Rugpjūčio pabaiga sode gali atrodyti kaip metas, kai didieji darbai jau baigti: pomidorai noksta, gėlynai po truputį praranda vasaros puošnumą, o rytai vis dažniau primena apie artėjantį rudenį. Tačiau būtent dabar keli nedideli darbai gali nulemti, kaip sodas atrodys kitą pavasarį.
Ir ne, nereikia per savaitgalį išrauti pusės gėlyno ar išblizginti kiekvieno kampo. Rugpjūčio pabaigoje daug svarbiau žinoti, ką verta sutvarkyti dabar, o ko geriau visai neliesti.
Štai septyni darbai, už kuriuos kitą sezoną sau tikrai padėkosi.
1. Nukirpk vasarinių aviečių stiebus, kurie jau derėjo
Jeigu augini vasarines avietes ir derlius jau baigėsi, vienas svarbiausių rugpjūčio darbų – atsisveikinti su senais stiebais.
Juos atpažinti nesunku: jie dažniausiai būna tamsesni, sumedėję ir jau davę uogų. Tokius stiebus kirpk kuo arčiau žemės, o šių metų jaunus, žalius ūglius palik – būtent ant jų kitą vasarą formuosis derlius.
Kartu galima pašalinti silpnus, pažeistus ar pernelyg tankiai augančius ūglius, o stipriausius pririšti prie atramų.
Tai vienas tų darbų, kurio rezultato iškart beveik nematyti, tačiau kitą vasarą skirtumas gali būti akivaizdus: daugiau šviesos, geresnė oro cirkuliacija ir tvarkingesnis avietynas.
Svarbu: rudeninės avietės genimos kitaip, todėl jų stiebų dabar aklai nekirpk.
2. Pasodink įsišaknijusius braškių ūsus
Braškės jau seniai nužydėjo, tačiau rugpjūčio pabaigoje jos dar gali padovanoti vieną labai praktišką dalyką – naujų augalų.
Jeigu nuo motininio augalo nusidriekę ūsai jau suformavo gražias lapų skroteles ir šakneles, stipriausius jaunus augalus galima atskirti ir persodinti į naują vietą.
Nesirink visų iš eilės. Geriau keli stiprūs, sveiki augalai nei dešimtys silpnų.
Prieš sodindama išravėk lysvę, supurenk dirvą ir po pasodinimo gerai palaistyk. Braškės neturėtų būti įleistos per giliai – jų augimo centras turi likti ties dirvos paviršiumi.
Iki šaltesnių orų jauni augalai dar spės pradėti įsitvirtinti, todėl kitą sezoną braškių lysvė bus gerokai stipresnė.
3. Surink gėlių sėklas, kol jų neišnešiojo vėjas
Jeigu sode augo medetkos, aguonos, juodgrūdės, sinavadai ar kitos lengvai sėklas subrandinančios gėlės, dabar verta kelioms minutėms pakeisti sekatorių į popierinius maišelius.
Palauk sausos dienos ir rink tik visiškai subrendusias, sausas sėklų galvutes. Parsinešusi jas dar gerai išdžiovink, išvalyk ir laikyk sausoje, vėsioje vietoje.
Ir būtinai užrašyk pavadinimą. Atrodo juokinga, kol pavasarį prieš akis neatsiduria šeši vienodi vokeliai su skirtingomis rudomis sėklytėmis.
Sėklų rinkimas ne tik sutaupo pinigų. Taip galima išsaugoti būtent tuos augalus, kurie šiemet tavo sode atrodė gražiausiai ir geriausiai jautėsi konkrečioje vietoje.
4. Sutvarkyk nužydėjusius augalus
Rugpjūčio pabaigoje labai lengva pasiduoti norui „viską sutvarkyti“: nukirpti pageltusius lapus, pašalinti kiekvieną nužydėjusį žiedą ir palikti nepriekaištingai švarią lysvę.
Tačiau čia verta sustoti. Pašalink supuvusias, ligotas ar stipriai pažeistas augalų dalis. Taip pat galima nukirpti nužydėjusius žiedus tų augalų, kuriuos norisi paskatinti žydėti dar kartą.
Tačiau sveikų daugiamečių augalų nebūtina dabar nukirpti iki žemės. Kai kurių ežiuolių, kraujažolių, šilokų ar dekoratyvinių žolių sudžiūvę žiedynai gražiai atrodo net žiemą, o jų sėklos gali būti maistas paukščiams.
Kitaip tariant, rugpjūčio tvarkymas turėtų būti ne generalinė sodo dezinfekcija, o protinga atranka.
5. Padalink per tankiai suaugusius vilkdalgius
Jeigu barzdotieji vilkdalgiai šiemet žydėjo prasčiau nei anksčiau, jų keras viduryje pradėjo tuštėti arba augalai tiesiog pernelyg susispaudė, vasaros pabaiga yra geras metas juos atnaujinti.
Keras atsargiai iškasamas, šakniastiebiai padalijami, o seni, pažeisti ar suminkštėję gabalai pašalinami. Persodinimui paliekamos sveikos dalys su lapų vėduokle.
Viena dažniausių klaidų – vilkdalgius užkasti per giliai. Jų šakniastiebio viršutinė dalis neturėtų atsidurti giliai po žeme.
Po persodinimo augalus palaistyk, tačiau neversk lysvės pelke – vilkdalgiai ypač nemėgsta užmirkimo.
Tai nėra darbas, kurį reikia atlikti kasmet. Tačiau seniems, pernelyg sutankėjusiems kerams toks atnaujinimas gali grąžinti visai kitokį žydėjimą.
6. Nepalik tuščių daržo lysvių plikos žemės
Nuėmei ankstyvąsias bulves, žirnius, svogūnus ar kitas daržoves ir liko tuščia lysvė? Pirmas impulsas dažnai būna ją tiesiog išravėti ir palikti iki pavasario.
Yra geresnis variantas – žalioji trąša.
Vasaros pabaigoje į laisvas lysves galima pasėti tam tinkamus sideralinius augalus, pavyzdžiui, facelijas, žieminius rugius ar kitus mišinius, parinktus pagal sėjomainą ir dirvos tipą.
Kodėl verta?
Augmenija uždengia dirvos paviršių, konkuruoja su piktžolėmis, šaknimis padeda palaikyti dirvos struktūrą, o vėliau augalinė masė gali tapti organinės medžiagos šaltiniu.
Tik prieš rinkdamasi mišinį pažiūrėk jo sudėtį. Jeigu tame pačiame plote planuoji auginti tos pačios šeimos daržoves, svarbu nepamiršti sėjomainos.
7. Paruošk veją rudeniui – rugsėjį ji atsigaus greičiau
Po karštos vasaros veja retai atrodo nepriekaištingai. Išdegę plotai, išretėjusios vietos, samanos ar suslėgta žemė rugpjūčio pabaigoje tampa ypač matomi, todėl dabar pats metas įvertinti, kur jai reikės pagalbos.
Tačiau skubėti šalinti samanas ir seną žolės sluoksnį specialiu vejos grėbliu dar neverta, ypač jei laikosi karšti ir sausi orai.
Kol kas pjauk ją kiek aukščiau, pašalink nukritusius lapus ir kitas sankaupas, o išplikusias ar problemines vietas pasižymėk. Taip pat venk gausiai tręšti azotu – vasaros pabaigoje svarbiau ne išprovokuoti greitą žalios masės augimą, o pasiruošti stipresniam rudens sezonui.
Kai rugsėjį naktys taps vėsesnės, o dirvoje atsiras daugiau drėgmės, ateis tinkamesnis metas aeruoti, skarifikuoti, atsėti plikus plotus ir, jei reikia, patręšti rudeninėmis vejai skirtomis trąšomis.
Keliolika minučių, skirtų vejai apžiūrėti dabar, gali sutaupyti daug chaotiško darbo rugsėjį. O tinkamai sutvarkyta rudenį ji pavasarį startuos kur kas stipresnė.
Ir vieno dalyko dar neskubėk daryti
Rugpjūčio pabaigoje parduotuvėse jau pradeda atsirasti tulpių, narcizų, krokų, hiacintų ir kitų pavasarinių svogūninių gėlių, todėl labai norisi iškart griebti kastuvėlį.
Pirkti ir planuoti – taip. Sodinti visas vienu metu – ne.
Narcizų, krokų ir dalies kitų pavasarį žydinčių svogūninių sodinimo sezonas prasideda rudenį, tačiau su tulpių svogūnėliais skubėti nereikia – jie paprastai sodinami gerokai vėliau, kai dirva atvėsta.
Dabar pasižymėk vietas, kuriose pavasarį trūksta spalvos – po kelių savaičių, prasidėjus svogūninių gėlių sodinimo sezonui, jau tiksliai žinosi, kur sodinti.
