Ar žinojote, kad apie penktadalis viso pasaulyje pagaminamo maisto taip ir nepasiekia mūsų lėkščių? Dalis jo išmetama visai be reikalo – tiesiog iš nežinojimo. Tiesa ta, kad yra gausybė produktų, kurie dar tinkami vartoti ir pasibaigus ant jų pakuotės nurodytai datai.
Namuose išmetame krūvas pinigų
Anot statistikos, vienam lietuviui per metus tenka apie 140 kg išmetamo maisto. Lengva paskaičiuoti: jei vidutinė maisto kaina būtų 3 eurai už kilogramą, tai reikštų, kad vidutiniškai kiekvienas iš mūsų kasmet į šiukšlių dėžę išmetame maisto už maždaug 420 eurų. Tačiau iš tiesų daug produktų būtų galima išgelbėti, jei tik pažiūrėtume į juos atidžiau.
„Net apie 60 proc. viso maisto švaistymo įvyksta namų ūkiuose – tai ne tik moralinė, aplinkosaugos problema, bet nuo to paprasčiausiai ir kenčia gyventojų piniginės. Visuomenėje dar gajus įprotis automatiškai išmesti maistą, pamačius praėjusią „geriausias iki“ datą, nors jo savybės būna tokios pat kaip prieš savaitę. Tai dažna klaida, kurios nebedarant pavyks visai paprastai sumažinti maisto švaistymą namuose – ir taip ne tik sutaupyti pinigų, bet ir gyventi tvariau“, – sako Vilius Jorudas, „Iki“ tvarumo vadovas.
Svarbus skirtumas, kurį reikia įsidėmėti
Pasak V. Jorudo, du užrašai ant pakuočių – „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ – slepia skirtingas reikšmes, kurios vis dar kai kam painiojasi. Tačiau skirtis tarp maisto ženklinimo – paprasta.
„Tinka vartoti iki“: nurodyta tiksli data žymi, iki kada produktas yra ir kokybiškas, ir saugus vartoti. Taip žymimi greitai gendantys produktai, pavyzdžiui, dauguma pieno gaminiųi, jau paruošti patiekalai ar šviežia mėsa, žuvis – jų negalima parduoti ir griežtai nerekomenduojama vartoti pasibaigus nurodytai datai.
„Geriausias iki“ yra rekomendacinio pobūdžio data, kuri atsiduria ant ilgesnio galiojimo produktų. Šis terminas gali būti keli mėnesiai ar net metai. Taip pažymėti produktai gerokai mažiau jautrūs laikui, ir jų savybės ar tinkamumas iškart nepasikeičia.
Dažniausiai ant tokių prekių net nėra nurodoma tiksli diena – tik metai ir mėnuo. Pvz., 2026 02, reiškia, kad produktą rekomenduojama sunaudoti iki vasario pabaigos. Tačiau, jei nėra akivaizdžių pokyčių, „geriausias iki“ paženklinti produktai visiškai saugūs vartoti net ir prabėgus kelioms savaitėms nuo užrašytos datos.
Kaip žinoti, ar produktas dar geras?
„Dalis pirkėjų, žinoma, jau buvo girdėję skirtumą tarp šių užrašų ženklinimų. Tačiau kai pirmieji iš didžiųjų prekybininkų su nuolaidomis pradėjome prekiauti vis dar kokybišku maistu su pasibaigusiu „geriausias iki“ terminu, kai kam tai tapo ir naujiena. Mūsų tikslas – edukuoti žmones, kad visi išmestume mažiau maisto“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Tinklo atstovės teigimu, su žiniomis pamažu nyksta pasenę stereotipai – pirkėjai drąsiai renkasi produktus, kuriuos anksčiau klaidingai laikė jau pasenusiais. „Iki“ duomenimis, per metus taip išgelbėta jau apie 700 tūkst. produktų. Tai rodo, kad šviečiami gyventojai vis daugiau supranta apie maisto kokybę bei saugą.
Svarbiausia – kliautis savo juslėmis. Tokios maisto prekės parduotuvėse siūlomos tik po to, kai prieš nukainojimą „Iki“ darbuotojai įvertina, ar prekės išvaizda ir kokybė atitinka standartus. Namuose reikėtų vadovautis ta pačia logika – prieš išmetant produktą su pasibaigusia „geriausias iki“ data, skirti kelias akimirkas ir patikrinti, ar nepasikeitė jo išvaizda, kvapas, spalva ar konsistencija. Jei viskas atrodo įprastai, maistas vis dar tinkamas vartoti.
Kokie produktai žymimi „geriausias iki“ data ir yra saugūs valgyti ir jai praėjus? Pavyzdžiui:
- kruopos, tokios kaip grikiai ar ryžiai, gali būti saugiai vartotojamos ir praėjus nurodytai datai, jei jos teisingai laikytos sandarioje pakuotėje ir jose nesimato kenkėjų požymių;
- miltai – jei jie neturi neįprasto kvapo ar nesimato vabalėlių, juos galima drąsiai naudoti kepiniams;
- makaronai išlaiko savo kokybę ilgiau, jei buvo sandarioje pakuotėje ir nėra drėgmės pėdsakų;
- kava ir arbata, nors gali šiek tiek išblėsti jų aromatas, išlieka visiškai saugios vartoti net ir praėjus „geriausias iki“ datai;
- šokoladas gali prarasti šiek tiek blizgesio ar paviršiuje atsirasti baltų apnašų, tačiau tai nereiškia, kad jis sugedo – vartoti jį vis dar saugu, jeigu nėra kitų pokyčių;
- konservai, marinuoti produktai, uogienės – jei skardinė nepasipūtus, nepakito jų skonis, kvapas ar išvaizda;
- kečupas, majonezas, garstyčios ir kiti padažai sandariai uždarytose pakuotėse gali būti vartojami ir po nurodytos datos – pakanka patikrinti, ar nepasikeitė jų savybės;
- aliejus išlieka tinkamas naudoti, jei neatsiradę nuosėdų, kartumo ar pasikeitusio kvapo;
- gaivieji gėrimai, gazuotas vanduo gali prarasti šiek tiek gazuotumo ar intensyvumo, bet jie vis tiek saugūs gerti;
- pakuoti riešutai ir džiovinti vaisiai, jei jie nesudrėko ir nepasikeitė jų skonis. Tačiau tai galioja tik pakuotiems – pačių įsidėti į maišelį riešutai bei džiovinti vaisiai genda greičiau;
- prieskoniai – tokie kaip druska ar cukrus išvis neturi galiojimo datos, o ant kitų prieskonių ir džiovintų žolelių paprastai nurodoma rekomendacinio pobūdžio data, po kurios jie gali prarasti intensyvumą, bet lieka saugūs naudoti. Dažnai data nurodoma tiesiog laikantis bendrų maisto produktų ženklinimo taisyklių arba dėl pačios pakuotės (pvz., plastiko) nusidėvėjimo termino.
- traškučiai ir saldumynai, jei laikyti sandariai uždarytoje pakuotėje, išlaiko savo savybes ilgai po nurodytos datos ir yra saugūs vartoti, jei nepasikeitė jų skonis, kvapas ar išvaizda.
