Amarai – vieni dažniausių sodo, daržo ir kambarinių augalų kenkėjų. Jie atrodo smulkūs ir iš pirmo žvilgsnio nekalti, tačiau per trumpą laiką gali apnikti rožes, serbentus, obelis, pomidorus, agurkus, paprikas, kopūstus, kambarines gėles ir kitus augalus. Amarai siurbia augalų sultis, silpnina jaunus ūglius, deformuoja lapus, stabdo augimą ir gali paskatinti lipnaus apnašo bei suodligės atsiradimą.
Gera žinia ta, kad amarų naikinimui nebūtina iš karto griebtis stiprios chemijos. Dažnai pakanka laiku pastebėti pirmuosius požymius ir taikyti kelis paprastus, bet veiksmingus metodus.
Kaip atpažinti, kad augalą užpuolė amarai?
Amarai dažniausiai slepiasi ant jaunų ūglių, pumpurų, lapų apačioje ir minkštose augalo dalyse. Jie gali būti žali, juodi, pilki, gelsvi ar net rausvi. Dažniausiai juos išduoda ne tik patys vabzdžiai, bet ir augalo išvaizda.
Pagrindiniai požymiai:
- susisukę, deformuoti arba lipnūs lapai;
- sulėtėjęs augalo augimas;
- lipnios apnašos ant lapų ar aplink augalą;
- skruzdėlės, aktyviai vaikštančios augalo stiebais;
- pajuodavę lapų plotai dėl suodligės;
- apnikę jauni ūgliai ir pumpurai.
Skruzdėlės dažnai yra svarbus signalas. Jos minta amarų išskiriamu saldžiu lipčiumi ir net gali saugoti amarus nuo natūralių priešų. Todėl jei ant augalo staiga atsirado daug skruzdėlių, verta patikrinti lapų apačią ir jaunus ūglius.
Kodėl amarai atsiranda?
Amarai ypač mėgsta minkštą, jauną, sultingą augimą. Dėl to jie dažnai puola augalus pavasarį ir vasaros pradžioje, kai ūgliai sparčiai auga. Amarų plitimą gali paskatinti ir per gausus tręšimas azotu, nes tokie augalai išaugina daug minkštų lapų ir ūglių. Apie šią riziką įspėja ir sodininkystės specialistai: pertręšti augalai amarams tampa dar patrauklesni.
Amarus taip pat skatina:
- per tankiai susodinti augalai;
- prasta oro cirkuliacija;
- nusilpę arba sausros paveikti augalai;
- natūralių priešų trūkumas;
- skruzdėlių gausa sode;
- per dažnas ir per stiprus tręšimas.
Pirmas žingsnis – amarus nuplaukite vandeniu
Jeigu amarų dar nedaug, vienas paprasčiausių būdų – nuplauti juos stipresne vandens srove. Ypač veiksminga tai daryti ant rožių, serbentų, vaismedžių, dekoratyvinių krūmų ir tvirtesnių daržovių. Karališkoji sodininkystės draugija rekomenduoja vabzdžių kolonijas, pavyzdžiui, amarus, tiesiog nuplauti vandens srove kaip vieną iš necheminių kontrolės priemonių.
Svarbu vandeniu purkšti ne tik lapų viršų, bet ir apačią, nes ten amarai slepiasi dažniausiai. Procedūrą verta pakartoti kelias dienas iš eilės.
Muilo tirpalas nuo amarų
Viena populiariausių natūralesnių priemonių – muilo tirpalas. Jis padeda pašalinti minkštakūnius kenkėjus, tarp jų ir amarus. Clemson universiteto sodininkystės informacijos centras nurodo, kad insekticidiniai muilai yra veiksmingi prieš smulkius minkštakūnius vabzdžius, tokius kaip amarai, tripsai ar miltuotieji skydamariai.
Namų sąlygomis galima pasiruošti švelnų tirpalą:
Reikės:
- 1 litro vandens;
- 1 arbatinio šaukštelio skysto ūkiško arba kalio muilo.
Viską išmaišykite ir purkškite augalus vakare, kai nėra tiesioginės saulės. Labai svarbu pirmiausia išbandyti tirpalą ant kelių lapų ir palaukti parą. Kai kurie jautresni augalai gali sureaguoti lapų dėmėmis ar apdegimu.
Nepurkškite per karščius, vidurdienį ar ant žydinčių augalų, kuriuos aktyviai lanko bitės.
Natūralūs amarų priešai – geriausi sodo pagalbininkai
Ne visi vabzdžiai sode yra priešai. Boružės, auksaakės, žiedmusės ir parazitinės vapsvelės yra natūralūs amarų naikintojai. RHS pažymi, kad daug boružių minta amarais ir padeda juos kontroliuoti sode.
Norint pritraukti naudingus vabzdžius, verta auginti:
- krapus;
- medetkas;
- kraujažoles;
- ramunėles;
- facelijas;
- kalendras;
- serenčius;
- levandas;
- čiobrelius.
Jei sode naudojama daug plataus veikimo insekticidų, žūsta ne tik amarai, bet ir jų natūralūs priešai. Tuomet po kurio laiko amarai gali sugrįžti dar gausiau.
Nepamirškite skruzdėlių
Jei amarai vis grįžta ant to paties augalo, atkreipkite dėmesį į skruzdėles. Jos gali saugoti amarus, nes amarų išskiriamas lipčius joms yra maisto šaltinis. Tokiu atveju vien amarų purškimo gali nepakakti.
Prie vaismedžių ar krūmų galima naudoti lipnias juostas ant kamienų, tvarkyti skruzdėlynus šalia augalų, nepalikti saldžių atliekų, o vazonuose patikrinti, ar skruzdėlės neįsikūrė dirvoje.
Ką daryti su stipriai apnikusiais ūgliais?
Jei amarai apėmė tik kelis jaunus ūglius, kartais paprasčiausia juos nukirpti ir sunaikinti. Tai ypač tinka rožėms, serbentams, jazminams, dekoratyviniams krūmams ir kai kurioms kambarinėms gėlėms.
Nukirptų dalių geriau nemesti tiesiai į kompostą, ypač jei amarų labai daug. Jas galima išnešti iš sodo arba užpilti vandeniu, kad kenkėjai nebegrįžtų ant augalų.
Ar verta naudoti aliejinius preparatus?
Sodininkystėje naudojami ir specialūs sodininkystės aliejai. Jie padeda kontroliuoti kai kuriuos kenkėjus, tačiau turi būti naudojami atsargiai ir tik pagal instrukcijas. Nevados universiteto plėtros tarnyba aiškina, kad sodininkystės aliejai yra specialiai sukurti augalų kenkėjams kontroliuoti, tačiau tai vis tiek yra augalų apsaugos priemonės, kurias reikia naudoti atsakingai.
Aliejinių preparatų nereikėtų purkšti per karščius, ant sausros nualintų augalų ar saulėtą dieną. Taip pat svarbu neviršyti rekomenduojamos koncentracijos.
Liaudiškos priemonės: kas gali padėti, o ko geriau vengti?
Nuo amarų dažnai siūlomi česnakų, svogūnų lukštų, dilgėlių ar pelynų antpilai. Jie gali padėti atbaidyti kenkėjus, ypač jei amarų nėra labai daug. Tačiau svarbu suprasti, kad tokios priemonės ne visada sunaikina jau įsikūrusias dideles kolonijas.
Geriau vengti labai stiprių, koncentruotų mišinių su actu, soda, spiritu ar per dideliu muilo kiekiu. Tokie tirpalai gali nudeginti lapus, ypač agurkų, paprikų, kambarinių augalų ar jaunų daigų.
Kaip apsaugoti augalus, kad amarai negrįžtų?
Amarų prevencija dažnai yra veiksmingesnė nei kova su jau išplitusia kolonija. Svarbiausia – palaikyti augalų stiprumą ir sode kurti biologinę pusiausvyrą.
Padeda šie veiksmai:
- nepertręšti azotu;
- augalus sodinti tinkamais atstumais;
- reguliariai apžiūrėti lapų apačią;
- laistyti pagal poreikį, neperdžiovinti;
- šalinti pažeistus ūglius;
- pritraukti naudingus vabzdžius;
- kontroliuoti skruzdėles;
- vengti chaotiško stiprių pesticidų naudojimo.
Ypač dažnai tikrinkite rožes, serbentus, pupas, pupeles, obelis, slyvas, paprikas, agurkus ir kambarines gėles. Amarai dauginasi greitai, todėl kuo anksčiau juos pastebėsite, tuo lengviau bus suvaldyti.
Kada jau reikia stipresnių priemonių?
Jei amarai masiškai apniko augalus, lapai stipriai deformuojasi, pumpurai nebesivysto, o natūralios priemonės nepadeda, galima rinktis registruotas augalų apsaugos priemones. Tačiau jas būtina naudoti tik pagal etiketę, laikantis saugos reikalavimų ir vengiant purškimo žydėjimo metu, kai augalus lanko bitės bei kiti apdulkintojai.
Kambariniams augalams ar šiltnamiams dažnai pakanka izoliuoti apniktą augalą, nuplauti amarus, pakartoti muilo tirpalą ir pagerinti augalo priežiūros sąlygas.
Dažniausia klaida – laukti per ilgai
Amarai nėra tie kenkėjai, kuriuos verta ignoruoti. Viena maža kolonija per kelias dienas gali išplisti ant viso augalo. Todėl geriausia veikti iš karto: nuplauti vandeniu, pašalinti stipriai apniktus ūglius, naudoti švelnų muilo tirpalą ir pasirūpinti, kad sode būtų kuo daugiau natūralių amarų priešų.
