Nuskynus paskutines vasarinių aviečių uogas, darbai avietyne dar nesibaigia. Rugpjūtis – tinkamas metas pašalinti derėjusius stiebus, tačiau čia svarbu nepadaryti vienos esminės klaidos: iškirpti reikia ne visas avietes. Seni, šiemet uogas užauginę vasarinių aviečių stiebai pjaunami iki pat žemės, o jauni žali ūgliai paliekami – būtent ant jų kitą vasarą formuosis derlius. Rudeninės avietės genimos visai kitaip.
Todėl prieš imant sekatorių verta kelias minutes skirti avietynui apžiūrėti. Rugpjūtį viename vasarinių aviečių kere paprastai galima pamatyti ir senus, jau savo darbą atlikusius stiebus, ir vešlius šių metų ūglius. Sumaišius juos ir nupjovus viską iš eilės, kitų metų vasaros derliaus galima tiesiog netekti.
Kodėl derėjusius aviečių stiebus reikia pašalinti?
Avietės skiriasi nuo daugelio įprastų vaiskrūmių. Pats augalas yra daugiametis, tačiau atskirų stiebų gyvenimas trumpas.
Vasarinės avietės pirmaisiais metais išaugina jaunus ūglius, vadinamus pirmamečiais stiebais. Jie auga, stiprėja ir pasiruošia žiemai. Kitais metais tie patys stiebai žydi ir užaugina uogas. Pasibaigus derėjimui jų gyvenimo ciklas iš esmės baigiasi – dar kartą gausaus derliaus jie nebeduos.
Būtent todėl senų stiebų saugoti „dėl visa ko“ nėra prasmės. Jie tik užima vietą, tankina avietyną ir konkuruoja su jaunais ūgliais dėl šviesos bei erdvės.
Reguliarus genėjimas padeda išlaikyti avietyną retesnį, leidžia į augalų vidų patekti daugiau šviesos ir pagerina oro cirkuliaciją. Geresnis vėdinimas taip pat padeda mažinti ligoms palankias sąlygas.
Kuriuos stiebus rugpjūtį kirpti iki pat žemės?
Jeigu auginate vasarines avietes ir jos jau baigė derėti, pašalinkite visus stiebus, ant kurių šiemet buvo uogų.
Juos kirpkite kuo žemiau – praktiškai ties dirvos paviršiumi. RHS rekomenduoja senus, sumedėjusius ir jau derėjusius vasarinių aviečių stiebus po derliaus pašalinti iki pat žemės.
Palikti 20–30 cm aukščio kelmelių nereikia. Senas stiebas kitą vasarą pagrindiniu derančiu stiebu jau netaps.
Taigi paprasčiausia taisyklė tokia:
šiemet derėjo – iškirpti; šiemet tik išaugo ir nederėjo – palikti kitai vasarai.
Kaip atskirti seną derėjusį stiebą nuo jauno?
Tai vienas svarbiausių klausimų, ypač jei avietynas tankus ir stiebai susipynę.
Senas, šiemet derėjęs stiebas
Dažniausiai jis:
- yra rusvas, pilkšvas ar tamsesnis;
- atrodo labiau sumedėjęs;
- jo žievė gali būti šiurkštesnė;
- turi daug šoninių šakelių;
- ant šoninių šakelių gali būti likusių nudžiūvusių žiedynų ar vaisių kotelių;
- pasibaigus derėjimui jo lapai gali pradėti atrodyti prasčiau nei jaunų ūglių.
Jau derėjusius stiebus galima atpažinti ir iš gausių šoninių vaisinių šakelių bei likusių senų vaisynų.
Jaunas šių metų ūglis
Paprastai jis:
- žalesnis;
- lygesnis;
- gyvybingesnis;
- auga tiesiai ir sparčiai;
- neturi senų vaisinių šakelių;
- dažniausiai atrodo vešlesnis už derėjusį stiebą.
Būtent šie ūgliai turi peržiemoti ir kitą sezoną tapti pagrindiniais vasarinių aviečių derančiais stiebais.
Jei abejojate, geriau neskubėti. Atsekite konkretų stiebą nuo viršaus iki pat pagrindo ir pažiūrėkite, ar ant jo yra buvusių vaisinių šakelių.
Jaunų žalių stiebų nenupjaukite – ant jų bus kitos vasaros avietės
Tai dažniausia rugpjūčio genėjimo klaida.
Tvarkant apaugusį avietyną gali kilti pagunda viską nupjauti ir leisti krūmams „ataugti iš naujo“. Vasarinių aviečių atveju taip elgtis nereikėtų.
Šių metų jauni stiebai yra kito sezono derliaus pagrindas. Jei rugpjūtį juos pašalinsite kartu su senaisiais, kitą vasarą uogų bus gerokai mažiau arba jų išvis nesulauksite.
Po senų stiebų pašalinimo avietynas turėtų atrodyti gerokai retesnis, tačiau jame turi likti stiprūs, sveiki šių metų ūgliai.
Kiek jaunų stiebų palikti?
Palikti kiekvieną iš žemės išlindusį ūglį taip pat nėra geriausia išeitis. Pernelyg tankus avietynas blogiau vėdinasi, stiebai gauna mažiau šviesos, sunkiau skinti uogas ir prižiūrėti augalus.
RHS vasarinėms avietėms rekomenduoja po derliaus pasirinkti maždaug 6–8 stipriausius jaunus stiebus vienam augalui ir juos pritvirtinti prie atramų, maždaug 10 cm atstumais. Silpnesnius bei nereikalingus jaunus ūglius galima pašalinti iki žemės.
Tačiau nereikia aklai skaičiuoti stiebų, jei avietės auga vientisa eile. Svarbiausia, kad jie nebūtų susigrūdę ir vienas kito neužgožtų.
Kokius jaunus ūglius rinktis kitų metų derliui?
Palikite:
- stiprius;
- sveikus;
- tiesius;
- gerai išsivysčiusius;
- patogioje vietoje augančius ūglius.
Pirmiausia verta atsisakyti labai plonų, silpnų, pažeistų ar nepatogiai į tako pusę išaugusių stiebų.
Avietės taip pat linkusios leisti atžalas toliau nuo pagrindinės eilės. Jei nenorite plėsti avietyno, už numatytos lysvės ribų išaugusias atžalas galima pašalinti.
Nupjauti reikia tikrai iki žemės
Senas stiebas turėtų būti nupjaunamas kuo arčiau dirvos.
Patogiausia naudoti aštrų sekatorių, o storesniems stiebams – žirkles ilgesnėmis rankenomis. Svarbu stiebą nukirpti, o ne bandyti jį išrauti, nes raudonosios avietės leidžia ūglius iš šaknų ir grubiai raunant galima pažeisti šaknų sistemą bei greta augančius jaunus ūglius.
Dirbkite atsargiai, ypač jei avietynas tankus – jauną ir seną stiebą apačioje kartais skiria vos keli centimetrai.
Ką daryti su nupjautais aviečių stiebais?
Nupjautų stiebų nereikėtų palikti sumestų tarp augalų.
Ypač svarbu iš avietyno pašalinti stiebus, kurie atrodo ligoti: turi neįprastų dėmių, pažeidimų, džiūstančių vietų ar kitų ligų požymių. Avietes gali pažeisti įvairios stiebų ir lapų ligos, todėl tvarkingas senų augalinių liekanų pašalinimas yra prasminga avietyno higienos dalis.
Sveikus susmulkintus stiebus galima tvarkyti pagal įprastą sodo augalinių atliekų sistemą, tačiau įtartinai atrodančių ligotų stiebų geriau nenaudoti kaip medžiagos, kuri vėl pateks tiesiai po avietėmis.
Po genėjimo jaunuosius stiebus verta sutvarkyti
Pašalinus derėjusius stiebus atsiveria jauni ūgliai, todėl rugpjūtis yra geras metas juos išskirstyti ir pritvirtinti prie atramų.
Vasarines avietes patogu auginti prie vielų ar kitų atramų. Tvarkingai paskirsčius stiebus, juos geriau pasiekia šviesa ir oras, jie mažiau gula į takus, o kitą vasarą uogas lengviau skinti.
Jei nauji ūgliai jau gerokai peraugo viršutinę atramos vielą, jų nebūtina rugpjūtį smarkiai trumpinti. RHS rekomenduoja labai ilgus stiebus laikinai palenkti ir pritvirtinti, o galutinai patrumpinti iki tinkamo pumpuro žiemos pabaigoje.
O jeigu avietės dar dera?
Tuomet skubėti nereikia.
Vasarinių aviečių veislių derėjimo laikas skiriasi – kai kurios ankstyvosios derlių baigia gana anksti, o vėlyvesnės gali uogas nokinti ir vasaros pabaigoje. RHS nurodo, kad kai kurios vėlyvos vasarinių aviečių veislės gali derėti net iki rugsėjo.
Todėl kalendorius nėra svarbesnis už patį augalą.
Genėti reikia ne todėl, kad atėjo rugpjūtis, o todėl, kad konkretus stiebas jau baigė derėti.
Labai svarbu: rudeninių aviečių rugpjūtį taip genėti negalima
Čia slypi didžiausia rizika.
Jeigu auginate rudenines, arba ant pirmamečių ūglių derančias avietes, rugpjūtį jos dažnai tik pradeda nokinti uogas. Tokios avietės derlių formuoja ant tais pačiais metais išaugusių stiebų ir gali derėti iki rudens.
Todėl pamačius vešlius žalius stiebus jų rugpjūtį nupjauti negalima – galite pašalinti būsimą rudens derlių.
Įprastai rudeninės avietės, auginamos vienam gausiam rudens derliui, visos nupjaunamos iki žemės ramybės laikotarpiu – vėlyvą rudenį arba žiemos pabaigoje–ankstyvą pavasarį. RHS rekomenduoja tai atlikti vasarį, o Minesotos universiteto specialistai nurodo vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį.
Tai visiškai kitoks genėjimo principas nei vasarinių aviečių.
Kaip suprasti, ar jūsų avietės vasarinės, ar rudeninės?
Jei veislės pavadinimo nebeprisimenate, daug pasako derėjimo laikas ir pats stiebas.
Vasarinės avietės didžiąją dalį derliaus užaugina ant pernykščių stiebų. Kol šie stiebai dera, iš apačios jau kyla nauji žali ūgliai, kurie derės tik kitais metais.
Rudeninės avietės gali žydėti ir nokinti uogas ant tais pačiais metais išaugusių ūglių – dažniausiai jų viršutinėje dalyje. Jų derlius prasideda vasaros pabaigoje ir gali tęstis rudenį.
Jeigu rugpjūčio antroje pusėje avietynas dar pilnas žiedų, neprinokusių uogų ir vaisius mezgančių jaunų stiebų, tikėtina, kad turite rudeninių arba remontantinių aviečių. Tokių stiebų vien todėl, kad „atėjo metas genėti avietes“, pjauti nereikia.
O kaip genėti remontantines avietes, jei norime dviejų derlių?
Kai kurios rudeninės avietės gali būti auginamos taip, kad iš jų būtų gaunami du derliai.
Tokiu atveju dalis pirmamečių stiebų vasaros pabaigoje ar rudenį užaugina uogas savo viršutinėje dalyje. Stiebas paliekamas peržiemoti, o kitą vasarą jo žemesnė dalis gali užauginti dar vieną, ankstesnį derlių. Po šio vasarinio derliaus toks antrametis stiebas jau išpjaunamas iki žemės.
Tai reiškia, kad remontantinių aviečių atveju klausimas „ką rugpjūtį iškirpti?“ priklauso nuo pasirinktos auginimo sistemos.
Jeigu siekiate vieno gausesnio rudens derliaus, paprasčiausia visus stiebus nupjauti ramybės laikotarpiu. Jei norite dviejų derlių, genėjimas yra atrankinis.
5 dažniausios aviečių genėjimo klaidos rugpjūtį
1. Nupjaunami visi stiebai.
Vasarinėms avietėms tai reikštų, kad kartu sunaikinami ir kitų metų derlių turėję užauginti jauni ūgliai.
2. Paliekami seni derėję stiebai.
Jie jau baigė savo produktyvų gyvenimo ciklą, todėl tik tankina avietyną.
3. Supainiojamos vasarinės ir rudeninės avietės.
Jų derėjimo ir genėjimo principai skirtingi, todėl vienodas metodas abiem grupėms netinka.
4. Paliekama per daug jaunų ūglių.
Tankus avietynas prasčiau vėdinasi ir gauna mažiau šviesos, todėl stipriausiems stiebams verta suteikti daugiau erdvės.
5. Nupjauti stiebai paliekami avietyne.
Po darbo senas augalines liekanas, ypač ligotas ar pažeistas, verta išnešti iš lysvės.
Trumpa rugpjūčio atmintinė
Jeigu jūsų vasarinės avietės jau baigė derėti, rugpjūtį:
- iki pat žemės iškirpkite visus šiemet derėjusius, sumedėjusius stiebus;
- palikite stiprius žalius šių metų ūglius – jie derės kitą vasarą;
- pašalinkite silpnus, pažeistus ir pernelyg tankiai augančius ūglius;
- likusius jaunus stiebus paskirstykite ir pritvirtinkite prie atramos;
- iš avietyno išneškite nupjautus senus stiebus.
Tačiau jeigu auginate rudenines avietes, kurios rugpjūtį pradeda derėti, visų stiebų dabar pjauti negalima. Jos paprastai iki žemės nukerpamos tik pasibaigus sezonui, ramybės laikotarpiu.
Vienas rugpjūčio darbas gali nulemti kitų metų derlių
Aviečių genėjimas po derliaus nėra vien kosmetinis avietyno sutvarkymas. Pašalinus savo darbą jau atlikusius stiebus, daugiau erdvės, šviesos ir oro gauna tie ūgliai, nuo kurių priklausys kitos vasaros uogos.
Svarbiausia prieš kerpant atsakyti į du klausimus: kokios avietės auga jūsų sode ir ar konkretus stiebas šiemet jau derėjo?
Jeigu tai vasarinė avietė ir stiebas ką tik atidavė paskutinį derlių, jo saugoti nebereikia – kirpkite iki pat žemės. Tačiau šalia augančius jaunus žalius ūglius saugokite: būtent juose jau dabar slypi kitų metų aviečių derlius.
