grybai
Baravykai / Shutterstock

Kaip valyti baravykus grįžus iš miško? Šios klaidos geriau nedaryti

Pilnas krepšys baravykų – vienas maloniausių rudens laimikių, tačiau grįžus iš miško darbai dar nesibaigia. Grybus reikia kuo greičiau perrinkti, nuvalyti ir paruošti gaminimui, šaldymui ar džiovinimui. Nuo to, kaip tai padarysite, priklausys ne tik jų išvaizda, bet ir tekstūra bei skonis.

Viena dažniausių klaidų – baravykus ilgam pamerkti į vandenį. Grybai gali prisigerti drėgmės, tapti minkštesni, o kepant prasčiau skrusti. Daugeliu atvejų pakanka peiliuko, šepetėlio ar vos drėgno popierinio rankšluosčio.

Baravykus geriausia pradėti tvarkyti iš karto

Grįžus iš miško nereikėtų krepšio palikti iki kito ryto šiltoje virtuvėje.

Šviežiuose grybuose yra daug drėgmės, todėl jie gana greitai praranda kokybę. Be to, miške surinktuose baravykuose gali būti vabzdžių lervų, kurios ir toliau pažeidžia grybo minkštimą.

Todėl pirmasis darbas namuose – visus grybus išberti ir perrinkti.

Atidėkite:

  • jaunus ir tvirtus baravykus;
  • labiau pažeistus grybus;
  • labai senus ar suminkštėjusius grybus;
  • grybus, dėl kurių rūšies kyla bent menkiausia abejonė.

Svarbiausia taisyklė – maistui naudoti tik patikimai atpažintus valgomus grybus.

Pirmiausia nuvalykite kotą

Daugiausia žemių dažniausiai būna ant baravyko koto apačios.

Aštriu peiliuku nupjaukite pačią nešvariausią koto dalį ir atsargiai nugramdykite prilipusias žemes.

Viso koto lupti paprastai nereikia. Jei jis sveikas ir tvirtas, pakanka pašalinti tik nešvarumus bei pažeistas vietas.

Tvirtas baravyko kotas yra puikiai valgomas ir labai aromatingas, todėl jo išmesti neverta.

Kepurėlę geriau valyti šepetėliu

Prie kepurėlės dažniausiai būna prilipę:

  • spyglių;
  • smulkių lapų;
  • samanų;
  • smėlio;
  • žemių.

Juos patogiausia pašalinti minkštu grybu ar daržovių šepetėliu.

Jeigu šepetėlio neturite, tiks sausas arba vos drėgnas popierinis rankšluostis.

Valykite švelniai, kad nepažeistumėte kepurėlės.

Ar baravykus reikia plauti?

Čia grybautojų nuomonės dažnai išsiskiria.

Jeigu baravykai švarūs, jų apskritai galima neplauti – užtenka kruopščiai nuvalyti.

Jei grybai labai smėlėti ar purvini, galima juos trumpai nuplauti po vėsiu tekančiu vandeniu ir iškart nusausinti.

Svarbiausia jų ilgai nelaikyti vandenyje.

Dažniausia klaida – mirkyti grybus dubenyje

Baravykų nereikėtų sudėti į pilną dubenį vandens ir palikti mirkti.

Grybų struktūra gana porėta, todėl jie gali sugerti dalį vandens.

Tuomet kepant:

  • išsiskiria daugiau skysčio;
  • grybai ilgiau troškinasi;
  • sunkiau gražiai apskrunda;
  • tekstūra gali tapti minkštesnė.

Jeigu norite pašalinti likusį smėlį, geriau greitai perplauti, o ne mirkyti.

Ar reikia lupti baravykų kepurėles?

Dažniausiai – ne.

Sveiko baravyko kepurėlės odelė yra valgoma, todėl jos lupti nebūtina.

Užtenka pašalinti nešvarumus ir pažeistas vietas.

Jei kepurėlė labai sena, pažeista ar slidžiai suminkštėjusi, tokį grybą apskritai reikėtų įvertinti atsargiau.

O ką daryti su apatine kepurėlės dalimi?

Jaunų baravykų kepurėlės apačioje esantis vamzdelinis sluoksnis paprastai būna šviesus ir tvirtas – jo šalinti nereikia.

Senesnių grybų jis gali tapti:

  • gelsvas;
  • žalsvas;
  • labai minkštas;
  • purus.

Jei sluoksnis jau itin minkštas ir lengvai atsiskiria, jį galima pašalinti, ypač jei grybus ruošiatės kepti.

Tačiau vien žalsvesnė spalva savaime nereiškia, kad grybas sugedęs – svarbi bendra grybo būklė, kvapas ir tekstūra.

Baravyką verta perpjauti pusiau

Net ir idealiai atrodantis grybas gali būti pažeistas viduje.

Todėl valant didesnius baravykus verta perpjauti išilgai per kotą ir kepurėlę.

Taip iš karto pamatysite:

  • ar nėra lervų;
  • ar minkštimas nesuminkštėjęs;
  • ar nėra patamsėjusių ar suirusių vietų.

Nedidelius pažeistus plotus galima išpjauti, tačiau jei didžioji grybo dalis sukirmijusi ar suirusi, geriau jo nebevartoti.

Kaip elgtis su sukirmijusiais baravykais?

Vienas ar du nedideli kanalėliai grybe dar nebūtinai reiškia, kad reikia išmesti visą baravyką.

Pažeistas vietas galima nupjauti.

Tačiau jei:

  • grybas stipriai išgraužtas;
  • minkštimas labai minkštas;
  • matyti daug lervų;
  • atsirado nemalonus kvapas;

tokio grybo geriau nebegaminti.

Ar reikia baravykus apvirti?

Baravykai paprastai nėra tie grybai, kuriuos būtina ilgai iš anksto apvirti vien dėl rūšiai būdingų toksinų, jei jie patikimai atpažinti kaip valgomi baravykai ir ruošiami tinkamai.

Juos galima:

  • kepti;
  • troškinti;
  • virti sriuboje;
  • džiovinti;
  • šaldyti.

Vis dėlto grybų reikėtų vengti valgyti žalių – termiškai apdoroti jie ir saugesni, ir lengviau virškinami.

Jei kepsite – svarbu grybus nusausinti

Jeigu baravykus plovėte, prieš dėdami į keptuvę gerai nusausinkite.

Galite juos paskleisti ant švaraus virtuvinio rankšluosčio arba popierinių rankšluosčių ir palaikyti kelias minutes.

Kuo sausesni grybai pateks į keptuvę, tuo lengviau jie apskrus.

Kaip pjaustyti baravykus?

Tai priklauso nuo to, ką gaminsite.

Kepimui – vidutinio storio riekelėmis.

Padažui – mažesniais gabalėliais.

Sriubai – nedideliais kubeliais ar riekelėmis.

Džiovinimui – maždaug vienodo storio plonomis riekelėmis.

Vienodo dydžio gabalėliai iškepa ar išdžiūsta tolygiau.

Jeigu norite baravykus džiovinti – jų geriau neplauti

Džiovinimui skirtus grybus geriausia valyti sausuoju būdu.

Naudokite:

  • peiliuką;
  • šepetėlį;
  • sausą popierinį rankšluostį.

Jeigu grybas prisigers vandens, džiovinimas truks ilgiau ir padidės rizika, kad jis džiūs netolygiai.

Todėl pačius švariausius ir tvirčiausius baravykus verta iš karto atidėti džiovinimui.

Jei baravykus šaldysite

Grybus pirmiausia reikia perrinkti ir nuvalyti.

Šaldyti galima skirtingais būdais – žalius, trumpai termiškai apdorotus ar jau pakepintus, tačiau patogu prieš šaldymą grybus susmulkinti porcijomis, kokių vėliau reikės gaminant.

Svarbu juos sudėti į sandarias šaldymo pakuotes ir pažymėti datą.

Ką daryti, jei šiandien gaminti neketinate?

Nuvalytų šviežių grybų nereikėtų ilgai laikyti kambario temperatūroje.

Trumpam juos laikykite šaldytuve, geriausia taip, kad grybai galėtų šiek tiek kvėpuoti ir nesikauptų perteklinė drėgmė.

Tačiau optimalu laukinius grybus apdoroti kuo greičiau po surinkimo.

Jeigu žinote, kad iš karto negaminsite, verčiau juos tą pačią dieną paruošti šaldymui ar džiovinimui.

grybai
Baravykai / Shutterstock

Plastikiniame maišelyje palikti baravykų nereikėtų

Tai dar viena dažna klaida.

Sandariame plastikiniame maiše susikaupia drėgmė, todėl grybai gali pradėti šusti ir greičiau prarasti kokybę.

Būtent todėl ir miške grybus geriausia rinkti į gerai vėdinamą krepšį.

Grįžus namo juos verta iš karto išimti.

Kodėl baravykų nereikėtų valyti tik kitą rytą?

Kuo ilgiau grybai stovi, tuo labiau gali keistis jų tekstūra.

Ypač greitai prastėja:

  • peraugę grybai;
  • šlapi grybai;
  • pažeisti grybai;
  • šiltame automobilyje ar patalpoje paliktas derlius.

Todėl net jeigu pavargote po ilgo pasivaikščiojimo miške, bent jau perrinkti ir nuvalyti baravykus verta tą pačią dieną.

7 žingsnių atmintinė grįžus iš miško

  1. Išberkite grybus iš krepšio ir perrinkite.
  2. Dar kartą įsitikinkite, kad visos rūšys patikimai atpažintos.
  3. Nupjaukite žemėtą koto apačią.
  4. Šepetėliu nuvalykite kepurėlę ir kotą.
  5. Didesnius grybus perpjaukite ir patikrinkite vidų.
  6. Jeigu būtina – trumpai nuplaukite ir gerai nusausinkite.
  7. Kuo greičiau gaminkite, džiovinkite arba paruoškite šaldymui.

Kokius baravykus geriau palikti miške?

Neverta rinkti labai senų, minkštų, suirusių ar stipriai vabzdžių pažeistų grybų.

Jaunas ir tvirtas baravykas ne tik skanesnis, bet ir daug lengviau valomas.

Be to, senų grybų nereikia spardyti ar naikinti – jie yra natūrali miško ekosistemos dalis.

Svarbiausia taisyklė – ne vanduo, o greitis

Baravykų valymas nėra sudėtingas. Dažniausiai pakanka peiliuko, minkšto šepetėlio ir kelių minučių kantrybės.

Svarbiausia nepamerkti viso derliaus ilgam į vandenį ir nepalikti jo stovėti šiltai iki kitos dienos.

Greitai perrinkti, sausai nuvalyti, prireikus trumpai nuplauti ir iškart paruošti – paprasčiausias būdas išsaugoti baravykų tvirtumą, aromatą ir malonią tekstūrą.