Kardeliai – vienos iš įspūdingiausių vasaros gėlių, kurios džiugina ryškiomis spalvomis ir elegantiškais žiedais. Tačiau pasibaigus žydėjimo sezonui, svarbu tinkamai pasirūpinti šiomis gėlėmis, kad kitais metais jos vėl žydėtų gausiai. Vienas svarbiausių darbų – tinkamu laiku iškasti kardelius.
Kada kasti kardelius?
Tiksli kardelių kasimo data priklauso nuo jų žydėjimo laiko, veislės ir rudens oro sąlygų.
Dažniausiai rekomenduojama vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklėmis.
Palaukite maždaug 30–40 dienų po žydėjimo
Kardelius geriausia kasti praėjus maždaug 30–40 dienų po žydėjimo pabaigos.
Per šį laiką augalo lapai dar maitina gumbasvogūnį ir padeda jam sukaupti maisto medžiagų kitam sezonui.
Todėl nereikėtų kardelių iškasti vos nužydėjus paskutiniams žiedams.
Jeigu žiedus skinate į vazą, svarbu ant augalo palikti pakankamai lapų – jie reikalingi gumbasvogūniui subręsti.
Nelaukite stiprių šalnų
Nors lengva trumpalaikė šalna ne visada iš karto sunaikina gumbasvogūnius, palikti kardelius dirvoje iki stipresnio atšalimo nereikėtų.
Didžiausią pavojų kelia ne tik šaltis, bet ir šalta bei šlapia dirva. Tokiose sąlygose didėja puvinio ir grybelinių ligų rizika.
Todėl kardelius geriau iškasti šiek tiek anksčiau, nei rizikuoti prarasti visą sodinamąją medžiagą.
Kada kardelius paprastai kasti Lietuvoje?
Dažniausiai tinkamiausias metas būna nuo rugsėjo antrosios pusės iki spalio pradžios.
Jeigu kardeliai žydėjo anksti, jų gumbasvogūnius galima pradėti kasti jau rugsėjo viduryje.
Vėliau pražydusias veisles galima palikti ilgiau, tačiau visada verta stebėti orų prognozes.
Jeigu prognozuojamos stipresnės naktinės šalnos, geriau nedelsti.
Kokie požymiai rodo, kad kardelius jau galima kasti?
Vien kalendoriaus ne visada pakanka. Apie artėjantį kasimo laiką gali signalizuoti ir pats augalas.
Atkreipkite dėmesį į lapus. Jeigu jie pradeda gelsti, vysti ir praranda ryškią žalią spalvą, gumbasvogūnis paprastai jau būna sukaupęs didžiąją dalį maisto medžiagų.
Tačiau jeigu lapai vis dar visiškai žali, o iki šalnų dar yra laiko, verta neskubėti.
Kuo ilgiau sveiki lapai išlieka ant augalo, tuo daugiau maisto medžiagų gali sukaupti naujasis gumbasvogūnis.
Kaip tinkamai iškasti kardelius?
Kardelių kasimas nėra sudėtingas, tačiau svarbiausia nepažeisti gumbasvogūnių.
1. Pasirinkite sausą dieną
Jeigu įmanoma, kardelius kaskite sausu oru, kai dirva nėra permirkusi.
Iš sausos ar lengvai drėgnos žemės gumbasvogūnius lengviau iškelti ir nuvalyti. Be to, mažėja tikimybė, kad prie jų prilips daug šlapios žemės.
2. Nekaskite per arti stiebo
Kastuvą arba sodo šakę į žemę įbeskite šiek tiek toliau nuo augalo.
Per arti stiebo įbestas kastuvas gali perpjauti gumbasvogūnį arba smulkius aplink jį susiformavusius gumbelius.
Augalą atsargiai pakelkite kartu su žemės gumulu ir tik tada rankomis nuvalykite didžiąją dalį žemių.
3. Patrumpinkite stiebą
Iškasus kardelį, stiebą galima patrumpinti, paliekant maždaug 2–5 cm virš gumbasvogūnio.
Ilgo stiebo laikyti nereikia.
Jeigu lapai buvo ligoti, jų nereikėtų dėti į kompostą – saugiau juos pašalinti atskirai, kad galimos ligos nepersiduotų kitiems augalams.
4. Pašalinkite pažeistus gumbasvogūnius
Iškasę apžiūrėkite visą derlių.
Jeigu gumbasvogūnis labai minkštas, supuvęs, stipriai pažeistas arba ant jo matyti didelių ligos požymių, jo geriau nelaikyti kartu su sveikais.
Vienas pūvantis gumbasvogūnis laikymo metu gali sugadinti ir šalia esančius.
Kas yra senasis ir naujasis gumbasvogūnis?
Sezono metu virš senojo kardelio gumbasvogūnio susiformuoja naujas.
Senąjį galima atpažinti iš to, kad jis paprastai būna plokštesnis, tamsesnis ir susiraukšlėjęs.
Naujasis gumbasvogūnis būna stangrus ir geriau išsivystęs.
Po džiovinimo senąją gumbasvogūnio dalį paprastai galima lengvai atskirti ir pašalinti.
Aplink pagrindinį gumbasvogūnį dažnai susiformuoja ir daug mažų gumbelių. Juos galima išsaugoti ir kitą pavasarį pasodinti, tačiau iki gausaus žydėjimo dažniausiai teks palaukti ilgiau.
Kaip kardelius tinkamai išdžiovinti?
Džiovinimas – vienas svarbiausių etapų.
Jeigu į saugojimo vietą sudėsite dar drėgnus gumbasvogūnius, labai padidės puvinio ir pelėsio rizika.
Pirmąsias dienas juos galima laikyti šiltesnėje, gerai vėdinamoje vietoje.
Gumbasvogūnius išdėliokite vienu sluoksniu ant popieriaus, kartono, tinklelio ar dėžutėse, pro kurias lengvai cirkuliuoja oras.
Vėliau kardelius reikėtų džiovinti dar kelias savaites sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.
Svarbu jų nesudėti į sandarius plastikinius maišelius.
Džiovinimo metu verta kelis kartus apžiūrėti gumbasvogūnius ir pašalinti tuos, kurie pradėjo minkštėti ar pūti.
Ar prieš laikymą kardelius reikia nuplauti?
Jeigu gumbasvogūniai labai žemėti, dalį žemių galima atsargiai nuvalyti rankomis.
Kai kurie augintojai juos nuplauna vandeniu, tačiau tokiu atveju ypač svarbu prieš sandėliuojant visiškai išdžiovinti.
Jeigu žemės nėra daug, paprasčiau jas pašalinti gumbasvogūniams apdžiūvus.
Kaip laikyti kardelius žiemą?
Tinkamai paruošti kardelių gumbasvogūniai gali sėkmingai išsilaikyti iki pavasario.
Svarbiausia užtikrinti vėsią, sausą ir gerai vėdinamą vietą.
Temperatūra
Kardeliams tinka vėsi patalpa, kurioje temperatūra išlieka maždaug 5–8 °C.
Jeigu patalpa bus per šilta, gumbasvogūniai gali anksčiau pradėti dygti.
Jeigu temperatūra nukris žemiau nulio, jie gali pašalti.
Todėl geriausiai tinka:
- vėsus rūsys;
- nešildomas, bet neįšąlantis sandėliukas;
- vėsi garažo ar pagalbinė patalpa;
- kita vieta, kur temperatūra žiemą išlieka gana stabili.
Drėgmė
Per didelė drėgmė – vienas didžiausių laikomų kardelių priešų.
Drėgnoje patalpoje gumbasvogūniai gali pradėti pelyti arba pūti.
Todėl juos geriausia laikyti:
- popieriniuose maišeliuose;
- kartoninėse dėžėse;
- medinėse ar plastikinėse dėžutėse su ventiliacijos angomis;
- tinkliniuose maišeliuose.
Sandarūs plastikiniai maišeliai netinka, nes juose kaupiasi drėgmė.
Kardelius žiemą būtina tikrinti
Iškasus ir padėjus kardelius į rūsį, apie juos pamiršti iki pavasario nereikėtų.
Bent kartą per mėnesį peržiūrėkite gumbasvogūnius.
Pašalinkite visus, kurie:
- suminkštėjo;
- pradėjo pūti;
- supelijo;
- turi didelių tamsių ar įdubusių dėmių;
- skleidžia nemalonų kvapą.
Kuo anksčiau pašalinsite pažeistą gumbasvogūnį, tuo mažesnė tikimybė, kad problema išplis.
Jeigu gumbasvogūniai pradeda raukšlėtis ir smarkiai džiūti, verta patikrinti, ar laikymo vieta nėra pernelyg šilta ir sausa.
Nepamirškite pažymėti veislių
Jeigu auginate skirtingų spalvų ar veislių kardelius, iškasę jų nesumaišykite.
Prie kiekvienos grupės pritvirtinkite etiketę su veislės pavadinimu arba bent žiedo spalva.
Tai ypač pravers pavasarį, kai planuosite gėlyną.
Pavyzdžiui, galite atskirai laikyti baltus, rožinius, raudonus, geltonus ir violetinius kardelius.
Kada pavasarį kardelius vėl sodinti?
Kardeliai sodinami tada, kai dirva jau pakankamai sušilusi ir nėra labai šlapia.
Lietuvoje tai dažniausiai būna balandžio pabaigoje arba gegužę, tačiau konkreti data priklauso nuo pavasario orų.
Kardeliams patinka saulėta, nuo stiprių vėjų bent iš dalies apsaugota vieta.
Dirva turėtų būti puri, derlinga ir gerai praleidžianti vandenį.
Į labai šlapią ir šaltą žemę sodinti nereikėtų – gumbasvogūniai gali pradėti pūti.
Kada sodinti kardelius, kad jie žydėtų rugsėjo 1-ąją?
Jeigu kardelių norite būtent rugsėjo pradžiai, vien kalendorinės datos nepakanka – būtina atsižvelgti į konkrečios veislės vegetacijos trukmę.
Apytiksliai:
- ankstyvosios veislės gali pradėti žydėti po maždaug 70–75 dienų;
- vidutinio ankstyvumo veislės – maždaug po 80–90 dienų;
- vėlyvesnėms veislėms gali prireikti 90–100 ir daugiau dienų.
Tačiau žydėjimo laiką stipriai veikia ir oras.
Šilta vasara augimą gali paspartinti, o vėsus birželis ar liepa – pavėlinti.
Todėl norint žiedų būtent rugsėjo pradžioje, verta rinktis ne vieną sodinimo datą.
Geriausias būdas pratęsti kardelių žydėjimą
Jeigu norite, kad kardeliai nežydėtų visi vienu metu, sodinkite juos keliomis partijomis.
Pavyzdžiui:
- pirmąją dalį – gegužės viduryje;
- antrąją – po 7–10 dienų;
- trečiąją – dar po 7–10 dienų.
Taip žydėjimo sezonas gali tęstis gerokai ilgiau.
Norint turėti žiedų rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, dalį kardelių galima sodinti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamo ankstyvumo veislę.
Dažniausios kardelių laikymo klaidos
Net gražiai per vasarą augę kardeliai iki pavasario gali neišsilaikyti, jeigu padaromos kelios dažnos klaidos.
Per ankstyvas kasimas. Gumbasvogūniai nespėja visiškai subręsti ir sukaupti maisto medžiagų.
Per vėlyvas kasimas. Šalnos ir šlapia žemė gali pažeisti gumbasvogūnius.
Nepakankamas džiovinimas. Drėgni gumbasvogūniai laikymo metu greitai pradeda pūti.
Sandarūs plastikiniai maišeliai. Juose nesicirkuliuoja oras ir kaupiasi kondensatas.
Per šilta laikymo vieta. Kardeliai gali per anksti pradėti leisti daigus.
Jokios patikros žiemą. Vienas supuvęs gumbasvogūnis gali užkrėsti ir kitus.
Kardelių priežiūra rudenį atsiperka kitą vasarą
Kardelių kasimas ir laikymas gali atrodyti kaip papildomas rudens darbas, tačiau nuo jo tiesiogiai priklauso kito sezono žydėjimas.
Svarbiausia leisti gumbasvogūniams subręsti, iškasti juos iki stipresnių šalnų, kruopščiai išdžiovinti ir žiemą laikyti vėsiai bei sausai.
Jeigu tai padarysite tinkamai, pavasarį turėsite sveikus, tvirtus gumbasvogūnius, kurie vasaros pabaigoje vėl pradžiugins aukštais ir spalvingais žiedynais.
