Amarai, baltasparniai ir kiti smulkūs kenkėjai gali greitai apnikti daržoves, prieskoninius augalus ar dekoratyvines gėles. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus nebūtina iš karto griebtis stiprių augalų apsaugos priemonių. Nedideliame sode galima išbandyti paprastą česnakų užpilą, kurio kvapas gali laikinai atbaidyti dalį nepageidaujamų vabzdžių.
kenkėjai
Naujausias
Šliužai užplūdo sodus ir terasas. Sodininkai dalijasi veiksmingiausiais būdais, o Indijos bėgikės, pasak jų, susitvarko per 5 minutes.
Sukirmiję obuoliai – viena dažniausių sodininkų problemų. Iš išorės vaisius gali atrodyti beveik sveikas, tačiau prapjovus matyti ruda landa, trupiniai, pažeistos sėklos, o kartais – ir pats vikšras. Dažniausiai dėl to kaltas obuolinis vaisėdis – vienas žalingiausių obelų ir kriaušių kenkėjų.
Skruzdėlės virtuvėje dažnai pasirodo netikėtai: vieną dieną ant stalviršio pastebite vos kelias, o kitą rytą jos jau keliauja visa eile link cukraus, duonos trupinių, vaisių dubens ar šiukšliadėžės. Daugelis iš karto griebiasi purškalų ar liaudiškų priemonių, tačiau tai ne visada išsprendžia problemą.
Vasarą atviri langai, vaisiai ant stalo, šiukšlių dėžė virtuvėje ar paliktas maisto likutis labai greitai gali privilioti musių. Jos ne tik erzina, bet ir nėra pageidaujamos šalia maisto, nes lankosi ant atliekų, pūvančių organinių medžiagų ir kitų nešvarių paviršių.
Skruzdėlės ant obelų daugeliui sodininkų atrodo kaip nedidelė smulkmena. Tačiau jei jų ant kamieno vis daugiau, verta sunerimti. Dažniausiai skruzdėlės medžiu lipa ne šiaip sau – jos ieško amarų išskiriamo saldaus skysčio, vadinamo lipčiumi. Dėl šios priežasties skruzdėlės tarsi „saugo“ amarus, padeda jiems plisti ir neleidžia natūraliems jų priešams taip lengvai atlikti savo darbo.
Valgomoji soda dažnai minima tarp paprastų priemonių, kurias sodininkai naudoja nuo miltligės, amarų, skruzdėlių ar kitų sodo problemų. Ji nebrangi, randama beveik kiekvienoje virtuvėje, todėl gali pasirodyti saugesnė už specialius augalų apsaugos preparatus.
Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.
Rožės – vienos gražiausių sodo puošmenų, tačiau jas labai mėgsta ne tik žmonės. Vos tik augalai pradeda leisti jaunus ūglius ir krauti pumpurus, ant jų dažnai pasirodo amarai. Iš pradžių jų būna vos keli, bet po kelių dienų visas ūglis gali būti aplipęs smulkiais žaliais, juodais ar pilkšvais vabaliukais. Tada rožių lapai ima riestis, pumpurai deformuojasi, o augalas atrodo nusilpęs.
Amarai – vieni dažniausių sodo, daržo ir kambarinių augalų kenkėjų. Jie atrodo smulkūs ir iš pirmo žvilgsnio nekalti, tačiau per trumpą laiką gali apnikti rožes, serbentus, obelis, pomidorus, agurkus, paprikas, kopūstus, kambarines gėles ir kitus augalus.
Tripsai – vieni nemaloniausių augalų kenkėjų, nes yra labai smulkūs, greitai dauginasi ir dažnai pastebimi tik tada, kai augalas jau būna akivaizdžiai pažeistas.
Skruzdėlės namuose – problema, kuri dažniausiai prasideda nuo kelių vos pastebimų vabzdžių ant virtuvės stalviršio, prie šiukšliadėžės ar šalia palangės. Iš pradžių atrodo, kad tai smulkmena, tačiau po kelių dienų jų takas gali driektis per visą virtuvę, vonios kambarį ar sandėliuką.














