Galima mylėti žmogų ir vis tiek geisti kito. Galima nenorėti skirtis, bet laukti žinutės, kurios neturėtum laukti. Galima vakare glaustis prie savo vaikino, o kitą dieną galvoti apie vyrą, apie kurį jis nieko nežino.
Tai nepatogi tiesa, nes santykius mėgstame matyti gana paprastai: jei myli – neišduodi, o jei išduodi – vadinasi, nebemyli. Tačiau jausmai retai būna tokie tvarkingi. Neištikimybė nepateisina melo ir neatšaukia atsakomybės už savo pasirinkimus, bet klausimas „kodėl?“ vis tiek išlieka. Kodėl kitas žmogus tampa toks svarbus, kai namuose laukia tas, kurio vis dar nenori prarasti?
Kartais atsakymas slypi ne meilės trūkume. Kartais – tame, ko pasiilgai pati savyje.
Santykiai gali būti geri ir vis tiek kažko gali trūkti
Ne kiekvienas romanas prasideda griūvančiuose santykiuose. Galbūt jūs vis dar kartu juokiatės, planuojate keliones, turite bendrų draugų, o jis pažįsta tavo šeimą ir žino, kaip geri kavą. Jūs nesipykstate kiekvieną vakarą ir iš šalies atrodote kaip visiškai normali pora. Tik kažkur tarp darbų, pirkinių sąrašų, nuovargio ir klausimo „ką šiandien valgysim?“ dingo tai, kas kadaise versdavo tave pasitempti jam įėjus į kambarį.
Ilgalaikiuose santykiuose naujumą natūraliai pakeičia saugumas, spontaniškumą – rutina, o žmogus, kuris kažkada buvo šiek tiek paslaptingas, tampa tuo, su kuriuo dalijiesi buitimi, sąskaitomis ir blogomis dienomis. Ir tada atsiranda kažkas naujas. Jis nežino, kad rytais būni irzli, nematė tavęs sergančios ir nesiginčijo su tavimi dėl pinigų. Jam dar nereikėjo derinti atostogų ar spręsti, kas nupirks skalbiklio.
Su juo nėra viso santykių svorio. Yra tik tai, kas malonu. Todėl kartais labai lengva supainioti naujumą su tikresniu ryšiu.
Galbūt tave traukia ne tik jis, bet ir tai, kokia tampi šalia jo
Meilužis gali būti patrauklus ne vien todėl, kad yra gražesnis, seksualesnis ar dėmesingesnis už tavo partnerį. Kartais jis pažadina tavo pačios versiją, kuri ilgalaikiuose santykiuose kažkur pradingo. Šalia jo vėl flirtuoji, renki žodžius žinutei, daugiau pastebi save veidrodyje, rengdamasi pagalvoji ne tik apie patogumą. Jautiesi įdomi, geidžiama, šiek tiek nenuspėjama.
Ir tada gali pasirodyti, kad įsimylėjai kitą žmogų, nors dalis traukos iš tiesų nukreipta į save tokią, kokia tampi jo akivaizdoje.
Todėl verta savęs paklausti ne tik „ko pasiilgstu, kai pasiilgstu jo?“, bet ir „ką jis man leidžia jausti apie save?“. Galbūt pasiilgai jausmo, kad kažkas tavimi nuoširdžiai domisi. Galbūt seksualinio dėmesio. Galbūt lengvumo, spontaniškumo ar tos savo pusės, kuri ilgą laiką buvo nustumta į šalį.
Tai nereiškia, kad kitas žmogus nėra svarbus. Tačiau kartais jis tampa veidrodžiu, kuriame pamatai ne naują meilę, o savo pačios trūkumus ir ilgesį.
Naujas žmogus turi vieną nesąžiningą pranašumą
Jis dar nespėjo tapti kasdienybe.
Todėl lyginti ilgalaikį partnerį su žmogumi, su kuriuo susitinki slapta, beveik visada yra nelygi konkurencija. Vienoje pusėje yra žmogus, su kuriuo gyveni tikrą gyvenimą: jo nuovargis, blogos nuotaikos, nepatogūs pokalbiai, bendri rūpesčiai ir kompromisai. Kitoje – kruopščiai atrinktos valandos, žinutės, susitikimai ir ilgesys tarp jų.
Slaptumas pats savaime gali suteikti santykiui papildomos įtampos. Kai nežinai, kada vėl pamatysi žmogų, pradedi jo laukti. Kai negali parašyti bet kada, kiekviena žinutė atrodo svarbesnė. O kai santykis neturi progos paskęsti buityje, jis ilgiau išlieka intensyvus.
Todėl jausmas „su juo viskas stipriau“ nebūtinai reiškia, kad su juo būtų geriau. Kartais tai reiškia tik tiek, kad su juo dar neteko išgyventi paprasto pirmadienio vakaro, nuovargio, konfliktų ar bendros atsakomybės.
„Bet aš tikrai myliu savo vaikiną“
Tai visiškai įmanoma. Ir būtent todėl situacija tokia paini.
Ilgalaikiai santykiai nepanaikina gebėjimo pastebėti kitus žmones, susižavėti ar fantazuoti. Meilė pati savaime nėra apsauga nuo potraukio. Skirtumas atsiranda tada, kai reikia nuspręsti, ką su tuo potraukiu daryti.
Viena yra trumpam pajusti trauką žmogui vakarėlyje, kolegai ar pažįstamam. Visai kas kita – pradėti kurti slaptą erdvę, į kurią partneris neįleidžiamas. Žinutės, kurias ištrini, susitikimai, apie kuriuos nutyli, telefonas, kurį pradedi saugoti labiau nei anksčiau, arba nuolatinis bandymas sau pačiai įrodyti, kad „čia juk nieko rimto“.
Tuo metu klausimas jau nebe vien apie chemiją. Jis ir apie pasirinkimą.
Galima mylėti partnerį ir kartu elgtis taip, kas jam sukeltų skausmą. Šios dvi tiesos gali egzistuoti vienu metu, ir būtent todėl savęs supratimas nėra tas pats, kas savęs pateisinimas.
Kartais meilužis tampa būdu nepriimti sprendimo
Keista, bet slaptas romanas kartais leidžia santykiuose likti ilgiau. Vienas žmogus suteikia saugumą, kitas – jaudulį. Vienas simbolizuoja namus, kitas – pabėgimą iš jų. Vienas žino visą tavo gyvenimą, o kitam gali parodyti tik tas savo dalis, kurias pati nori parodyti.
Kol turi abu, nereikia iki galo pasirinkti. Nereikia pripažinti, kad pagrindiniuose santykiuose esi nelaiminga, bet nereikia ir jų palikti. Tai, ko trūksta vienoje vietoje, galima trumpam gauti kitoje.
Problema ta, kad toks modelis nepašalina to, kas santykiuose neveikia. Jis tik kuriam laikui sumažina diskomfortą.
Todėl vienas svarbiausių klausimų galėtų būti labai paprastas: jei šio kito žmogaus apskritai nebūtų, ar aš vis tiek norėčiau likti savo santykiuose tokiuose, kokie jie yra dabar?
Kartais atsakymas į jį pasako daugiau nei bandymas nuspręsti, kuris vyras tau tinka labiau.
O gal problema visai ne tavo vaikinas?
Ne kiekviena neištikimybės istorija reiškia, kad partneris kažko nedavė ar santykiai buvo blogi. Kartais naujas žmogus tampa patrauklus todėl, kad pačiai sunku išbūti rutinoje, saugume ar ilgalaikiame artume.
Naujo ryšio pradžioje galima iš naujo susikurti save. Kitas žmogus dar nežino tavo silpnų vietų, kompleksų ar konfliktų istorijos. Jis gali matyti tą tavo versiją, kurią pati norėtum dažniau matyti. Tai gali būti svaiginantis jausmas.
Jeigu pastebi, kad santykiuose nuolat kartojasi panašus scenarijus – pradžioje stiprus susižavėjimas, vėliau nuobodulys, tada naujas žmogus – verta žiūrėti ne tik į partnerius. Galbūt svarbu suprasti ir savo santykį su artumu, kasdienybe, įsipareigojimu bei naujumo poreikiu.
Nes pakeitus partnerį, bet nepasikeitus pačiam modeliui, ta pati istorija gali prasidėti iš naujo.
Ar verta dėl meilužio palikti savo vaikiną?
Natūralu, kad tokioje situacijoje norisi klausti: kurį iš jų aš myliu labiau? Tačiau tai nebūtinai pats naudingiausias klausimas.
Daug daugiau gali pasakyti kitas: ar rinkčiausi savo dabartinius santykius, jei kito vyro apskritai nebūtų?
Įsivaizduok, kad rytoj jis dingsta iš tavo gyvenimo. Nebėra žinučių, susitikimų ar galimybės iš vienų santykių iš karto pereiti į kitus. Ar vis tiek norėtum skirtis? Jei taip, gali būti, kad problema ne naujas vyras – jis tik padėjo pamatyti tai, ką jau seniai jautei. Jei ne, verta pagalvoti, ar dėl intensyvaus, bet dar tikro gyvenimo neišbandyto ryšio negriauni santykių, kuriuose iš tiesų vis dar nori būti.
Svarbu ir tai, kad meilužis nėra objektyvus „geresnio partnerio“ testas. Slaptas ryšys dažniausiai vyksta visai kitomis sąlygomis nei ilgalaikė partnerystė, todėl vien emocijų stiprumas dar nieko nepasako apie tai, kaip atrodytų bendras gyvenimas.
Jei nori išsaugoti santykius, teks grįžti į juos iš tikrųjų
Ne tik fiziškai.
Jei geriausias emocijas, flirtą, intymumą ir smalsumą vis labiau investuoji kitur, santykiui su partneriu natūraliai lieka mažiau vietos. Todėl norint suprasti, ar jūsų ryšį dar įmanoma atkurti, pirmiausia verta sau įvardyti, ko iš tiesų trūksta.
Gal tai prisilietimai. Seksas. Dėmesys. Pokalbiai. Pasimatymai. O gal labai paprastas jausmas, kad partnerio akyse vis dar esi ne tik žmogus, su kuriuo patogu gyventi, bet ir moteris, kuri jį traukia.
Tokie dalykai skamba banalūs tol, kol jų nelieka.
Tada svarbus tampa pokalbis ne apie abstraktų „mūsų santykiai nebėra tokie“, o apie konkrečius dalykus. Ko nori daugiau? Kas dingo? Kada pradėjai jaustis vieniša? Ko nedrįsai pasakyti?
Ir čia svarbu stebėti ne tik partnerio reakciją, bet ir save. Ar iš tiesų nori kurti ryšį iš naujo, ar tik bijai jo netekti? Tai nėra tas pats.
Kartais meilužis parodo tai, ko nebenori pripažinti
Kartais problema ne ta, kad atsirado kitas žmogus. Problema ta, kad jis parodė, kaip toli nuo savo santykių jau buvai nutolusi.
Jeigu mintis grįžti į ryšį visa širdimi tavęs nedžiugina, o slegia, jeigu partnerio artumo nebenori ne dėl laikino nuovargio, o todėl, kad jo tiesiog nebenori, jeigu ateities planus kuri tik iš įpročio ar baimės likti viena, gali būti, kad klausimas jau nėra „kaip išsaugoti santykius?“.
Galbūt svarbiau sau pripažinti, kad jie keičiasi arba artėja prie pabaigos.
Ir net tada nebūtina iš karto nuspręsti, kad kitas žmogus yra „tas vienintelis“. Kartais brandžiausias žingsnis – pirmiausia nuspręsti, ar nori būti santykiuose, kuriuose esi dabar, nepriklausomai nuo to, kas laukia už jų ribų.
Galų gale klausimas yra ne tik apie meilužį
Slaptas ryšys gali labai ryškiai parodyti tai, ką kasdienybėje lengva ignoruoti. Galbūt pasiilgai geismo, dėmesio ar spontaniškumo. Galbūt santykiuose jautiesi vieniša. Galbūt pasiilgai savęs, kokia buvai anksčiau. O gal tavo santykiai iš tiesų baigiasi ir iki šiol nedrįsai to sau pasakyti.
Tačiau gali būti ir paprastesnė tiesa: mylint žmogų vis tiek įmanoma pajusti stiprią trauką kitam. Tai, kas nutinka po to, jau priklauso ne vien nuo jausmų.
Todėl kartais svarbiausias klausimas nėra „kodėl aš taip stipriai jo noriu?“.
Kur kas daugiau gali atskleisti kitas: ko man trūksta mano gyvenime ir santykiuose, kad šitas slaptas ryšys tapo toks svarbus?
Atsakymas nebūtinai bus patogus. Tačiau jis greičiausiai pasakys daugiau apie tavo santykius nei pats meilužis.
