Dar prieš kelerius metus apie testosteroną moterų sveikatos kontekste beveik nekalbėjome. Dabar socialiniuose tinkluose jis pristatomas kaip hormonas, galintis sugrąžinti seksualinį potraukį, energiją, ryžtą, aiškesnę galvą ir net jausmą, kad vėl esi „savimi“.
Ir tai jau ne vien interneto burbulas. 2026 m. paskelbta JAV duomenų analizė parodė, kad testosterono skyrimo moterims rodiklis nuo 2016 iki 2025 metų išaugo 2,6 karto, o didžiausia jį vartojančių grupė buvo 45–64 metų moterys. Vien per 2025-uosius užfiksuota daugiau kaip 90 tūkst. testosterono paskyrimų – beveik 59 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Tačiau tarp to, ką apie testosteroną žada socialiniai tinklai, ir to, ką šiandien leidžia teigti medicina, vis dar yra nemažas tarpas.
Testosteronas nėra tik „vyriškas hormonas“. Moters organizmas jį taip pat gamina natūraliai, ir jis yra svarbi hormoninės sistemos dalis. Tačiau tai dar nereiškia, kad nuovargį, sumažėjusį libido ar prislopusią savijautą galima paaiškinti vien testosterono stoka – ar išspręsti vien jo papildymu.
Kodėl testosteronas moterims staiga tapo toks populiarus?
Vidutiniame amžiuje nemažai moterų pradeda pastebėti pokyčius, kuriuos sunku tiksliai įvardyti. Miegas tampa jautresnis, energijos mažiau, kūnas keičiasi, seksualinis potraukis gali nebebūti toks spontaniškas kaip anksčiau. Prisideda perimenopauzė ar menopauzė, darbas, vaikai, santykiai, stresas ir nuovargis.
Tada internete pasirodo labai patraukli teorija: gal visa tai – tiesiog per mažas testosterono kiekis?
Tokį atsakymą lengva pamilti, nes jis konkretus. Vietoje migloto „gal pervargai“ gauni hormoną, tyrimą ir potencialų gydymą. Problema prasideda tada, kai testosteronas iš galimo medicininio sprendimo konkrečiai problemai tampa beveik moterų anti-aging priemone.
Šiandien jam priskiriama kone viskas: daugiau energijos, geresnė nuotaika, stipresni raumenys, aiškesnis mąstymas, didesnis pasitikėjimas savimi ir, žinoma, geresnis seksas. Tačiau būtent čia mokslas tampa gerokai santūresnis.
Taip, moterims testosterono reikia. Bet tai dar nereiškia, kad jo „trūksta“
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos verta žinoti: medicinoje nėra paprastos diagnozės „testosterono trūkumas moteriai“, kurią būtų galima nustatyti vien pagal kraujo tyrimo skaičių.
2025 m. žurnale „Obstetrics & Gynecology“ paskelbtoje apžvalgoje pabrėžiama, kad moterims nėra nustatytos atskiros androgenų trūkumo diagnozės, o testosterono koncentracija kraujyje pati savaime nepasako, ar moteriai reikia gydymo.
Tarptautinės seksualinės sveikatos gairės taip pat nurodo, kad bendro testosterono tyrimas neturėtų būti naudojamas hipoaktyvaus seksualinio potraukio sutrikimui diagnozuoti. Kai testosterono terapija skiriama, tyrimas gali būti reikalingas pradinei būklei įvertinti ir vėliau stebėti, kad hormono koncentracija netaptų per didelė.
Kitaip tariant, nėra vienos magiškos ribos, po kuria būtų galima pasakyti: štai kodėl nebeturi energijos arba nebenori sekso. Ir tai labai svarbu, nes tie patys simptomai gali turėti daugybę kitų priežasčių.
Kada testosterono terapija iš tiesų gali padėti?
Čia atsakymas daug siauresnis, nei gali pasirodyti peržiūrėjus socialinius tinklus.
Stipriausi moksliniai įrodymai šiuo metu yra susiję su varginančiu sumažėjusiu seksualiniu potraukiu po menopauzės, medicinoje vadinamu hipoaktyvaus seksualinio potraukio sutrikimu (HSDD).
Tarptautinis ekspertų konsensusas būtent HSDD po menopauzės įvardija kaip geriausiai įrodymais pagrįstą testosterono terapijos indikaciją. Tyrimai rodo, kad tinkamai atrinktoms moterims gydymas gali suteikti vidutinę, bet realią naudą seksualinio potraukio ir seksualinės funkcijos srityje.
Jungtinės Karalystės NICE rekomendacijos taip pat siūlo svarstyti testosteroną moterims, kurioms su menopauze susijęs mažas seksualinis potraukis išlieka ir vien menopauzinė hormonų terapija nepadeda.
O kaip energija, nuotaika ir „migla galvoje“?
Būtent čia dabar atsiranda didžiausias atotrūkis tarp reklamos ir įrodymų.
2025 m. klinikinėje testosterono terapijos moterims apžvalgoje pabrėžiama, kad dabartiniai duomenys nepatvirtina testosterono vartojimo siekiant pagerinti energiją, kognityvines funkcijas ar smegenų sveikatą, taip pat nėra pakankamo pagrindo jį skirti kaulų sveikatai gerinti.
Tai nereiškia, kad nė viena testosteroną vartojanti moteris nepasakys: „Jaučiuosi energingesnė.“ Individuali patirtis gali būti tikra. Tačiau individualus pasakojimas nėra tas pats, kas patikimi klinikiniai įrodymai, jog hormonas turėtų būti skiriamas visoms panašius simptomus jaučiančioms moterims.
O socialiniuose tinkluose ši riba labai lengvai išnyksta.
Menopauzė nebūtinai reiškia staigų testosterono kritimą
Dar vienas populiarus įsitikinimas – kad prasidėjus menopauzei testosterono kiekis staiga smarkiai sumažėja, todėl jį reikia „atstatyti“.
Naujesni tyrimai pasakoja sudėtingesnę istoriją.
2025 m. „eBioMedicine“ paskelbtame tyrime buvo analizuojami daugiau nei tūkstančio 40–69 metų moterų hormonų duomenys. Tyrėjai nustatė, kad testosterono koncentracija vidutiniškai mažėjo su amžiumi, tačiau reikšmingai nesiskyrė pagal tai, ar moteris buvo prieš menopauzę, perimenopauzėje ar jau po menopauzės.
Tai svarbus niuansas: natūrali menopauzė pati savaime nėra įrodymas, kad moteriai reikia testosterono.
Situacija gali būti kitokia po abiejų kiaušidžių pašalinimo – tokių moterų testosterono kiekis gali būti mažesnis, nes kiaušidės testosterono gamyboje dalyvauja ir po menopauzės.
Kai libido tampa ne tik hormonų klausimu
Galbūt būtent seksualinio potraukio tema testosterono diskusijoje yra jautriausia. Kai noras sumažėja, lengva pradėti ieškoti vienos priežasties. Hormonas atrodo patogus atsakymas, nes nuima kaltę: gal santykiai geri, partneris patinka, tiesiog kūnas nebereaguoja taip, kaip anksčiau.
Kartais biologinė grandis iš tiesų svarbi. Bet seksualinis potraukis nėra vien laboratorinė reikšmė.
Jį gali veikti miegas, stresas, vaistai, fizinė ir emocinė sveikata, kūno įvaizdis, santykių kokybė, skausmas sekso metu, nuovargis ir daugybė kitų aplinkybių. Todėl ir profesionalios gairės rekomenduoja prieš svarstant testosterono terapiją į seksualinio potraukio problemą žiūrėti plačiau – ne tik per hormonus.
„Natūralus hormonas“ nereiškia, kad galima vartoti bet kaip
Testosteronas kartais reklamuojamas beveik kaip papildas: hormonas juk natūralus, organizmas pats jį gamina. Tačiau papildomai vartojamo hormono poveikį lemia dozė ir preparato forma.
Kai testosterono kiekis tampa per didelis, gali atsirasti androgeninio poveikio požymių, pavyzdžiui, spuogų ar padidėjusio plaukuotumo. Tyrimuose su fiziologinėmis transderminio testosterono dozėmis rimtų nepageidaujamų reiškinių nenustatyta, tačiau ilgalaikio saugumo duomenų vis dar nepakanka.
Būtent todėl specialistų gairės rekomenduoja stebėti testosterono koncentraciją ir androgeninio poveikio požymius. Taip pat atsargiai vertinamos formos, kurios gali sukelti pernelyg didelę hormono koncentraciją, bei individualiai gaminami preparatai, kurių veiksmingumo ir saugumo duomenys nėra tokie patikimi.
Tai ką daryti, jei dingo noras ir energija?
Pradėti ne nuo testosterono pirkimo, o nuo klausimo, kas iš tiesų pasikeitė.
Jeigu sumažėjęs seksualinis potraukis trukdo, kelia nerimą arba ima veikti santykius ir savijautą, verta apie tai kalbėtis su gydytoju taip pat atvirai, kaip kalbėtume apie miego problemas ar skausmą.
Tas pats galioja nuolatiniam nuovargiui, ryškiems ciklo pokyčiams, miego sutrikimams, nuotaikos pokyčiams ar kitiems naujai atsiradusiems simptomams. Kartais atsakymas bus susijęs su perimenopauze. Kartais – su kita sveikatos problema, vartojamais vaistais, stresu ar gyvenimo būdu. O kai kurioms moterims seksualinio potraukio problema gali būti viena iš situacijų, kai su specialistu iš tiesų verta aptarti ir testosterono terapiją.
Svarbiausia, kad gydymas būtų skirtas ne skaičiui laboratorijos lape ir ne interneto pažadui, o konkrečiai problemai.
Testosteronas nėra stebuklas – bet jo nereikia ir demonizuoti
Testosteronas moterims nėra nei naujas jaunystės eliksyras, nei pavojinga mada, nuo kurios reikia bėgti. Tai realus hormonas ir reali gydymo galimybė, turinti savo vietą medicinoje.
Kai kurioms moterims, ypač susiduriančioms su varginančiu sumažėjusiu seksualiniu potraukiu menopauzės laikotarpiu, testosteronas gali tapti prasminga gydymo dalimi. Tačiau šiandien neturime pakankamo pagrindo iš jo daryti universalaus atsakymo į nuovargį, prislopusią nuotaiką, „miglotą galvą“, senėjimą ar norą vėl jaustis energingai.
