Žiema vieniems – stebuklingas metas su sniegu ir ilgais pasivaikščiojimais, kitiems – tikras išbandymas. O štai šunų šeimininkų bendruomenėje kasmet įsiplieskia ta pati diskusija: ar tikrai šunims reikia batų žiemą?
Vieniems tai atrodo būtina apsauga, kitiems – perdėtas rūpinimasis. Kur slypi tiesa?
Kodėl dalis šeimininkų renkasi batus?
1. Druska ir cheminės medžiagos
Žiemą miestų gatvės ir šaligatviai dažnai barstomi akmens druska bei įvairiais cheminiais tirpikliais, skirtais ledui tirpdyti. Nors tai padeda žmonėms išvengti paslydimų, šunų letenoms tokia aplinka gali tapti tikru išbandymu.
Šios medžiagos gali:
- dirginti pagalvėles – atsiranda paraudimas, deginimo pojūtis;
- sausinti odą – ji praranda elastingumą ir tampa trapesnė;
- sukelti įtrūkimus – ypač jei letenos jau buvo sausos;
- net cheminius nudegimus, jei kontaktas intensyvus ar ilgas.
Be to, grįžęs namo šuo dažnai laižo letenas. Taip jis gali nuryti druskos ar chemikalų likučius, o tai kartais sukelia skrandžio dirginimą ar vėmimą.
Ypač jautrios yra mažų veislių šunų letenėlės – jų kūno svoris mažesnis, pagalvėlės plonesnės, o paviršiaus plotas proporcingai mažesnis. Dėl to cheminis poveikis juntamas greičiau ir stipriau.
2. Šaltis ir ledas
Esant stipriam šalčiui (–10 °C ir daugiau), net visiškai sveikos ir prižiūrėtos letenų pagalvėlės gali pradėti reaguoti į aplinką.
Galimi požymiai:
- skilinėjimas – dėl staigaus temperatūros pokyčio oda praranda drėgmę;
- skausmingumas – šuo pradeda kelti vieną leteną ar trumpinti žingsnį;
- ledo gumulėliai tarp pirštų – jie gali spausti ir sukelti diskomfortą;
- apšalimas – retesnis, bet galimas atvejis esant ekstremaliam šalčiui ar ilgam buvimui lauke.
Trumpaplaukiai, be pavilnės ar mažo svorio šunys šąla greičiau nei stambūs, tankų kailį turintys augintiniai. Mažesnis kūno riebalų kiekis reiškia silpnesnę natūralią apsaugą nuo šalčio.
Taip pat svarbu žinoti, kad pavojingiausias dažnai būna ne sausas šaltis, o šlapias, drėgnas minusas su vėju – tokios sąlygos greičiau pažeidžia odą.
3. Po operacijų ar traumų
Jei šuo turi:
- siūlę po operacijos,
- įpjovimą ar įdrėskimą,
- sudirgintą ar uždegiminę vietą,
- alerginį odos pažeidimą,
žiemą rizika padidėja kelis kartus.
Drėgmė, purvas, bakterijos ir barstymo medžiagos gali patekti į žaizdą ir apsunkinti gijimą. Tokiu atveju batai tampa ne komforto, o medicinine apsaugos priemone.
Veterinarai dažnai rekomenduoja laikiną apsaugą:
- po chirurginių procedūrų,
- gydant dermatologines problemas,
- esant pakartotinėms įtrūkimų ar žaizdelių problemoms.
Svarbu, kad tokia apsauga būtų naudojama trumpą laiką ir prižiūrint – batai turi būti tinkamo dydžio, švarūs ir nešioti tik tiek, kiek reikia.
Kodėl kiti šeimininkai sako „ne“ batams?
1. Natūrali apsauga
Šunų letenų pagalvėlės yra sukurtos atlaikyti įvairias oro sąlygas. Laukiniai šunys ar vilkai batų juk nenešioja.
2. Diskomfortas
Dalis šunų:
- negali pakęsti batų,
- keistai vaikšto,
- bando juos nusimauti.
Kai kuriems tai kelia daugiau streso nei naudos.
3. Netinkamas dydis – daugiau žalos nei naudos
Per maži ar per laisvi batai gali:
- nutrinti,
- sukelti spaudimą,
- trukdyti natūraliam judėjimui.
Kada batai iš tiesų reikalingi?
Veterinarai dažniausiai rekomenduoja svarstyti batus, jei:
- gyvenate mieste, kur gausiai naudojama druska,
- temperatūra itin žema,
- šuo mažas, trumpaplaukis ar jautriomis letenomis,
- jau pastebėjote įtrūkimus ar paraudimą.
Jei gyvenate kaime ar vaikštote miško takais be chemikalų – dažnai pakanka po pasivaikščiojimo nuplauti ir nusausinti letenas.
Alternatyvos batams
Ne visi šunys toleruoja batus – vieni juos nusimauna vos išėję į lauką, kiti sustingsta vietoje ir atsisako judėti. Laimei, yra ir kitų būdų apsaugoti letenėles žiemą, nepriverčiant augintinio jaustis nepatogiai.
Specialus apsauginis vaškas letenoms
Apsauginis vaškas – viena populiariausių batų alternatyvų. Jis sukuria ploną, nematomą apsauginį sluoksnį, kuris:
- sumažina druskos ir chemikalų poveikį,
- apsaugo nuo drėgmės pertekliaus,
- padeda išvengti įtrūkimų,
- palaiko pagalvėlių elastingumą.
Vašką reikėtų tepti prieš kiekvieną pasivaikščiojimą, ypač jei vaikštote miesto šaligatviais. Svarbu rinktis produktus, skirtus būtent gyvūnams – žmonėms skirti kremai gali turėti netinkamų sudedamųjų dalių.
Trumpesni pasivaikščiojimai stipraus šalčio metu
Kai temperatūra nukrenta žemiau –10 ar –15 °C, net ir tvirtos letenos gali greitai peršalti. Tokiu atveju verta:
- rinktis kelis trumpesnius išėjimus vietoje vieno ilgo,
- vengti plikledžio ar stipriai barstytų takų,
- daugiau žaidimų ir aktyvumo perkelti į namų vidų.
Šalčio poveikis kaupiasi – net jei pirmos minutės atrodo komfortiškos, po 20–30 minučių šuo gali pradėti jausti diskomfortą.
Reguliari pagalvėlių priežiūra
Žiemą letenų priežiūra turėtų tapti rutina, kaip ir kailio šukavimas. Rekomenduojama:
- bent kartą per savaitę atidžiai apžiūrėti pagalvėles,
- tikrinti, ar nėra įtrūkimų, paraudimų ar žaizdelių,
- naudoti drėkinamuosius balzamus (ne tik prieš, bet ir po pasivaikščiojimo),
- patrumpinti plaukelius tarp pirštų – jie gali kaupti sniegą ir ledo gumulėlius.
Prevencija dažnai apsaugo nuo rimtesnių problemų.
Letenų plovimas šiltu vandeniu po kiekvieno išėjimo
Tai paprasta, bet labai veiksminga priemonė. Net jei nenaudojate nei batų, nei vaško, svarbu:
- nuplauti druskos likučius,
- švelniai nusausinti letenas,
- patikrinti tarpupirščius.
Druska, palikta ant odos, gali dirginti net ir po kelių valandų. Todėl plovimas – tai ne tik švaros, bet ir sveikatos klausimas.
Taigi – reikia ar ne?
Vieno universalaus atsakymo tikrai nėra – ir būtent tai labiausiai kaitina diskusijas tarp šeimininkų. Vieniems atrodo, kad batai žiemą yra būtinybė, kiti įsitikinę, kad tai perteklinė apsauga. Tiesa slypi per vidurį ir priklauso nuo labai konkrečių aplinkybių.
Viskas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių:
Šuns veislės
Mažų veislių šunys, tokie kaip čihuahua ar jorkšyrai, dažniausiai yra jautresni šalčiui nei stambūs, tankų kailį turintys šunys. Tuo tarpu haskiai ar malamute tipo šunys genetiškai prisitaikę prie šalčio, todėl jų letenos dažniau atlaiko žiemiškas sąlygas be papildomos apsaugos.
Kailio tipo
Trumpaplaukiai ar beveik be pavilnės šunys greičiau sušąla. Jei augintinis neturi natūralios apsaugos nuo šalčio, tikėtina, kad ir letenėlės bus jautresnės. Tankus kailis dažnai reiškia geresnę bendrą termoreguliaciją.
Gyvenamosios vietos
Gyvenant mieste rizika didesnė dėl barstomos druskos ir cheminių tirpiklių. Kaimo vietovėse ar miško takeliuose dažniau susiduriama tik su natūraliu sniegu ir ledu, kurie paprastai mažiau dirgina letenas nei cheminės medžiagos.
Oro sąlygų
–2 °C ir sausas sniegas – viena situacija.
–15 °C, vėjas ir šlapias šaltis – visai kita.
Esant stipriam šalčiui ar plikledžiui, net ir tvirtiems šunims gali būti nemalonu. Ypač pavojingas yra šlapias šaltis – jis greičiau pažeidžia odą nei sausas šaltukas.
Individualaus jautrumo
Kai kurie šunys turi jautresnes pagalvėles, linkusias skilinėti. Kiti gali turėti alergijų ar odos problemų. Net du tos pačios veislės šunys gali visiškai skirtingai reaguoti į žiemą.
Svarbiausia – stebėti savo augintinį
Joks straipsnis ar forumo nuomonė nepakeis jūsų pačių stebėjimo. Šuo labai aiškiai parodo, kada jam nepatogu.
Atkreipkite dėmesį, jei jis:
- šlubuoja ar pradeda kelti vieną leteną nuo žemės,
- dažnai laižo letenas po pasivaikščiojimo,
- staiga sustoja ir nenori eiti toliau,
- vengia eiti per tam tikrą paviršių (ypač barstytą šaligatvį),
- tampa neramus vos išėjęs į lauką.
Tai gali būti ženklas, kad jam per šalta, skauda ar dirgina paviršius.
Ką daryti praktiškai?
Jei abejojate, galite atlikti paprastą testą:
- Pirmiausia pabandykite trumpą pasivaikščiojimą be batų.
- Stebėkite elgesį.
- Jei pastebite diskomfortą – išbandykite apsaugą.
Kartais pakanka apsauginio vaško, kartais – batų tik ilgesniems pasivaikščiojimams. Nebūtina jų naudoti kiekvieną kartą.
