Rugsėjis – vienas svarbiausių mėnesių bijūnams. Nors vasaros žiedai jau seniai nužydėję, būtent dabar augalas kaupia jėgas kitam sezonui, formuoja atsinaujinimo pumpurus ir ruošiasi žiemai. Tai tinkamas metas dalyti ir persodinti žolinius bijūnus, sutvarkyti seną lapiją, pasirūpinti dirva bei įvertinti, ar augalas nėra pasodintas per giliai. Tačiau kai kurių darbų skubinti nereikėtų – per anksti nukirpti žali lapai gali susilpninti kitų metų žydėjimą.
Bijūnai laikomi ilgaamžiais augalais ir vienoje vietoje gali augti daugybę metų. Dėl to rudenį jiems nereikia sudėtingos priežiūros, tačiau keli tinkamai atlikti darbai turi didelę reikšmę. Rugsėjį ypač svarbu atskirti, ką reikėtų padaryti dabar, o ką geriau palikti vėlesniam rudeniui.
Rugsėjis – vienas geriausių laikų bijūnams persodinti
Jeigu bijūnas jau daug metų auga vienoje vietoje, prasčiau žydi arba jį norite perkelti į kitą gėlyno vietą, rugsėjis yra labai tinkamas metas tai padaryti. Žoliniai bijūnai rudenį jau baigia aktyvią vegetaciją, tačiau dirva dar pakankamai šilta, kad persodintas augalas spėtų pradėti formuoti naujas šakneles iki stipresnių šalčių.
Bijūną geriausia iškasti atsargiai, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknų sistemą. Senesni kerai gali būti labai dideli, todėl prieš dalijant verta nuo šaknų švelniai pašalinti dalį žemių, kad būtų aiškiai matomi atsinaujinimo pumpurai. Kiekvienoje atskirtoje dalyje turėtų likti keli sveiki pumpurai ir pakankamai stiprių šaknų.
Svarbiausia persodinant bijūnus – jų nepasodinti per giliai. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl sveikai atrodantis bijūnas daugelį metų augina daug lapų, bet beveik nežydi.
Pasodinimo gylis gali nulemti, ar bijūnas žydės
Žolinių bijūnų atsinaujinimo pumpurai turi būti palyginti arti dirvos paviršiaus. Paprastai jie užberiami tik kelių centimetrų dirvos sluoksniu. Jei pumpurai atsiduria gerokai giliau, augalas gali puikiai auginti lapiją, tačiau žiedų teks laukti labai ilgai arba jų visai nebus.
Persodinus dirvą aplink šaknis reikia atsargiai suspausti, kad neliktų didelių oro tarpų, ir augalą palaistyti. Tačiau nereikėtų bijūno „paskandinti“ – užmirkstanti vieta šiam augalui netinka. Bijūnai mėgsta derlingą, tačiau gerai drenuojamą dirvą, todėl žemesnėse vietose, kur ilgai telkšo vanduo, gali pradėti pūti šaknys.
Neskubėkite nukirpti visų lapų
Pamatę, kad bijūnai jau seniai nebežydi, kai kurie sodininkai jų lapiją nukerpa dar rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje. Tačiau jei lapai vis dar žali ir sveiki, skubėti nereikėtų. Jie vis dar atlieka svarbų darbą – vykdo fotosintezę ir padeda augalui sukaupti energijos šaknyse bei kitų metų pumpuruose.
Lapiją geriausia šalinti tuomet, kai ji pradeda natūraliai gelsti, ruduoti ir nykti. Dažniausiai tai nutinka vėliau rudenį. Jei rugsėjis šiltas, o kerai vis dar žali, palikite juos ramybėje.
Kita situacija – jei lapai stipriai dėmėti, apnikti ligų ar pradeda pūti. Tokias augalo dalis galima pašalinti anksčiau, kad sumažėtų ligų plitimo rizika.
Sergančios lapijos po bijūnais nepalikite
Bijūnai gali sirgti grybinėmis ligomis, o drėgnas ruduo sudaro joms palankias sąlygas. Ant lapų gali atsirasti rudų ar juodų dėmių, stiebai gali pradėti juoduoti, o kai kurios augalo dalys – pūti. Tokius lapus ir stiebus geriausia pašalinti ir nepalikti gulėti po keru.
Ypač svarbu ligotos bijūnų lapijos nedėti į paprastą mulčio sluoksnį aplink tą patį augalą. Ant augalinių liekanų gali išlikti ligų sukėlėjų, kurie kitą sezoną vėl užkrės naujus ūglius. Rudeninis gėlyno sutvarkymas yra viena paprasčiausių priemonių, padedančių sumažinti ligų problemų kitais metais.
Ar rugsėjį bijūnus reikia tręšti?
Rudenį bijūnams nebereikia daug azoto. Azotinės trąšos skatina minkštos žalios masės augimą, o sezono pabaigoje tai nėra pageidautina. Augalas turi ne leisti naujus ūglius, o pamažu pereiti į ramybės periodą.
Jeigu dirva skurdi, aplink kerą galima įterpti gerai perpuvusio komposto arba nedidelį kiekį rudeninių trąšų, kuriose nėra daug azoto. Tačiau trąšų nereikia berti tiesiai ant augalo pumpurų ar šaknies kaklelio. Geriau jas paskleisti aplink augalą ir lengvai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį.
Jeigu bijūnas auga derlingoje žemėje ir vasarą atrodė stiprus, papildomai tręšti dažnai apskritai nebūtina.
Nepersistenkite su kompostu
Kompostas bijūnams naudingas, tačiau dažna klaida – rudenį ant augalo supilti storą jo sluoksnį. Taip atsinaujinimo pumpurai palaipsniui atsiduria per giliai. Po kelerių metų sodininkas gali pastebėti, kad anksčiau gausiai žydėjęs bijūnas pradėjo leisti tik lapus.
Todėl kompostą geriausia paskleisti aplink kerą, o ne supilti tiesiai ant jo centro. Jeigu per daugelį metų dirvos lygis aplink bijūną pakilo, verta patikrinti, ar pumpurai nėra palaidoti pernelyg giliai.
Sausą rugsėjį bijūnus verta palaistyti
Nors bijūnai laikomi gana atspariais augalais, rugsėjį jų šaknys vis dar aktyvios. Jeigu kelias savaites beveik nelijo, augalus verta retkarčiais gausiai palaistyti. Tai ypač svarbu šiemet pasodintiems ar persodintiems bijūnams.
Geriau laistyti rečiau, tačiau gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis. Kasdienis paviršinis laistymas nėra toks naudingas ir gali sudaryti per daug drėgmės viršutiniame dirvos sluoksnyje.
Jeigu ruduo lietingas, papildomai laistyti nereikia. Priešingai – verta stebėti, ar vanduo neužsistovi aplink augalą.
Ar reikia bijūnus mulčiuoti žiemai?
Suaugę, gerai įsitvirtinę žoliniai bijūnai paprastai yra atsparūs šalčiui ir storos žiemos dangos jiems nereikia. Per didelis mulčio sluoksnis net gali pakenkti, nes atsinaujinimo pumpurai atsiduria pernelyg giliai, o aplink augalą kaupiasi drėgmė.
Kitaip galima elgtis su ką tik rudenį pasodintais bijūnais. Jų šaknų zona prieš žiemą gali būti lengvai pamulčiuota, ypač jei augalas pasodintas vėliau arba vieta yra labai atvira vėjams. Pavasarį papildomą mulčio sluoksnį reikėtų nuimti, kad augalo pumpurai nebūtų užkasti per giliai.
Rugsėjį galima suplanuoti ir naujų bijūnų vietą
Jeigu tik ruošiatės sodinti bijūnus, vietą parinkite atsakingai, nes šie augalai nemėgsta dažno persodinimo. Geriausiai jie jaučiasi saulėtoje vietoje, kur gauna bent kelias valandas tiesioginės saulės per dieną. Pavėsyje augantis bijūnas gali išauginti gražią lapiją, tačiau žydės gerokai kukliau.
Svarbu palikti pakankamai erdvės ir aplink patį augalą. Bijūnams nepatinka stipri konkurencija su didelių medžių ar krūmų šaknimis. Taip pat nereikėtų jų suspausti tarp daugybės kitų augalų, nes prasta oro cirkuliacija skatina grybelinių ligų atsiradimą.
Medėjantiems bijūnams taikomos kitokios taisyklės
Jeigu auginate medėjantį bijūną, jo priežiūros nereikėtų painioti su įprastų žolinių bijūnų priežiūra. Žolinių bijūnų antžeminė dalis rudenį visiškai nunyksta, o pavasarį augalas išleidžia naujus ūglius iš žemės. Medėjantys bijūnai turi sumedėjusias šakas, kurios išlieka ir per žiemą, todėl jų negalima rudenį nukirpti iki žemės.
Rugsėjį nuo medėjančių bijūnų galima pašalinti pažeistas ar ligotas augalo dalis, tačiau stiprų genėjimą geriau atlikti tik esant aiškiai būtinybei. Jaunesnius augalus atvirose vietose galima apsaugoti nuo stiprių žiemos vėjų, tačiau jų taip pat nereikia sandariai apvynioti dar ankstyvą rudenį.
Kada galutinai nukirpti žolinius bijūnus?
Kai lapija po pirmųjų stipresnių šalnų pagelsta, paruduoja ir pradeda gulti ant žemės, ją galima nukirpti. Stiebus paprastai paliekama tik kelių centimetrų aukščio virš dirvos. Nukirptą lapiją reikėtų surinkti, ypač jei vasarą ant bijūnų buvo pastebėta ligų.
Švariai sutvarkytas keras gerokai sumažina tikimybę, kad ligų sukėlėjai peržiemos ant senų stiebų ir lapų. Tačiau rugsėjo pradžioje ar viduryje visiškai sveikų žalių bijūnų dėl tvarkos kirpti nereikėtų – augalui naudinga kuo ilgiau išlaikyti sveiką lapiją.
Ko rugsėjį geriau nedaryti?
Viena didžiausių klaidų – pernelyg anksti visiškai nupjauti žalią lapiją. Taip pat nereikėtų gausiai tręšti azotu, užpilti kero storu komposto ar mulčio sluoksniu, persodinant užkasti pumpurų giliai po žeme ar sodinti bijūno užmirkstančioje vietoje.
Bijūnai mėgsta stabilumą, todėl jei augalas auga sveikai ir gausiai žydi, vien dėl to, kad atėjo ruduo, jo persodinti nereikia. Kerą geriausia dalyti tik tada, kai norite augalą dauginti, pakeisti jo vietą arba kai yra konkreti priežastis jį iškasti.
Rugsėjo darbai, kuriuos bijūnai įvertins kitą vasarą
Rugsėjį pirmiausia verta apžiūrėti bijūnų lapiją, pašalinti ligotas augalo dalis ir sutvarkyti aplink kerą esančias augalines liekanas. Jei planuojate persodinti ar dalyti bijūnus, tai vienas tinkamiausių metų laikų. Sausą rudenį nepamirškite jų palaistyti, o prieš tręšdami įvertinkite dirvos būklę ir venkite daug azoto turinčių trąšų.
Sveikų žalių lapų kirpti dar neskubėkite. Jie padeda augalui sukaupti energijos kitų metų žydėjimui. Kai vėliau rudenį lapija natūraliai nunyks, ją bus galima nukirpti ir pašalinti. Toks paprastas rudens priežiūros ciklas padės bijūnams saugiai peržiemoti ir kitą sezoną vėl suformuoti stiprius ūglius bei gausybę žiedų.
