Rugsėjis sode dažnai siejamas su derliaus nuėmimu, tačiau tai tikrai nėra sodinimo sezono pabaiga. Priešingai – ankstyvas ruduo gali būti vienas palankiausių laikotarpių daugeliui daugiamečių augalų, krūmų, medelių ir pavasarį žydinčių svogūninių gėlių. Dirva po vasaros vis dar būna įšilusi, o vėsesni orai ir dažnesnė drėgmė padeda naujai pasodintiems augalams lengviau įsišaknyti.
Rugsėjį galima pagalvoti ir apie kitų metų daržą. Dalį daržovių galima pasėti tam, kad jos spėtų užauginti rudens derlių, kitas – žiemojimui ar labai ankstyvam pavasario derliui. RHS rekomendacijose rugsėjis taip pat įvardijamas kaip tinkamas metas sėti žiemojančius špinatus, žiemines salotas bei gražgarstes, o gėlynuose pradėti pavasarį žydinčių svogūninių augalų sodinimą.
Tačiau rugsėjo sodinimo darbams galioja viena svarbi taisyklė: reikia stebėti ne tik kalendorių, bet ir orus. Lietuvos pajūryje rugsėjo pabaiga gali būti gana švelni, o rytiniuose šalies rajonuose naktys jau gali būti gerokai šaltesnės. Todėl vienus darbus verta atlikti mėnesio pradžioje, kitus – palikti rugsėjo pabaigai ar net spalio pradžiai.
Kokias daržoves galima sėti rugsėjį?
Nors pagrindinis daržovių sėjos sezonas jau pasibaigęs, greitai augančios ir vėsesnį orą mėgstančios daržovės rugsėjį dar gali būti sėjamos. Ypač tai aktualu turintiems šiltnamį, pakeltas lysves arba galimybę augalus vėliau pridengti.
Špinatai
Špinatai – vienas geriausių rugsėjo pasirinkimų. Jie mėgsta vėsesnį orą, todėl vasaros karščiams pasibaigus jų auginimo sąlygos tampa kur kas palankesnės. Ankstyvą rugsėjį pasėti špinatai, jei ruduo švelnus, dar gali užauginti jaunų lapelių. Vėliau pasėti šalčiui atsparių veislių špinatai gali peržiemoti ir pavasarį augimą pradėti labai anksti.
Sėjant verta pasirinkti saulėtą arba šiek tiek pavėsingą vietą ir neleisti dirvai visiškai išdžiūti. Jei prognozuojamos ankstyvos šalnos, lysvę galima pridengti agroplėvele.
Gražgarstės
Gražgarstės, dar vadinamos rukola, auga labai greitai, todėl rugsėjo pradžioje jas tikrai dar verta sėti. Vėsesniu oru lapai dažnai būna švelnesnio skonio nei vidurvasarį, kai dėl karščio augalas greitai pradeda žydėti.
Gražgarstes galima sėti ne tik daržo lysvėje, bet ir šiltnamyje, vazone ar dėžėje. Jaunus lapelius galima pradėti skinti gana greitai, todėl tai vienas praktiškiausių pasirinkimų norintiems pratęsti šviežių žalumynų sezoną.
Lapinės salotos
Ankstyvą rugsėjį galima pasėti greitai augančių lapinių salotų. Geriau rinktis ne dideles gūžes formuojančias, o skinamąsias veisles, kurių jauni lapeliai vartojami dar augalui visiškai nesubrendus.
Jeigu turite šiltnamį, salotų sezoną galima pratęsti dar ilgiau. Vėstant orams augimas sulėtės, tačiau apsaugoti nuo stipresnių šalnų augalai gali džiuginti šviežiais lapais iki vėlyvo rudens.
Ridikėliai
Rugsėjo pradžioje verta prisiminti ir ridikėlius. Jie mėgsta trumpesnes, vėsesnes dienas ir greitai auga, todėl šiltą rudenį derliaus galima sulaukti dar iki rimtesnių šalnų.
Rinkitės ankstyvas veisles ir nesėkite pernelyg tankiai. Ridikėliams svarbi tolygi dirvos drėgmė – jeigu žemė tai išdžiūsta, tai gausiai palaistoma, šakniavaisiai gali skilinėti.
Krapai ir kiti greiti žalumynai
Rugsėjo pradžioje dar galima pasėti krapų. Jie, kaip ir kiti žalumynai, gana gerai toleruoja vėsesnę temperatūrą. Jei ruduo ilgas, jauni lapeliai dar spės užaugti.
Šiltnamyje galima bandyti auginti ir kitus greitai augančius žalumynus – įvairius lapinių salotų mišinius, garstyčių lapelius ar azijietiškas lapines daržoves.
O kaip dėl česnakų?
Rugsėjį jau galima pradėti ruoštis žieminių česnakų sodinimui, tačiau skubėti nereikia. Lietuvos sąlygomis jie dažniausiai sodinami tuomet, kai dirva jau atvėsta, bet dar nėra įšalusi – dažnai rugsėjo pabaigoje arba spalį, priklausomai nuo regiono ir konkrečių metų oro.
Pasodinus per anksti, česnakai gali pradėti pernelyg aktyviai auginti antžeminę dalį, o tai prieš žiemą nėra pageidautina. Todėl rugsėjį geriau pasiruošti lysvę, o sodinimo laiką pasirinkti pagal orus.
Nepalikite tuščių lysvių – pasėkite sideratų
Jeigu daržovių šiemet daugiau neplanuojate auginti, tuščios lysvės nebūtinai turi likti plikos. Rugsėjį galima sėti sideratinius, arba žaliajai trąšai skirtus, augalus. Jie padeda apsaugoti dirvos paviršių ir gali pagerinti jos struktūrą. Žaliosios trąšos sėjimas rudenį rekomenduojamas ir sodininkystės gairėse kaip būdas nepalikti dirvos plikos per žiemą.
Renkantis sideratus svarbu atsižvelgti į tai, kokie augalai toje lysvėje augs kitais metais, kad nebūtų be reikalo kartojami tai pačiai botaninei šeimai priklausantys augalai.
Kokias gėles sodinti rugsėjį?
Jeigu norite spalvingo pavasario, rugsėjis yra vienas svarbiausių mėnesių. Būtent dabar prasideda daugelio pavasarį žydinčių svogūninių augalų sodinimo sezonas. Be to, galima sodinti ir dalyti nemažai daugiamečių gėlių.
Narcizai
Narcizus verta sodinti vienus pirmųjų. Rugsėjis jiems labai tinkamas, nes svogūnėliai iki žiemos turi pakankamai laiko įsišaknyti. Rugsėjį narcizų sodinimą rekomenduoja pradėti ir RHS.
Vieta turėtų būti neužmirkstanti, o dirva – puri ir laidi vandeniui. Svogūnėliai paprastai sodinami kelių jų pačių aukščių gylyje, tačiau geriausia vadovautis konkrečios veislės rekomendacijomis.
Narcizai ypač gražiai atrodo ne pavieniui, o grupėmis. Vienoje vietoje pasodinus keliolika svogūnėlių, pavasarį efektas bus gerokai įspūdingesnis.
Krokai
Rugsėjį galima sodinti ir pavasarį žydinčius krokus. Jie puikiai atrodo po medžiais, vejoje, gėlyno pakraščiuose ir alpinariumuose.
Krokams patinka saulėtos vietos ir vandens neužlaikanti dirva. Natūralistiniuose gėlynuose juos galima sodinti didesnėmis netaisyklingomis grupėmis, kad pavasarį atrodytų tarsi savaime išplitę.
Hiacintai
Hiacintų svogūnėlius taip pat galima pradėti sodinti rudenį. Jiems parinkite saulėtą arba lengvai pavėsingą vietą bei gerai drenuojamą dirvą.
Kadangi hiacintų žiedai yra ryškūs ir stambūs, gražiai atrodo tiek atskiromis grupėmis, tiek derinami su narcizais bei kitomis pavasario svogūninėmis gėlėmis.
O tulpės?
Nors tulpių svogūnėliai parduotuvėse pasirodo jau rugsėjį, jų sodinti pirmomis rugsėjo dienomis nebūtina. Tulpių sodinimą dažnai galima atidėti vėlesniam rudeniui, kai žemė labiau atvėsta.
Todėl rugsėjį galima išsirinkti veisles ir suplanuoti vietą, o patį sodinimą atlikti vėliau, jei ruduo šiltas.
Bijūnai
Rugsėjis yra labai tinkamas metas sodinti ir persodinti bijūnus. Iki šalčių jų šaknys dar turi laiko prisitaikyti naujoje vietoje.
Viena svarbiausių taisyklių – nepasodinti bijūno pernelyg giliai. Per giliai pasodintas augalas gali gražiai auginti lapus, tačiau nenorėti žydėti.
Bijūnams geriausia parinkti nuolatinę vietą, nes dažnas persodinimas jiems nepatinka. Atsižvelkite ir į tai, kad ilgainiui nedidelis sodinukas gali virsti labai dideliu keru.
Daugiamečių gėlių sodinimas ir dalijimas
Rugsėjo pabaiga gali būti puikus metas sodinti įvairias daugiametes gėles. Rudenį dirva dar šilta, o drėgmės paprastai daugėja, todėl šaknims susidaro palankios sąlygos įsitvirtinti prieš žiemą. RHS taip pat nurodo vėlyvą rugsėjį ir spalį kaip tinkamą daugelio daugiamečių augalų sodinimo laiką.
Rudenį galima dalyti per daug išsiplėtusius daugiamečių augalų kerus. Taip ne tik gausite naujų augalų, bet ir atjauninsite seną kerą.
Ar rugsėjį galima sodinti vaismedžius?
Taip, tačiau čia labai svarbu atskirti konteineriuose augintus sodinukus nuo sodinukų atviromis šaknimis.
Vazonuose užaugintus obelų, kriaušių, slyvų ar kitų vaismedžių sodinukus galima sodinti rugsėjį, jei dirva nėra perdžiūvusi ar užmirkusi. Vėsesni rudens orai netgi turi privalumų – medeliui nereikia kovoti su vasaros karščiu, o iki žiemos šaknys gali pradėti įsitvirtinti.
Sodinukai plikomis šaknimis paprastai sodinami vėliau, augalams perėjus į ramybės būseną. Medžių ir krūmų sodinimui apskritai palankiausias laikotarpis prasideda rudenį ir tęsiasi iki pavasario, kol žemė neužšalusi ir neužmirkusi.
Obelys ir kriaušės
Rudeninis obelų ir kriaušių sodinimas gali būti labai sėkmingas, jei parenkama tinkama vieta. Svarbu, kad joje nesikauptų vanduo, o medis gautų pakankamai saulės.
Prieš sodinant verta pagalvoti ne tik apie šiandieninį sodinuko dydį. Maža obelaitė po keleto metų gali užimti gerokai daugiau vietos, todėl būtina įvertinti pasirinkto poskiepio augumą ir rekomenduojamus atstumus.
Slyvos ir vyšnios
Konteineriuose augintas slyvas ir vyšnias taip pat galima sodinti ankstyvą rudenį. Tačiau sunkiose, ilgai šlapiose dirvose reikia būti atsargesniems. Jeigu pasirinkta vieta rudenį ar pavasarį užmirksta, pirmiausia reikėtų spręsti drenažo problemą.
Pasodintus medelius būtina gausiai palaistyti net tada, kai oras nėra karštas. Drėgna rudens diena dar nereiškia, kad šaknų zonoje vandens pakanka.
Kokius vaiskrūmius sodinti rugsėjį?
Rugsėjis tinkamas įvairiems konteineriuose augintiems vaiskrūmiams. Kai kuriuos jų netgi patogu sodinti būtent rudenį, nes iki pavasario augalas jau būna apsipratęs naujoje vietoje.
Avietės
Rugsėjį galima sodinti konteineriuose augintas avietes. Jos mėgsta saulėtą vietą ir derlingą, pakankamai drėgną, tačiau neužmirkstančią dirvą. Rugsėjį aviečių ir braškių sodinimas minimas ir RHS vaisių auginimo kalendoriuje.
Prieš sodinant verta iš karto pagalvoti apie atramas, ypač jei pasirenkamos aukštesnės vasarinių aviečių veislės.
Serbentai
Juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai yra gana atsparūs vaiskrūmiai, todėl ruduo jiems labai tinkamas. Konteineriuose augintus krūmus galima sodinti rugsėjį, o sodinukus plikomis šaknimis – vėliau, prasidėjus ramybės laikotarpiui.
Krūmui reikia palikti pakankamai vietos. Dažna klaida – naujus serbentus sodinti pernelyg arti vienas kito, nes maži sodinukai atrodo lyg neužims daug erdvės.
Agrastai
Agrastams taip pat tinka rudeninis sodinimas. Geriausia vieta – saulėta arba lengvai pavėsinga, su derlinga ir neužmirkstančia dirva.
Pasodinus verta gerai palaistyti ir įsitikinti, kad aplink šaknis neliko didelių oro tarpų.
Šilauogės
Šilauoges galima sodinti rugsėjį, jei perkami konteineriuose auginti sodinukai, tačiau čia reikia ypatingai pasirūpinti dirva. Šilauogėms būtinas rūgštus substratas, todėl įprasto daržo dirvožemio dažnai nepakanka.
Jeigu sode žemė šarminė, geriau paruošti atskirą rūgščią lysvę arba šilauoges auginti didesniuose tinkamai paruoštuose plotuose ar talpose.
Braškės
Rugsėjo pradžia dar gali būti tinkama braškių sodinimui, ypač jei naudojami gerai įsišakniję sodinukai. Kuo anksčiau jie pasodinami, tuo daugiau laiko lieka šaknims sustiprėti iki žiemos. Rugsėjį naujų braškių lysvių sodinimą taip pat rekomenduojama tęsti sodininkystės kalendoriuose.
Pasodinus labai svarbu reguliariai laistyti. Net ir vėsesnį rudenį naujai pasodintų braškių šaknys neturėtų išdžiūti.
Kokius dekoratyvinius krūmus galima sodinti?
Rugsėjo pabaiga ir visas ruduo labai tinkamas daugeliui dekoratyvinių krūmų. Rudenį pasodinti krūmai turi galimybę pradėti formuoti šaknis prieš žiemą, o pavasarį gali greičiau pradėti augti. RHS taip pat nurodo rudenį kaip vieną geriausių laikotarpių daugumai krūmų sodinti.
Galima sodinti hortenzijas, lanksvas, sedulas, raugerškius, putinus ir daugelį kitų Lietuvos klimatui tinkamų dekoratyvinių krūmų. Visžalių augalų sodinimo terminus reikėtų vertinti atsargiau – jiems svarbu spėti gerai įsišaknyti prieš žiemą ir nepritrūkti drėgmės.
Kodėl ruduo toks palankus sodinimui?
Vasarą ką tik pasodintas augalas patiria didelį stresą. Saulė kaitina lapus, dirva greitai džiūsta, todėl tenka labai dažnai laistyti. Rugsėjį situacija pasikeičia: dienos trumpėja, temperatūra krinta, drėgmės paprastai daugėja, tačiau žemė dar išlaikiusi vasaros šilumą.
Tai sudaro geras sąlygas šaknims augti. Net jei viršutinė augalo dalis rudenį beveik nebeauga, po žeme šaknys dar gali aktyviai vystytis. Dėl to rudenį pasodintas augalas kitą pavasarį dažnai pradeda sezoną jau įsitvirtinęs. Šį rudens sodinimo pranašumą pabrėžia ir RHS – vėsesnis oras mažina vandens netekimą, o rudeninė ir žieminė drėgmė padeda augalams įsišaknyti iki kitos vasaros.
Kaip tinkamai pasodinti medį ar krūmą?
Viena dažniausių klaidų – iškasti labai gilią duobę. Medžio ar krūmo nereikia „paskandinti“ žemėje. Svarbu, kad jis augtų tinkamame gylyje, o šaknys turėtų pakankamai vietos skleistis į šonus.
Prieš sodinimą konteineryje augintą augalą verta gerai palaistyti. Ištraukus iš vazono apžiūrėkite šaknis. Jei jos labai susisukusios aplink vazono kraštus, jas galima atsargiai atlaisvinti.
Užpylus žemę, dirvą aplink augalą lengvai prispauskite ir labai gausiai palaistykite. Tai būtina ne tik dėl drėgmės – vanduo padeda žemei susigulėti aplink šaknis ir sumažinti oro tarpus.
Mulčiuoti ar ne?
Naujai pasodintiems medžiams ir krūmams mulčias gali būti labai naudingas. Jis padeda ilgiau išlaikyti dirvos drėgmę ir slopina piktžoles.
Tačiau mulčio nereikėtų sukrauti tiesiai prie kamieno ar krūmo stiebų. Aplink juos palikite nedidelį tarpą. Nuolat drėgnas mulčias, besiliečiantis su kamieno pagrindu, gali sudaryti sąlygas puviniui.
Ką rugsėjį sodinti pirmiausia?
Jeigu rugsėjo darbų sąrašas ilgas, verta laikytis paprastos tvarkos. Mėnesio pradžioje pirmiausia sėkite greitai augančias daržoves – špinatus, gražgarstes, lapines salotas, ridikėlius ir žalumynus. Kiekviena diena čia svarbi, nes šviesos ir šilumos sparčiai mažėja.
Rugsėjį taip pat sodinkite narcizus, krokus ir kitus ankstyvus pavasarinius svogūninius augalus. Braškių sodinimo taip pat geriau neatidėlioti iki labai vėlyvo rudens.
Mėnesiui įsibėgėjus galima daugiau dėmesio skirti daugiamečiams augalams, dekoratyviniams krūmams ir konteineriuose augintiems vaismedžiams. Žieminių česnakų, tulpių ir dalies plikomis šaknimis parduodamų vaismedžių sodinimą dažnai galima palikti vėlesniam rudeniui.
Rugsėjo sodinimo atmintinė
Darže: špinatai, gražgarstės, lapinės salotos, ridikėliai, krapai, sideratai.
Gėlyne: narcizai, krokai, hiacintai, bijūnai, įvairios daugiametės gėlės.
Uogyne: braškės, konteineriuose augintos avietės, serbentai, agrastai ir šilauogės.
Sode: konteineriuose auginti vaismedžiai ir dekoratyviniai medžiai bei krūmai.
Vėlesniam rudeniui: žieminiai česnakai, tulpės ir dauguma plikomis šaknimis parduodamų vaismedžių bei vaiskrūmių.
Rugsėjį sodininkystės sezonas ne baigiasi, o tiesiog pasikeičia. Kol žemė dar šilta ir neužšalusi, galima padaryti labai daug darbų, kurių rezultatus pamatysime kitą pavasarį ir vasarą. Tinkamai parinkti bei pasodinti augalai iki žiemos spėja pradėti įsitvirtinti, todėl pavasarį startuoja stipresni ir dažnai reikalauja mažiau priežiūros nei pasodinti prasidėjus šiltiems orams.
