Radiatorius viršuje šaltas, apačioje šiltas, girdisi burbuliavimas ar šnypštimas, o kambarys šyla prasčiau nei anksčiau? Viena iš galimų priežasčių – radiatoriuje susikaupęs oras. Tokiu atveju gali padėti radiatoriaus nuorinimas. Tai nėra sudėtingas darbas, tačiau jį atliekant svarbu neskubėti ir žinoti, kada geriau kreiptis į specialistą.
Šildymo sistemoje susikaupęs oras gali trukdyti karštam vandeniui tolygiai cirkuliuoti radiatoriuje.
Kaip suprasti, kad radiatorių gali reikėti nuorinti?
Vien tai, kad radiatorius nėra labai karštas, dar nereiškia, kad jame yra oro.
Apie nuorinimo poreikį dažniausiai signalizuoja keli požymiai:
- radiatoriaus viršus šaltas, o apatinė dalis šiltesnė;
- radiatorius šyla tik iš dalies;
- girdisi burbuliavimas, čiurlenimas ar šnypštimas;
- vienas radiatorius šyla gerokai prasčiau už kitus;
- kambarys šyla lėčiau, nors termostatas nustatytas tinkamai;
- radiatorius anksčiau veikė gerai, tačiau prasidėjus šildymo sezonui pradėjo šilti netolygiai.
Jeigu radiatorius šaltas apačioje, tačiau karštas viršuje, problema nebūtinai yra oras. Tokiu atveju gali būti susikaupusių nuosėdų, sutrikęs vandens srautas ar kita šildymo sistemos problema.
Ko reikės radiatoriui nuorinti?
Paprastai pakanka kelių daiktų:
- radiatoriaus nuorinimo raktelio;
- mažo indo vandeniui;
- seno rankšluosčio arba šluostės;
- pirštinių.
Kai kurių radiatorių nuorinimo ventilį galima atsukti atsuktuvu, tačiau tai priklauso nuo konkretaus modelio.
Nenaudokite netinkamų įrankių ir nesukite ventilio jėga. Senas ar pažeistas ventilis gali pradėti leisti vandenį.
Kaip nuorinti radiatorių žingsnis po žingsnio?
1. Pirmiausia įvertinkite, kokia jūsų šildymo sistema
Tai labai svarbu.
Jeigu gyvenate individualiame name ir turite savo katilą ar kitą uždarą šildymo sistemą, radiatorių nuorinimo tvarka gali būti aprašyta įrenginio gamintojo instrukcijoje.
Jeigu gyvenate daugiabutyje su centralizuotu šildymu, negalite valdyti visos namo sistemos. Jei radiatorius neturi nuorinimo ventilio, yra nesandarus arba problema kartojasi, reikėtų kreiptis į namo administratorių ar šildymo sistemos prižiūrėtoją. „Kauno energija“ nurodo, kad už daugiabučio vidinę šildymo sistemą ir radiatorių veikimą atsakingas pastato šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
2. Jei turite individualią sistemą – išjunkite cirkuliaciją
Jeigu radiatorių nuorinate individualiame name, paprastai rekomenduojama prieš darbą išjungti šildymą arba cirkuliacinį siurblį ir palaukti, kol vandens judėjimas sistemoje nurims.
Kodėl?
Kai siurblys aktyviai varinėja vandenį, oras taip pat juda sistemoje ir jį gali būti sunkiau pašalinti.
Be to, šildymo sistemos vanduo gali būti labai karštas.
Visada vadovaukitės savo katilo ar šildymo sistemos gamintojo instrukcija.
3. Suraskite nuorinimo ventilį
Radiatoriaus nuorinimo ventilis dažniausiai yra viršutinėje radiatoriaus dalyje, viename iš kampų.
Tai nedidelis vožtuvas su anga, pro kurią išleidžiamas oras.
Po juo padėkite:
- nedidelį indą;
- puodelį;
- rankšluostį.
Taip apsaugosite sieną ir grindis nuo vandens.
4. Ventilį atsukite labai lėtai
Įstatykite nuorinimo raktelį ir ventilį pasukite nedaug – paprastai pakanka dalies apsisukimo.
Jo nereikia išsukti visiškai.
Jeigu radiatoriuje yra oro, turėtumėte išgirsti:
„ssssss…“
Tai išeinantis oras.
Laikykite indą ties anga, nes kartu gali ištrykšti keli vandens lašai.
5. Palaukite, kol pradės tekėti vanduo
Iš pradžių gali girdėtis šnypštimas.
Kai oras pasišalins, iš ventilio pradės tekėti vanduo.
Kai vanduo teka tolygiai ir be oro purslų, nuorinimo ventilį galima užsukti.
6. Ventilį užsukite, bet nepersistenkite
Ventilis turi būti sandariai uždarytas, tačiau jo nereikia užveržti visa jėga.
Per stipriai sukant galima pažeisti ventilį arba jo sriegį.
Po kelių minučių patikrinkite, ar aplink jį nesikaupia vanduo.
Ar po nuorinimo reikia tikrinti šildymo sistemos slėgį?
Jeigu turite individualią uždarą šildymo sistemą – taip.
Išleidžiant orą kartu pasišalina ir nedidelis kiekis vandens, todėl sistemos slėgis gali sumažėti.
Patikrinkite katilo manometrą.
Koks slėgis turi būti jūsų sistemoje, priklauso nuo konkretaus katilo ir šildymo sistemos, todėl universalaus skaičiaus visiems namams nėra.
Jeigu slėgis per mažas, papildykite sistemą tik taip, kaip nurodyta jūsų katilo instrukcijoje.
Jeigu nežinote, kaip tai padaryti, geriau kvieskite specialistą.
Ar radiatorių nuorinti, kai jis karštas?
Saugiau to nedaryti.
Radiatoriuje esantis vanduo gali būti labai karštas, todėl atsukus ventilį galima nusiplikyti.
Individualioje sistemoje prieš nuorinimą verta išjungti šildymą ir palaukti, kol radiatoriai šiek tiek atvės.
Jeigu gyvenate daugiabutyje ir sistemos išjungti negalite, nuorinimo ventilį atsukite ypač atsargiai arba kreipkitės į sistemos prižiūrėtoją.
Ar reikia nuorinti visus radiatorius?
Nebūtinai.
Jei problemų turi tik vienas radiatorius, pirmiausia galima patikrinti jį.
Tačiau individualiame name, jeigu šildymo sistema buvo išleista, pildyta vandeniu, remontuota arba radiatoriai šyla netolygiai keliose patalpose, gali būti prasminga patikrinti daugiau radiatorių.
Jei nežinote, kokia seka juos nuorinti, vadovaukitės savo šildymo sistemos ar katilo gamintojo instrukcija – skirtingų sistemų rekomendacijos gali skirtis.
Radiatorius po nuorinimo vis tiek nešyla – kas gali būti?
Jeigu išleidote orą, tačiau problema neišnyko, priežastis gali būti kita.
Užstrigęs termostatinis ventilis
Po vasaros ilgą laiką vienoje padėtyje stovėjęs termostatinis vožtuvas kartais gali užstrigti.
Pabandykite termostato galvutę kelis kartus atsargiai pasukti nuo minimalios iki maksimalios padėties.
Jeigu tai nepadeda, reikėtų specialistų pagalbos.
Per mažas sistemos slėgis
Tai aktualu individualioms uždaroms šildymo sistemoms.
Jeigu slėgis per mažas, vanduo sistemoje gali cirkuliuoti netinkamai.
Sutrikęs sistemos balansavimas
Jeigu vieni radiatoriai labai karšti, o kiti vos šyla, šildymo sistema gali būti netinkamai subalansuota.
Tai jau ne paprasto nuorinimo klausimas.
Radiatoriuje susikaupusios nuosėdos
Jeigu radiatoriaus viršus karštas, o apačia šalta, gali būti, kad viduje susikaupė ne oras, o nuosėdos.
Tokiu atveju gali prireikti sistemos plovimo ar kitos profesionalios priežiūros.
„Kauno energija“ pažymi, kad netolygus radiatoriaus šilimas gali būti susijęs ne tik su oru, bet ir su kitomis radiatoriaus ar sistemos problemomis.
Kada radiatoriaus geriau neliesti ir kviesti specialistą?
Savarankiško nuorinimo geriau atsisakyti, jeigu:
- nuorinimo ventilis stipriai surūdijęs;
- ventilis nejuda;
- iš jo nuolat laša vanduo;
- radiatorius pradėjo leisti vandenį;
- nėra aišku, kuris yra nuorinimo ventilis;
- daugiabutyje problema pasireiškia keliuose butuose;
- šildymo sistemos slėgis nuolat krenta;
- nuorinti tenka kas kelias dienas;
- radiatorius visiškai nešyla;
- girdisi neįprasti stiprūs garsai;
- prie vamzdžių ar radiatoriaus matyti korozija.
Jeigu daugiabučio radiatorius ar vamzdis prakiuro, nešyla arba šyla labai prastai, gyventojams rekomenduojama kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją.
Kodėl radiatoriuose apskritai atsiranda oro?
Nedidelis oro kiekis į šildymo sistemą gali patekti:
- ją pripildant vandeniu;
- po remonto;
- keičiant radiatorius;
- dėl nedidelių nesandarumų;
- kartu su vandenyje ištirpusiomis dujomis;
- keičiantis sistemos slėgiui.
Nedidelis oro kiekis kartais yra normalus, ypač sezono pradžioje.
Tačiau jeigu tą patį radiatorių tenka nuorinti nuolat, tai gali rodyti sistemos problemą.
Kada geriausia nuorinti radiatorius?
Patikrinti radiatorius verta:
- prieš prasidedant šildymo sezonui;
- pirmomis šildymo sezono dienomis;
- po šildymo sistemos remonto;
- po sistemos papildymo vandeniu;
- pastebėjus netolygų radiatoriaus šilimą;
- pradėjus girdėti burbuliavimą.
Nereikia radiatorių nuorinti profilaktiškai kas savaitę, jei jie šyla tolygiai ir problemų nėra.
Ar nuorinimas gali padėti sumažinti šildymo sąnaudas?
Jeigu radiatoriuje susikaupęs oras neleidžia jo paviršiui tolygiai įšilti, nuorinimas padeda atkurti tinkamesnę šilumos sklaidą.
Tačiau vien radiatorių nuorinimo nereikėtų laikyti stebuklingu būdu sumažinti sąskaitas.
Norint efektyviau naudoti šilumą taip pat svarbu:
- neužstatyti radiatorių baldais;
- neuždengti jų storomis užuolaidomis;
- reguliariai valyti dulkes;
- tinkamai naudoti termostatinius ventilius;
- pasirūpinti langų ir durų sandarumu.
„Kauno energija“ rekomenduoja neuždengti radiatorių baldais, užuolaidomis ar skalbiniais ir reguliariai nuo jų valyti dulkes, kad šiluma galėtų laisviau sklisti į patalpą.
Dažniausios klaidos nuorinant radiatorius
Ventilis atsukamas per daug
Jo visiškai išsukti nereikia.
Pakanka atsukti tiek, kad oras galėtų pasišalinti.
Nenaudojamas indas vandeniui
Net jei tikitės tik oro, proceso pabaigoje iš ventilio turi pasirodyti vanduo.
Nuorinamas labai karštas radiatorius
Tai padidina nudegimo riziką.
Po nuorinimo nepatikrinamas sistemos slėgis
Tai aktualu individualioms uždaroms šildymo sistemoms.
Bandoma jėga atsukti užstrigusį ventilį
Tokiu būdu galima sukelti vandens nuotėkį.
Manoma, kad kiekvienas prastai šylantis radiatorius turi oro
Šaltas radiatorius gali signalizuoti ir apie termostato, balansavimo, cirkuliacijos, slėgio ar nuosėdų problemas.
Greita atmintinė: kaip nuorinti radiatorių?
1. Įsitikinkite, kad radiatorius turi nuorinimo ventilį.
2. Jei tai individuali sistema, pagal gamintojo instrukciją išjunkite šildymą ar cirkuliaciją.
3. Palaukite, kol radiatorius nebebus labai karštas.
4. Po ventiliu padėkite indą ir rankšluostį.
5. Nuorinimo rakteliu labai lėtai atsukite ventilį.
6. Klausykite, kol baigsis oro šnypštimas.
7. Kai pradeda tekėti vientisas vandens srautas, ventilį užsukite.
8. Patikrinkite, ar ventilis nelaša.
9. Individualioje sistemoje patikrinkite katilo slėgį.
10. Įjunkite šildymą ir po kurio laiko patikrinkite, ar radiatorius šyla tolygiai.
Vienas paprastas darbas gali išspręsti netolygiai šylančio radiatoriaus problemą
Radiatoriaus nuorinimas – vienas pirmųjų dalykų, kuriuos verta patikrinti, kai jo viršutinė dalis lieka šalta arba viduje girdisi burbuliavimas.
Svarbiausia – ventilį atsukti lėtai, saugotis karšto vandens ir nepamiršti, kad ne visos radiatorių problemos susijusios su oru.
Jeigu po nuorinimo radiatorius ir toliau nešyla arba orą tenka išleisti nuolat, problema greičiausiai slypi giliau. Tokiu atveju geriau neeksperimentuoti, o kreiptis į šildymo sistemos specialistą ar daugiabučio administratorių.
