Ar pažįstate tą jausmą, kai sekmadienio vakaras palydimas ne poilsiu, o varginančiu nerimu prieš laukiančią darbo savaitę? O gal ryte, suskambus žadintuvui, pirma į galvą šaunanti mintis būna apie tai, kiek dienų liko iki savaitgalio? Vasarį, kai naujametiniai tikslai po truputį blėsta, daugelis pagauna save abejojančius: ar aš vis dar ten, kur turėčiau būti? Tačiau ar šios mintys visada reiškia, kad metas rašyti prašymą išeiti iš darbo?
Augimo koučerė Asta Raudonienė pataria nedaryti skubotų revoliucijų, o pirmiausia išmokti atskirti perdegimą nuo realaus poreikio keisti profesinį kelią. O rasti atsakymus dažniausiai padeda taiklūs klausimai, kuriuos verta sau užduoti atsidūrus profesinėje kryžkelėje.
Nuovargis – ne visada ženklas trauktis
A. Raudonienė pastebi, kad vasario mėnesį padaugėja žmonių, kurie kreipiasi su ta pačia dvejone: „Nebeturiu jėgų, darbas nebeteikia džiaugsmo”. Pasak jos, pajutus emocinį išsekimą, pirmoji mintis dažnai būna drastiška: mesti viską ir išeiti. Tačiau ji įspėja, kad nuovargis nebūtinai reiškia, kad esate ne ten.
„Dažnai nuovargis ar net perdegimas kyla ne dėl pačios profesijos, o dėl ribų tarp darbo ir poilsio nebuvimo, per didelio krūvio, nuolatinio „reikia” ir perfekcionizmo. Jei išeisite iš darbo, bet neišspręsite santykio su savimi, labai tikėtina, kad tą patį elgesio modelį nusinešite ir į naują vietą”, – sako koučerė.
Jos teigimu, kartais sprendimas gali būti pokytis organizacijos viduje arba naujas požiūris į savo pareigas.
„Svarbiausia nedaryti revoliucijos impulsyviai, o pirmiausia suprasti, kas iš tiesų vyksta su tavimi. Žmonės dažnai tikisi rasti stebuklingą atsakymą pasvėrę „už” ir „prieš” ar užpildę kokį nors klausimyną, tačiau visų pirma rekomenduoju atsigręžti į save, užduoti sau tinkamus klausimus”, – sako ji.
Savęs patikrinimo klausimai: ar tikrai reikia pokyčio?
Kai profesinis džiaugsmas ima nykti, svarbu stebėti ne tik savo rezultatus darbe, bet ir savijautą po jo. Pasak koučerės, yra tam tikri indikatoriai, rodantys, kad jūsų vidiniai resursai yra ties išsekimo riba. Jei dažnai jaučiatės pavargę net po poilsio, sekmadienio vakarai kelia įtampą, o galvoje nuolat sukasi mintys apie darbus, jūsų sistema siunčia pavojaus signalus.
„Jei vis dažniau galvojate „reikia ištverti” vietoje „noriu”, jei jaučiate, kad duodate daugiau, nei gaunate emociškai, ar tampa sunku įvardinti, ko pats norite, nes viskas sukasi tik apie pareigas – vadinasi, jūsų sistema yra per perkrauta ir prašosi pokyčio”, – įžvalgomis dalijasi A. Raudonienė.
Jos teigimu, šie klausimai sau padeda suprasti, kad tai – nebe šiaip sunkesnis etapas, o rimtas vidinis signalas, kurio nebegalima ignoruoti.
5 metų testas: kūnas žino atsakymą anksčiau už protą
Kai loginiai argumentai „už” ir „prieš” nebepadeda priimti sprendimo, A. Raudonienė siūlo pasitelkti vaizduotę. Ji rekomenduoja atlikti „5 metų testą”, kuris padeda apeiti racionalias baimes ir išgirsti tikrąjį vidinį kompasą.
„Užmerkite akis ir įsivaizduokite, kad jūsų darbas, atsakomybės, vadovas ir alga nesikeičia ateinančias 1825 dienas. Jei pirmąją sekundę pajuntate palengvėjimą ir ramybę, vadinasi, esate savo vietoje, jums tiesiog reikia poilsio. Tačiau jei pajuntate nerimą, sunkumą krūtinėje ar norą bėgti – jūsų vidinis kompasas sako, kad resursai išseko”, – teigia koučerė.
Koučerės teigimu, mes dažnai apgaudinėjame save sakydami „dar truputį pakentėsiu”, bet kantrybė neturi prasmės, jei ji neveda jūsų trokštamo rezultato link.
„Jei dabartis penkerių metų perspektyvoje atrodo kaip kalėjimas, vadinasi, sprendimas išeiti viduje jau yra priimtas, tik jį reikia įgarsinti”, – pabaigia A. Raudonienė.
