Radote puikų viešbutį už neįprastai gerą kainą, greitai atlikote rezervaciją ir ramiai laukiate atostogų. Visgi po kelių dienų paaiškėja, kad rezervacijos nėra, o pinigai pervesti sukčiams. Tokie scenarijai kelionių sezono metu nėra reti, tačiau jų galima išvengti.
Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau taikosi į keliautojus – naudojasi skubėjimu, noru sutaupyti ir tuo, kad planuojant atostogas ne visada atidžiai tikrinamos detalės. IT ekspertas Darius Jatautas dalijasi dažniausiomis klaidomis, kurios gali brangiai kainuoti dar prieš prasidedant kelionei.
„Kelionių metu žmonės dažnai susitelkia į patogumą ir greitį, todėl ne visuomet atkreipia dėmesį į saugumo detales. Tuo naudojasi sukčiai, kurie kuria įtikinamai atrodančias svetaines, siunčia netikras žinutes ar ieško būdų perimti jautrią informaciją“, – sako „NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Darius Jatautas.
Jis išskyrė 5 dalykus, į ką keliautojai turėtų atkreipti dėmesį, kad netektų nukentėti nuo sukčių.
- Netikri skelbimai ir per geri pasiūlymai
- Pavojingos žinutės per „WhatsApp“ ir „Viber“
- Viešasis Wi-Fi – patogu, bet ne visada saugu
- Telefonų įkrovimo stotelės gali slėpti rizikas
- Bilietai iš nepatikimų pardavėjų
Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – netikri apgyvendinimo įstaigų ar automobilių nuomos skelbimai. Keliautojai viliojami mažesnėmis kainomis, išskirtiniais pasiūlymais ar riboto laiko akcijomis.
Pasak eksperto, skubėdami žmonės dažnai nepastebi svarbių ženklų, kurie gali išduoti apgaulę. Tarp jų – neįprasti svetainių adresai, gramatinės klaidos, nesaugus ryšys ar nepakankamai informacijos apie paslaugos teikėją.
„Prieš rezervuojant nakvynę ar transportą verta pasidomėti platformos reputacija, peržiūrėti atsiliepimus ir įsitikinti, kad svetainė nėra sukurta visai neseniai. Tokiose platformose kaip „Booking.com“ ar „Airbnb“ taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nuomotojo vertinimus ir jų kiekį“, – pataria D. Jatautas.
Dar viena sparčiai plintanti sukčiavimo forma – netikros žinutės, siunčiamos per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitas susirašinėjimo programėles. Jose dažnai prašoma patvirtinti rezervaciją, atlikti papildomą mokėjimą ar atnaujinti tam tikrus duomenis.
Tokie pranešimai dažnai atrodo itin įtikinamai, nes sukčiai apsimeta žinomomis bendrovėmis ar apgyvendinimo platformomis.
„Gavus tokią žinutę svarbu atidžiai įvertinti jos turinį. Įtarimų turėtų kelti gramatinės klaidos, neįprastos interneto nuorodos ar skubos jausmą kuriantys raginimai kuo greičiau atlikti tam tikrus veiksmus“, – aiškina ekspertas.
Dar vienas pavojus, apie kurį ne visada susimąsto keliautojai, yra viešasis Wi-Fi ryšys. Nors oro uostuose, viešbučiuose, kavinėse ar traukinių stotyse siūlomas nemokamas internetas daugeliui atrodo kaip savaime suprantamas patogumas, tokie tinklai dažnai tampa ir kibernetinių nusikaltėlių veikimo vieta.
Neapsaugotuose tinkluose piktavaliai gali bandyti perimti duomenis bei stebėti vartotojų veiklą.
„Prisijungus prie viešojo Wi-Fi tinklo, duomenys gali tapti lengviau pasiekiami tretiesiems asmenims. Todėl rekomenduojama vengti jungimosi prie interneto banko ar kitų jautrių sistemų ir, jei įmanoma, naudoti VPN ryšį, kuris užšifruoja perduodamą informaciją“, – sako D. Jatautas.
Ekspertas primena, kad VPN nėra visapusiška apsauga nuo visų grėsmių, tačiau jis gali reikšmingai sumažinti riziką naudojantis viešaisiais tinklais.
Keliaujant neretai praverčia viešos telefonų įkrovimo stotelės, kurias galima rasti oro uostuose, prekybos centruose ar turistų lankomose vietose. Vis dėlto, nors jos atrodo nekaltai, kai kuriais atvejais gali tapti kibernetinių atakų įrankiu.
Pavojus kyla tuomet, kai įkrovimui naudojami vieši USB prievadai, kurie teoriškai gali būti išnaudojami ne tik elektros energijai, bet ir duomenims perduoti.
„Piktavaliai gali bandyti nuskaityti telefone esančius duomenis arba įdiegti kenkėjišką programinę įrangą. Dėl šios priežasties rekomenduojama naudoti savo įkroviklį arba elektros lizdą, o ne tiesiogiai jungtis prie viešų USB jungčių“, – perspėja D. Jatautas.
Artėjant koncertams, festivaliams ar kitiems renginiams, internete padaugėja suklastotų bilietų pasiūlymų.
Dažnai nusikaltėliai kuria fiktyvias svetaines arba socialiniuose tinkluose siūlo bilietus už patrauklesnę kainą. Dar vienas dažnas metodas – spaudimas veikti nedelsiant, nes neva bilietų liko vos keli.
„Jei gaunate žinutę ar matote pasiūlymą, kuriame pabrėžiama, kad sprendimą būtina priimti nedelsiant, tai turėtų būti rimtas perspėjimo signalas. Sukčiai dažnai siekia sukelti skubos jausmą tam, kad žmogus nebespėtų kritiškai įvertinti situacijos“, – sako ekspertas.
Kaip apsisaugoti kelionių metu?
Nors sukčiavimo metodai nuolat tobulėja, nemažos dalies incidentų galima išvengti laikantis kelių pagrindinių saugumo principų.
D. Jatautas rekomenduoja:
• visada tikrinti svetainių adresus ir jų reputaciją;
• nespausti įtartinų nuorodų žinutėse ar el. laiškuose;
• naudoti VPN jungiantis prie viešųjų Wi-Fi tinklų;
• vengti naudotis viešomis USB įkrovimo jungtimis;
• bilietus ir paslaugas pirkti tik iš oficialių ar gerai žinomų pardavėjų;
• naudoti stiprius slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikaciją.
Ką daryti pakliuvus į sukčių rankas?
Jeigu vis dėlto buvo paspausta įtartina nuoroda, perduoti mokėjimo duomenys ar atliktas pavedimas sukčiams, svarbiausia veikti kuo greičiau.
„Pirmiausia reikėtų susisiekti su banku ir užblokuoti galimybę vykdyti internetinius mokėjimus. Taip pat rekomenduojama nedelsiant pakeisti slaptažodžius bei aktyvuoti dviejų veiksnių autentifikaciją visose svarbiausiose paskyrose“, – pataria IT žinovas.
Jis pabrėžia, kad svarbiausia apsauga išlieka budrumas. Kibernetiniai nusikaltėliai dažniausiai pasikliauja ne technologinėmis spragomis, o žmogaus skubėjimu ir neatidumu.
„Prieš atliekant mokėjimą ar spaudžiant nuorodą verta kelioms sekundėms sustoti ir įvertinti situaciją. Dažniausiai būtent tos kelios akimirkos ir padeda išvengti nemalonių pasekmių“, – apibendrina D. Jatautas.
