilės iki visiškos pasakos. Ji čia graži, bet ne visada teisinga. Ji svaigina, bet ir žeidžia. Ji priverčia jaustis ypatinga, bet kartu gali sugriauti pasitikėjimą savimi.
Belly istorijoje daug akimirkų, kurios atrodo paprastos tik iš šalies. Kažkas pažiūrėjo ilgiau. Kažkas nusisuko. Kažkas pasakė ne taip, kaip norėjosi. Kažkas nepasakė nieko. Ir staiga visas vidinis pasaulis pasikeičia.
Būtent taip dažnai ir prisimename pirmąją meilę. Ne kaip logišką santykį, o kaip būseną. Kaip vasarą, kai viskas atrodė ryškiau. Kaip žmogų, kuris galbūt nebuvo skirtas visam gyvenimui, bet vis tiek paliko pėdsaką.
Kai įsimyli ne tik žmogų, bet ir visą jo pasaulį
Belly jausmai Conradui ir Jeremiah nėra vien paprasta simpatija. Jie susiję su vieta, prisiminimais, šeimų artumu ir vaikystės ritualais. Ji įsimyli ne tik žmogų, bet ir jausmą, kurį tas žmogus jai primena.
Tai labai pažįstama. Kartais pirmoji meilė taip stipriai įsirėžia į atmintį ne todėl, kad tas žmogus buvo „vienintelis“. Kartais todėl, kad jis buvo šalia labai svarbiu metu. Gal jis matė tave dar tada, kai pati nežinojai, kas esi. Gal pažinojo tavo senąją versiją: su kuprine, plaukų segtukais, nepasitikėjimu savimi ir didelėmis svajonėmis.
Todėl vėliau atrodo, kad toks žmogus turi raktą į tavo praeitį. Ne todėl, kad jis būtinai turi likti tavo gyvenime, o todėl, kad jis primena laiką, kai viskas dar tik prasidėjo.
Kai staiga tampi matoma
Vienas jautriausių serialo sluoksnių yra Belly virsmas. Ji grįžta į vasaros namus ir aplinkiniai ją pamato kitaip. Taip, pavadinimas gali skambėti lyg istorija apie išvaizdą. Bet iš tikrųjų tai nėra vien apie grožį.
Tai apie momentą, kai mergina pati pradeda jausti, kad keičiasi. Ji nori būti pastebėta ne kaip kažkieno maža sesė, dukra ar vaikystės draugė. Ji nori būti matoma kaip ji pati.
Šis jausmas labai artimas daugeliui moterų. Mes prisimename laiką, kai pirmą kartą pasidažėme blakstienas, ilgai rinkomės suknelę, tikrinome atspindį lange ar apsimetėme abejingos žmogui, kurio nuomonė rūpėjo labiau nei norėjome pripažinti.
Serialas apie tai kalba švelniai. Jis nesijuokia iš merginos, kuri nori būti graži. Nes noro būti pastebėtai nereikia gėdytis. Ypač tada, kai dar tik mokaisi suprasti, kas esi.
Kodėl meilės trikampis vis dar veikia?
Meilės trikampį kine ir serialuose matėme daugybę kartų. Tačiau „The Summer I Turned Pretty“ jis veikia todėl, kad klausimas nėra vien „su kuo Belly turėtų būti?“. Daug įdomiau yra tai, kokia Belly tampa šalia kiekvieno iš jų.
Conrad ir Jeremiah simbolizuoja skirtingus jausmus. Vienas ryšys labiau primena ilgesį, paslaptį, vidinę audrą ir norą būti suprastai be žodžių. Kitas – šilumą, lengvumą, artumą ir saugumą. Vienas traukia kaip vasaros audra. Kitas ramina kaip saulė po lietaus.
Todėl žiūrovės taip lengvai renkasi komandas, diskutuoja, ginčijasi ir gina savo favoritą. Bet realiame gyvenime meilė retai būna tik komandų žaidimas. Kartais žmogus, kuris mus stipriai traukia, nebūtinai yra tas, šalia kurio jaučiamės saugiai. O tas, kuris atrodo patikimas, ne visada pažadina ugnį, apie kurią svajojome.
Serialas leidžia apie tai galvoti be moralizavimo. Ir būtent dėl to jis toks paveikus.
Geriausias klausimas – ne „kurį pasirinkti?“
Jei „The Summer I Turned Pretty“ primena tavo pačios meilės istoriją, gal verta užduoti ne klausimą „kurį pasirinkčiau aš?“, o visai kitą: „kaip aš jaučiuosi šalia žmogaus?“
Ar šalia jo tampu labiau savimi? Ar vis bandau būti patogesnė, gražesnė, ramesnė, įdomesnė? Ar galiu kalbėti atvirai? Ar mano „ne“ yra priimamas? Ar po susitikimo jaučiuosi pakylėta, o ne išsekusi?
Pirma meilė dažnai moko ne tik apie kitą žmogų. Ji moko apie ribas. Apie savivertę. Apie tai, kad drugeliai pilve yra svarbūs, bet jie nėra visas atsakymas.
Kartais didžiausia branda prasideda tada, kai supranti: vien traukos neužtenka. Reikia ir pagarbos. Ir aiškumo. Ir jausmo, kad šalia žmogaus nereikia mažinti savęs.
Vasara čia yra daugiau nei gražus fonas
Serialo vasara tokia paveiki todėl, kad daugeliui mūsų vasaros prisiminimai turi ypatingą svorį. Ilgesnės dienos, kelionės prie jūros, pirmi vakarėliai, pasivaikščiojimai po saulėlydžio, žinutės iki antros nakties, muzika automobilyje ir tas jausmas, kad viskas dar įmanoma.
Vasarą jausmai atrodo ryškesni, nes pats gyvenimas trumpam tampa lėtesnis ir drąsesnis. Tarsi turėtume daugiau laiko pasakyti tai, ko nedrįstame. Daugiau erdvės suklysti. Daugiau šansų pradėti iš naujo.
Todėl Cousins Beach seriale nėra tik vieta. Tai atminties kapsulė. Vieta, kurioje saugomi ne tik Belly prisiminimai, bet ir mūsų pačių vasaros, pirmi susižavėjimai, pirmi nusivylimai ir pirmi bandymai suprasti meilę.
Šeima čia taip pat yra meilės istorija
Nors daugiausia dėmesio sulaukia Belly, Conrad ir Jeremiah santykiai, viena stipriausių serialo linijų yra šeima. Ypač moterų draugystė ir ryšys tarp mamų. Belly mama Laurel ir Susannah kuria emocinį pagrindą, be kurio ši istorija nebūtų tokia gili.
Jų artumas, bendri ritualai, rūpesčiai, neišsakyti dalykai ir bandymas išlaikyti vasaros tradicijas suteikia serialui brandos. Tai primena, kad pirmoji meilė niekada nevyksta tuščioje erdvėje. Ji vyksta šalia mamų, draugių, brolių, šeimos paslapčių, ligų, baimių ir kasdienybės.
Todėl „The Summer I Turned Pretty“ nėra tik apie tai, kas ką pabučiavo. Jis kalba apie tai, kaip augame tarp žmonių, kuriuos mylime. Ir kaip kartais sunkiausia yra ne įsimylėti, o priimti, kad vaikystės pasaulis nebebus toks pats.
Ką iš šios istorijos galime pasiimti sau?
Net jei nebesi paauglė, šis serialas gali tapti švelniu priminimu apie tavo pačios jausmų istoriją. Tai nereiškia, kad reikia rašyti buvusiajam ar romantizuoti praeitį. Kartais užtenka tiesiog pripažinti: taip, ta patirtis mane pakeitė.
Gal tavo pirmoji meilė buvo graži. Gal labai skaudi. Gal tu buvai palikta, o gal pati išėjai. Gal iki šiol kartais pagalvoji, kas būtų buvę, jei tada būtum pasakiusi tiesą. Visa tai normalu. Pirmi jausmai palieka pėdsaką ne todėl, kad buvome silpnos. Jie palieka pėdsaką todėl, kad buvome atviros.
Žiūrėk ne tik dėl romantikos, bet ir dėl savęs
„The Summer I Turned Pretty“ verta žiūrėti, jei mėgsti emocingus, estetiškus, muzikos pilnus serialus apie santykius, augimą ir vasaros nostalgiją. Jis tinka vakarui, kai norisi ne sudėtingo detektyvo, o jausmo. Tokio, kuris šiek tiek glosto, šiek tiek skaudina ir šiek tiek sugrąžina į save.
Tačiau žiūrint verta pastebėti ne tik tai, su kuo Belly turėtų būti. Daug įdomiau stebėti, kaip ji mokosi suprasti save. Kaip klysta. Kaip bando pasirinkti. Kaip painioja ilgesį su meile. Kaip pamažu supranta, kad būti mylimai nėra tas pats, kas būti išgelbėtai.
