Dėvėtų drabužių ir aksesuarų naudojimas jau seniai buvo pristatomas kaip tvaresnis pasirinkimas sąžiningiems vartotojams.
Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę pramonės konkurenciją, „TikTok“ mikro tendencijas ir bendrą populiarumą bei net savotišką pamišimą dėl vintažinių drabužių, kyla klausimas ar vis dar taip yra?
Ne paslaptis, kad aukščiausios klasės vintažas turi šiuo metu išgyvena renesansą. Didėjant tvaresnės mados paklausai, nešioti vienetinius drabužius tapo madinga. Taip pat beveik kiekvienas gali pradėti vintažinį verslą – bent jau internete – keliems mėnesiams. Ir daugelis tai daro. Savo 2022 m. perpardavimo ataskaitoje „The RealReal“ pranešė, kad šioje platformoje įsigytų vintažinių prekių skaičius padidėjo 44 proc.
Yra žinoma, kad vintažinių tendencijų ciklas žengia koja kojon ir su greitąja mada. „RealReal“ vyresnioji moterų mados lyderė Noelle Sciacca teigia, kad Z karta išaugo pirkimo ir pardavimo apimtis. „Atrodo, kad jie tai daro verslu sau“, – praėjusio mėnesio pabaigoje portalui „Fashionista“ sakė N. Sciacca. „Dabartinė naudotų prekių paklausa dažnai viršija pasiūlą, todėl pirkėjai ir net dėvėtų drabužių parduotuvės stengiasi išlaikyti savo atsargas. Tuo tarpu patyrę kolekcininkai atsiduria tame pačiame pirkimų baseine, kaip ir šimtai tūkstančių „TikTok“ sekėjų, kurie matė influencerių vaizdo įrašą apie „pasidaryk pats“ perdirbimo projektą ar apsilankymą dėvėtų drabužių parduotuvėje“ , – pasakoja N. Sciacca.
„Viskas pasikeitė“, – sako Richard Wainwrightas, „A Current Affair“ įmonės, suburiančios 200 sendaikčių parduotuvių, įkūrėjas. „Kai pradėjome veiklą prieš 12 metų, vintažinė mada vis dar buvo labai nišinė, o mūsų požiūris į šiuolaikinės vintažinės interpretacijos pateikimą buvo revoliucinis – jis neegzistavo, išskyrus keletą labai specializuotų parduotuvių“, – sako R. Wainwright. „Vis daugiau žmonių dėvi vintažinius drabužius, parduoda juos ir dalijasi turiniu, susijusiu su vintažu, o tai paskatino paklausą ir padidino kainas. Kaip ir bet kuris drabužis, deja, ir vintažinis drabužis taip pat susidėvi… Turiu omenyje morališkai“, – pasakoja R. Wainwright.
Kitas vyras, RC’s Lahman, kuris pradėjo kaip vintažinių prekių ženklų kūrėjas 1989 m. ir dirbo su „American Rag“, „Urban Outfitters“ ir galiausiai „American Apparel“ vintažinių prekinių ženklu direktoriumi. Tada jis atidarė ir galiausiai uždarė savo vintažinę parduotuvę „The Loved One“. Šiomis dienomis RC’s Lahman sako, kad nieko nebevadina vintažiniu, nes nėra aiškių ribų, kokių dėvėtų drabužių pirkėjai ir jų klientai nori. „Tiesa ta, kad mes gauname daug dalykų iš H&M ir Zara“, – sako jis. „Tai verta tiek, kiek nori mokėti jūsų klientas. Jei internetas nori kokios nors įspūdingos 7-ojo ar 8-ojo dešimtmečio palaidinės, o ji yra 2015 m. „Zara“ 7-ojo ar 8-ojo dešimtmečio originalo kopija, ji bus parduota“, – pasakoja RC’s Lahman.
Ir nors jis pastebi vintažinių daiktų ir drabužių vartojimo tendencijų augimą, jis nesijaudina dėl vintažinių drabužių pramonės žlugimo. „Dirbu šiame versle daugybę metų. Visada žinome, kad yra pakilimų ir nuosmukių. Vintažinė mada tai atkeliauja į madą, tai išeina. Tačiau netikiu, kad ši pramonė gali sužlugti“, – teigia RC’s Lahman.
