Rožės – vienos gražiausių sodo puošmenų, tačiau jas labai mėgsta ne tik žmonės. Vos tik augalai pradeda leisti jaunus ūglius ir krauti pumpurus, ant jų dažnai pasirodo amarai. Iš pradžių jų būna vos keli, bet po kelių dienų visas ūglis gali būti aplipęs smulkiais žaliais, juodais ar pilkšvais vabaliukais. Tada rožių lapai ima riestis, pumpurai deformuojasi, o augalas atrodo nusilpęs.
kenkėjai
atsitiktinis
Atėjus rudeniui daugelis pastebi tą patį vaizdą: kambario kampe netikėtai pasirodo voras, vonios grindimis prabėga ilgakojis „svečias“, o rūsyje, garaže ar prie langų atsiranda daugiau voratinklių nei vasarą. Natūralu manyti, kad vorai tiesiog bėga į šiltus namus nuo rudeniško šalčio, tačiau tikroji priežastis yra kiek sudėtingesnė. Dalis vorų mūsų namuose gyvena visus metus, tik rudenį tampa pastebimesni, o kai kurioms rūšims būtent šis metų laikas yra aktyviausias dėl dauginimosi ciklo. Todėl rugsėjį ir spalį vorų namuose iš tiesų galime matyti daugiau, nors tai nebūtinai reiškia, kad jų staiga prisiveisė.
Aitrioji paprika atgraso ne tik amarus. Ji veiksminga prieš baltasparnius, tripsus, erkutes, o net ir kai kurios skruzdėlės vengia augalų, apdorotų kapsaicinu. Taigi, tai universali natūrali priemonė – ir dar labai pigi.
Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.
Atidarytas kolos butelis sode gali tapti ne tik saldžiu gėrimu, bet ir savotiška vabzdžių gaudykle. Internete plinta paprastas patarimas: butelyje palikti šiek tiek kolos ir pakabinti jį ant vaismedžio šakos. Saldus kvapas privilioja kai kuriuos vaisiais besidominčius vabzdžius, kurie patekę į butelį sunkiau iš jo ištrūksta.
Jeigu rytais darže randi nagraužtas salotas, skylėtas cukinijų ar kopūstų lapus, o ant takelio – blizgius gleivių pėdsakus, tikėtina, kad tavo sodą okupavo šliužai.
Skruzdėlės – tai vienos atkakliausių ir labiausiai prisitaikančių vabzdžių. Nors nedidelė jų kolonija gali pasirodyti visai nepavojinga, tačiau išplitusios skruzdėlės darže neretai tampa tikru galvos skausmu.
Amarai – tai vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų, užpuolančių tiek daržo, tiek kambario augalus. Jie maitinasi augalų sultimis, silpnina jų imunitetą ir gali platinti įvairias ligas.
Šiltnamio paruošimas žiemai – ne tik tvarkymosi darbas, bet ir investicija į kitų metų derlių. Pašalinę augalų liekanas, dezinfekavę dangą ir konstrukcijas, atnaujinę dirvą bei pasirūpinę papildoma apsauga, pavasarį galėsite greitai pradėti naują sezoną be bereikalingų rūpesčių.
Amarai – vieni atkakliausių kenkėjų, galinčių sugadinti tiek daržovių, tiek vaismedžių, tiek dekoratyvinių augalų derlių.
Nors kurmiai nėra pavojingi žmogui, jų veikla darko estetinį kiemo vaizdą ir gali pakenkti augalų šaknims. Tad ką daryti? Kaip atsikratyti kurmių nežalojant gamtos ir neištuštinant piniginės? Štai keletas veiksmingų ir humaniškų būdų, padėsiančių apsaugoti jūsų sklypą.
Sukirmiję obuoliai – viena dažniausių sodininkų problemų. Iš išorės vaisius gali atrodyti beveik sveikas, tačiau prapjovus matyti ruda landa, trupiniai, pažeistos sėklos, o kartais – ir pats vikšras. Dažniausiai dėl to kaltas obuolinis vaisėdis – vienas žalingiausių obelų ir kriaušių kenkėjų.














