Bazilikai daugeliui pirmiausia asocijuojasi su itališkuoju pesto, pomidorų salotomis, makaronais ir vasariškais patiekalais. Tačiau šis aromatingas augalas vertinamas ne tik dėl išskirtinio skonio. Bazilikų lapuose yra vitaminų, mineralinių medžiagų, eterinių aliejų ir įvairių augalinių junginių, pasižyminčių antioksidaciniu aktyvumu.
Vis dėlto bazilikų nereikėtų laikyti vaistu nuo konkrečių ligų. Didelė dalis jų biologinio poveikio tyrimų atlikta laboratorijose, su gyvūnais arba naudojant koncentruotus ekstraktus. Įprastai su maistu valgomi švieži bazilikų lapai pirmiausia yra vertinga įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.
Kas yra bazilikas?
Bazilikas – notrelinių šeimai priklausantis aromatingas augalas. Tai tai pačiai augalų šeimai priklausantis prieskoninis augalas kaip mėtos, čiobreliai, rozmarinai, šalavijai ir raudonėliai.
Dažniausiai virtuvėje naudojamas kvapusis bazilikas, kurio botaninis pavadinimas – Ocimum basilicum. Tai šilumą mėgstantis, tropinės kilmės augalas, todėl Lietuvos klimato sąlygomis paprastai auginamas kaip vienmetis. Bazilikas jautrus šalčiui, mėgsta šilumą, saulę ir nuo vėjo apsaugotą vietą.
Bazilikų gentis apima daugybę rūšių ir veislių. Jos skiriasi lapų spalva, dydžiu, kvapu ir skoniu – nuo švelnaus, saldoko aromato iki citrinų, cinamono, anyžių ar net gvazdikėlių natų.
Populiariausios bazilikų rūšys
Saldusis arba itališkasis bazilikas
Tai viena populiariausių bazilikų rūšių. Jo lapai dažniausiai dideli, žali, minkšti, saldoko ir šiek tiek pipiriško skonio. Šis bazilikas naudojamas pesto padažui, pomidorų patiekalams, picoms, makaronams ir salotoms.
Itališkojo baziliko grupei priklauso ir gerai žinomas Genujos bazilikas. Būtent ši veislė dažniausiai pasirenkama tradiciniam pesto padažui.
Tailandietiškas bazilikas
Tailandietiško baziliko skonis intensyvesnis, jame galima pajusti anyžius ar saldymedį primenančių natų. Jis dažnai turi siauresnius lapus ir violetinius stiebus.
Šis bazilikas ypač tinka Azijos virtuvės patiekalams, sriuboms, kariams, makaronams ir trumpai kepintoms daržovėms.
Citrininis bazilikas
Citrininis bazilikas išsiskiria gaiviu citrusiniu aromatu. Jis dera su žuvimi, vištiena, ryžiais, vaisių salotomis, limonadais ir įvairiais vasariškais gėrimais.
Violetinis bazilikas
Violetinių bazilikų lapuose yra augalinių pigmentų antocianinų, suteikiančių jiems sodrią violetinę ar burgundišką spalvą. Skonis gali būti kiek intensyvesnis ir aštresnis nei žaliojo baziliko.
Šis augalas vertinamas ne tik virtuvėje, bet ir kaip dekoratyvinis daržo, balkono ar terasos akcentas.
Cinamoninis bazilikas
Šio baziliko aromatas primena cinamoną ir šiltus prieskonius. Jis gali būti naudojamas arbatoms, desertams, vaisių patiekalams ir gaiviesiems gėrimams.
Karališkoji sodininkystės draugija nurodo, kad bazilikų veislės gali būti saldžios, aštresnės, anyžius primenančio skonio, taip pat citrinų, žaliųjų citrinų ar cinamono aromato.
Kokių medžiagų yra bazilikuose?
Švieži bazilikų lapai yra mažai kaloringi. Kadangi įprastai jų suvalgoma nedidelė sauja, bazilikas nėra pagrindinis vitaminų ar mineralinių medžiagų šaltinis. Vis dėlto reguliariai vartojamas kartu su kitomis daržovėmis ir žalumynais jis prisideda prie mitybos įvairovės.
Bazilikuose randama:
- vitamino K;
- folatų;
- vitamino E;
- augalinių pigmentų;
- flavonoidų;
- fenolinių rūgščių;
- eterinių aliejų;
- nedidelių skaidulinių medžiagų kiekių.
Maistinių medžiagų koncentracija priklauso nuo baziliko veislės, augimo sąlygų, derliaus nuėmimo laiko ir nuo to, ar naudojami švieži, ar džiovinti lapai. Džiovintame produkte medžiagos yra labiau koncentruotos, tačiau jo paprastai vartojama gerokai mažiau.
Kuo bazilikai naudingi?
Bazilikuose yra antioksidacinių junginių
Viena dažniausiai tyrinėjamų bazilikų savybių – jų antioksidacinis aktyvumas. Bazilikų lapuose yra fenolinių rūgščių, flavonoidų ir eterinių aliejų komponentų.
Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, kurių perteklius siejamas su oksidaciniu stresu ir ląstelių pažeidimais.
Bazilikuose gali būti rozmarino, kavos ir kitų fenolinių rūgščių, taip pat skirtingų flavonoidų. Tiksli sudėtis skiriasi priklausomai nuo augalo rūšies ir veislės. Tyrimuose bazilikų ekstraktai pasižymi antioksidaciniu aktyvumu, tačiau koncentruoto ekstrakto poveikio negalima tiesiogiai prilyginti keliems šviežiems lapeliams maiste.
Gali prisidėti prie uždegiminius procesus reguliuojančios mitybos
Laboratoriniuose ir ikiklinikiniuose tyrimuose bazilikų junginiai pasižymi priešuždegiminiu aktyvumu. Šis poveikis siejamas su eugenoliu, linaloliu, rozmarino rūgštimi ir kitomis augalinėmis medžiagomis.
Tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad įprasti bazilikų kiekiai gali gydyti lėtines uždegimines ligas. Bazilikus verta vertinti kaip vieną iš daugelio augalinių produktų, sudarančių įvairią mitybą, o ne kaip gydymo priemonę.
Vitaminas K svarbus kraujo krešėjimui ir kaulams
Bazilikų lapuose yra vitamino K. Šis vitaminas reikalingas normaliam kraujo krešėjimui ir dalyvauja baltymų, susijusių su kaulų apykaita, veikloje.
Nedidelis bazilikų kiekis nepakeičia kitų vitamino K šaltinių, tačiau žalumynų įvairovė gali padėti papildyti kasdienę mitybą.
Žmonėms, vartojantiems varfariną ar panašius vitamino K veikimą veikiančius kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, svarbu staiga nekeisti vitamino K turinčių produktų kiekio. Tokiais atvejais svarbiausia ne visiškai atsisakyti žalumynų, o išlaikyti gana pastovų jų vartojimą ir mitybos pokyčius aptarti su gydytoju.
Padeda suteikti patiekalams daugiau skonio
Ryškus bazilikų aromatas leidžia sustiprinti patiekalų skonį nepridedant daug kalorijų. Bazilikai gali būti naudojami vietoje dalies druskos, riebių padažų ar stipriai apdorotų prieskonių mišinių.
Bazilikai ypač gerai dera su pomidorais, česnakais, alyvuogių aliejumi, citrinomis, mocarela, cukinijomis, baklažanais, pupelėmis ir įvairiomis kruopomis.
Tai paprastas būdas daržovių, salotų ir kitų kasdienių patiekalų skonį padaryti įdomesnį.
Gali paskatinti valgyti daugiau augalinio maisto
Bazilikai nėra stebuklingas produktas, tačiau jie gali padėti paversti daržovių patiekalus patrauklesnius. Šviežiais bazilikais pagardintos salotos, keptos daržovės, ankštiniai produktai ar pilno grūdo makaronai tampa aromatingesni.
Didžiausia nauda sveikatai gaunama ne iš vieno augalo, o iš bendro mitybos modelio. Bazilikai gali būti lengvai įtraukiami į mitybą kartu su daržovėmis, vaisiais, ankštiniais produktais, riešutais, sėklomis ir viso grūdo produktais.
Bazilikų eteriniai aliejai pasižymi antimikrobiniu aktyvumu
Laboratoriniuose tyrimuose bazilikų eteriniai aliejai ir ekstraktai gali slopinti kai kurių bakterijų bei grybelių augimą. Šis poveikis siejamas su linaloliu, eugenoliu, estragolu ir kitais lakiaisiais junginiais.
Tačiau tai nereiškia, kad bazilikais galima gydyti infekcijas ar jais pakeisti maisto higienos taisykles. Virtuvėje bazilikai yra prieskonis, o ne dezinfekavimo ar gydymo priemonė. Daugeliui galimų baziliko biologinių savybių vis dar trūksta kokybiškų klinikinių tyrimų su žmonėmis.
Ar bazilikai stiprina imunitetą?
Bazilikų sudėtyje esantys antioksidaciniai ir kiti augaliniai junginiai tiriami dėl galimo poveikio imuninei sistemai. Laboratoriniai tyrimai rodo imunomoduliacinį potencialą, tačiau vien iš jų negalima daryti išvados, kad bazilikai apsaugo nuo peršalimo, gripo ar kitų infekcijų.
Imuninės sistemos veiklai svarbi visa mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir bendra sveikatos būklė. Keli bazilikų lapai negali kompensuoti nevisavertės mitybos ar gydyti ligos.
Ar bazilikai naudingi virškinimui?
Liaudies medicinoje bazilikai tradiciškai naudojami po valgio, jaučiant pilvo sunkumą ar diskomfortą. Bazilikų arbata kai kuriose kultūrose geriama kaip aromatingas gėrimas.
Tačiau patikimų klinikinių įrodymų, kad įprastas bazilikas gydo virškinimo sutrikimus, nėra pakankamai. Jei pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas ar kiti simptomai kartojasi, reikėtų ieškoti jų priežasties, o ne pasikliauti vien augaliniais preparatais.
Švieži ar džiovinti bazilikai – kurie naudingesni?
Švieži ir džiovinti bazilikai skiriasi ne tik skoniu, bet ir panaudojimu.
Švieži lapai pasižymi gaivesniu, švelnesniu aromatu. Juos geriausia dėti į patiekalą gaminimo pabaigoje, nes ilgai kaitinant dalis lakiųjų aromatinių junginių prarandama.
Džiovintų bazilikų skonis labiau koncentruotas, tačiau aromatas kitoks – žemiškesnis ir ne toks gaivus. Jie tinka sriuboms, troškiniams, pomidorų padažams ir patiekalams, kurie gaminami ilgiau.
Negalima vienareikšmiškai teigti, kad viena forma visada geresnė. Švieži bazilikai puikiai tinka salotoms ir jau pagamintiems patiekalams, o džiovinti yra patogesni žiemą ir ilgiau išsilaiko.
Kaip vartoti bazilikus?
Bazilikus galima panaudoti gerokai plačiau nei vien pesto padažui. Šviežius lapus galima dėti į:
- pomidorų ir mocarelos salotas;
- makaronų patiekalus;
- daržovių sriubas;
- keptas cukinijas ar baklažanus;
- omletus;
- varškės ir sūrio užtepėles;
- sumuštinius;
- naminius padažus;
- vaisių ir uogų salotas;
- limonadą ar vandenį su citrina.
Stambius lapus geriau plėšyti rankomis arba pjaustyti prieš pat patiekiant. Stipriai suspausti ar ilgai laikomi supjaustyti bazilikai greičiau patamsėja.
Bazilikų žiedai taip pat yra valgomi. Jų skonis paprastai švelnesnis nei lapų, todėl žiedus galima naudoti salotoms ir patiekalams papuošti. Bazilikų aromatas silpnėja ilgai kaitinant, todėl šviežius lapus rekomenduojama berti prieš pat patiekiant.
Paprastas bazilikų pesto
Klasikiniam naminiam padažui reikės:
- didelės saujos šviežių bazilikų;
- česnako skiltelės;
- saujos kedrinių pinijų, graikinių ar anakardžių riešutų;
- tarkuoto kietojo sūrio;
- alyvuogių aliejaus;
- šlakelio citrinų sulčių;
- druskos ir pipirų.
Visus produktus sutrinkite iki norimos konsistencijos. Padažą galima patiekti su makaronais, daržovėmis, žuvimi, vištiena arba tepti ant skrudintos duonos.
Kad pesto paviršius mažiau tamsėtų, padažą laikykite uždarame inde, jo paviršių užpylę plonu alyvuogių aliejaus sluoksniu.
Kaip laikyti šviežius bazilikus?
Bazilikai jautrūs šalčiui, drėgmei ir lapų pažeidimams. Šaldytuve jų lapai gali greitai pajuoduoti, ypač jei yra sušlapę arba prispausti.
Nuskintus bazilikų stiebus galima laikyti panašiai kaip gėlių puokštę:
- Šiek tiek patrumpinkite stiebų galus.
- Įstatykite bazilikus į stiklinę ar stiklainį su nedideliu kiekiu vandens.
- Laikykite šviesioje vietoje, tačiau ne tiesioginėje saulėje.
- Reguliariai pakeiskite vandenį.
Šis būdas ypač tinka bazilikams su ilgesniais stiebais. Lapus geriausia plauti tik prieš naudojimą, nes ant jų likusi drėgmė skatina patamsėjimą ir gedimą. Bazilikų stiebų laikymą stiklainyje su vandeniu rekomenduoja ir universitetų sodininkystės specialistai.
Ar galima bazilikus užšaldyti?
Bazilikus galima užšaldyti, tačiau atitirpę lapai nebebus traškūs ir netiks salotoms puošti. Jie puikiai tiks padažams, sriuboms, troškiniams ir makaronams.
Patogus būdas – susmulkinti bazilikus, sudėti į ledukų formeles ir užpilti alyvuogių aliejumi arba nedideliu kiekiu vandens. Užšalusius kubelius galima dėti tiesiai į ruošiamą patiekalą.
Taip pat galima užšaldyti pesto padažą. Jei planuojama jį laikyti ilgiau, sūrį galima įmaišyti tik atitirpinus.
Kaip džiovinti bazilikus?
Bazilikų lapus galima džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Tiesioginėje saulėje jie greičiau praranda spalvą ir aromatą.
Visiškai išdžiūvę lapai turi lengvai trupėti. Juos reikėtų laikyti sandariame inde, tamsioje ir sausoje spintelėje. Geriausia lapus sutrupinti tik prieš naudojimą – taip ilgiau išsilaiko aromatas.
Kaip auginti bazilikus namuose?
Bazilikams reikia daug šviesos ir šilumos. Geriausiai jie auga saulėtoje palangėje, balkone, šiltnamyje arba nuo vėjo apsaugotoje daržo vietoje.
Svarbiausios auginimo taisyklės:
- sodinti tik praėjus šalnų pavojui;
- pasirinkti laidžią ir derlingą žemę;
- laistyti reguliariai, bet nepalikti šaknų stovinčiame vandenyje;
- laistyti žemę, o ne pačius lapus;
- reguliariai skabyti ūglių viršūnes;
- neleisti augalui per anksti gausiai žydėti;
- vazone neauginti per daug suspaustų augalų.
Reguliarus ūglių skabymas skatina baziliką šakotis ir išauginti daugiau lapų. Lapus geriausia skinti nuo ūglių viršūnių, o ne nuolat plėšti tik didžiausius apatinius lapus.
Dažna klaida auginant parduotuvėje pirktą baziliką
Parduotuvėse parduodamuose bazilikų vazonėliuose dažnai auga daug labai tankiai susėtų daigų. Jie konkuruoja dėl šviesos, vandens ir maistinių medžiagų, todėl visas vazonėlis gali greitai nusilpti.
Norint baziliką išlaikyti ilgiau, daigus galima atsargiai padalyti į kelias dalis ir persodinti į didesnius vazonus. Naujuose induose turėtų būti vandens nutekėjimo angos.
Per tankiai augantys, nuolat drėgni ir prastai vėdinami bazilikai yra jautresni grybinėms ligoms.
Kam bazilikus reikėtų vartoti atsargiau?
Įprastais kulinariniais kiekiais bazilikai daugumai žmonių yra tinkamas maisto produktas. Tačiau svarbu atskirti kelis šviežius lapus nuo koncentruotų ekstraktų, maisto papildų ar eterinio aliejaus.
Bazilikų eterinis aliejus yra labai koncentruotas ir neturėtų būti geriamas savarankiškai nepasitarus su gydytoju ar kvalifikuotu specialistu. Kai kuriuose bazilikų chemotipuose gali būti estragolo ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Europos vaistų agentūra pabrėžia, kad augaliniuose vaistiniuose produktuose estragolo poveikis turėtų būti kiek įmanoma mažesnis, ypač kalbant apie ilgalaikį ir koncentruotą vartojimą. Įprasto baziliko naudojimo maiste nereikėtų tapatinti su didelėmis ekstraktų ar eterinio aliejaus dozėmis.
Su gydytoju reikėtų pasitarti, jeigu žmogus:
- vartoja varfariną ar kitus su vitaminu K sąveikaujančius vaistus;
- planuoja vartoti bazilikų ekstraktus ar maisto papildus;
- yra nėščias arba žindo ir ketina vartoti koncentruotus preparatus;
- bazilikų produktus nori duoti mažam vaikui ne kaip maistą, o gydymo tikslais;
- yra jautrus notrelinių šeimos augalams.
Ar bazilikų sėklos yra tas pats, kas ispaninio šalavijo sėklos?
Bazilikų sėklos ir ispaninio šalavijo, vadinamojo chia, sėklos nėra tas pats produktas. Abi sėklos pamirkytos vandeniu apsitraukia želė primenančiu sluoksniu, tačiau gaunamos iš skirtingų augalų.
Kai kuriose Azijos šalyse bazilikų sėklos naudojamos gėrimams ir desertams. Jose yra nemažai skaidulinių medžiagų, tačiau prieš vartojimą jos turi būti tinkamai išbrinkintos. Bazilikų sėklų nereikėtų painioti su sėjai skirtomis sėklomis, kurios gali būti apdorotos augalų apsaugos priemonėmis. Maistui būtina rinktis tik aiškiai kaip maisto produktą pažymėtas sėklas.
Bazilikai naudingi, tačiau stebuklų daryti nereikėtų
Bazilikai – vertingas, aromatingas ir lengvai kasdienėje virtuvėje pritaikomas augalas. Jų lapuose yra vitamino K, fenolinių rūgščių, flavonoidų, eterinių aliejų ir kitų augalinių junginių.
Moksliniai tyrimai rodo galimą antioksidacinį, priešuždegiminį ir antimikrobinį bazilikų junginių aktyvumą. Tačiau didelė dalis šių rezultatų gauta tiriant koncentruotus ekstraktus laboratorinėmis sąlygomis. Todėl bazilikų nereikėtų pristatyti kaip vaisto ar patikimos priemonės ligoms gydyti.
Didžiausia praktinė bazilikų nauda – jų gebėjimas praturtinti kasdienį maistą, paskatinti valgyti daugiau daržovių ir suteikti patiekalams ryškų skonį be didelio kalorijų kiekio. Šviežius bazilikus verta naudoti salotoms, padažams ir jau paruoštiems patiekalams, o derliaus perteklių galima užšaldyti, išdžiovinti arba paversti pesto padažu.
