Žiemą dažniau būname namuose, langai – uždaryti, radiatoriai įkaitę, oras – sausas, prisotintas dulkių ir kvapų. Ne vienas pastebi: daugiau slogos, galvos skausmų, mieguistumo, išsausėjusi oda, dirginamos akys. Ir nebūtinai dėl virusų – dažnai kalta prasta oro kokybė patalpose.
1. Teisingas vėdinimas: trumpai, bet intensyviai
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – reguliarus vėdinimas. Net ir gražiausi augalai, švarūs paviršiai bei jokio matomo purvo nekompensuoja fakto, kad oras uždaroje patalpoje greitai „pavargsta“ – jame daugėja CO₂, kvapų, drėgmės, dulkių ir mikroorganizmų.
Svarbiausia taisyklė žiemą – vėdinti trumpai, bet intensyviai, o ne laikyti langą pravirą visą dieną.
Kaip vėdinti žiemą, kad neiššaldytumėte namų?
- Atverkite langą plačiai 5–10 minučių, o ne laikykite vos praviro kelias valandas.
Kai langas atviras plačiai, šaltas oras greitai išstumia šiltą, oras pasikeičia, bet sienos ir baldai nespėja atvėsti. Taip išsaugote jaukumą ir sumažinate šildymo sąnaudas. - Padarykite skersvėjį.
Jei įmanoma, pravirkite:- langą vienoje kambario pusėje ir duris,
- dar vieną langą kitame kambaryje.
Taip susidaro oro „koridorius“, per kurį blogas oras iškart „išpučiamas“ lauk. Užtenka vos kelių minučių – jausite gaivą, tarsi būtumėte trumpam išėję į lauką.
- Vėdinkite ne kartą, o kelis kartus per dieną.
Bent po 2–3 kartus:- Ryte atsikėlus. Naktį kvėpuojant ir prakaituojant kambaryje sukaupiama daug drėgmės ir CO₂, ypač jei miegama uždaruose languose.
- Po maisto gaminimo. Verdant ir kepant ore padaugėja garų, kvapų, riebalų dalelių – jos nusėda ant sienų, baldų, užuolaidų, sunkina orą.
- Prieš miegą. Kelios minutės šviežio oro padeda geriau išsimiegoti – organizmui lengviau kvėpuoti, miegas būna gilesnis.
Jei namuose:
- yra alergiškų žmonių – vėdinimas padeda sumažinti dulkių, dulkių erkučių, pelėsio sporų kiekį ore;
- sergančių – daugiau šviežio oro reiškia mažesnę virusų, bakterijų koncentraciją tame pačiame kambaryje;
- mažų vaikų – jų kvėpavimo sistema jautresnė, todėl tvankus, „sunkus“ oras juos vargina dar labiau nei suaugusiuosius.
Tokiais atvejais verta:
- vėdinti dažniau, bet trumpiau;
- vaiką tuo metu trumpam išnešti į kitą kambarį arba užkloti šiltesne antklode, jei vėdinate miegamąjį.
Keli papildomi patarimai
- Nevėdinkite „per radiatorių“. Jei langas praviras visą dieną, o radiatorius tuo metu kaista pilnu pajėgumu, dalis šilumos tiesiog „išskrenda pro langą“.
- Nepamirškite vonios ir virtuvės. Tai – drėgmės ir kvapų „centrai“, todėl po maudynių ar intensyvaus gaminimo verta atverti langą ar bent stipriau įjungti garų ištraukimą.
- Jei bijote, kad per skersvėjį peršalsite, vėdinimo metu tiesiog išeikite į kitą kambarį arba apsivilkite megztinį – tai tik kelios minutės, o nauda sveikatai – labai didelė.
Trumpas, intensyvus vėdinimas – paprasčiausias, nieko beveik nekainuojantis būdas pagerinti oro kokybę namuose. Tai įprotis, kuris greitai tampa rutina ir labai aiškiai jaučiamas: mažiau tvankumo, skaistesnė galva, geresnė savijauta visai šeimai.
2. Kontroliuokite drėgmę: nei per sausa, nei per drėgna
Žiemą radiatoriai ir krosnys dažnai išsausina orą. Sausas oras:
- dirgina kvėpavimo takus;
- sausina odą ir gleivines;
- didina nuovargį, gali sukelti galvos skausmus.
Idealus drėgmės lygis namuose – apie 40–60 %. Jį galite stebėti naudodami paprastą higrometrą (nedidelis prietaisas, kainuoja nedaug).
Jei oras per sausas, pabandykite:
- Vandens indai ant radiatorių.
Padėkite plokščias metalines ar keramikinės lėkštes su vandeniu. Jis lėtai garuos ir natūraliai drėkins orą. - Drėgnas rankšluostis ant šilto radiatoriaus.
Tik neperdėkite – jis neturi būti lašantis. Tai gerai veikia ypač miegamajame prieš miegą. - Džiovinkite skalbinius kambaryje (su saiku).
Ypač jei oras labai sausas – pakabinti dalį skalbinių kambaryje gali padėti. Svarbu neperdrėkinti – per didelė drėgmė skatina pelėsio atsiradimą.
Jei drėgmė atvirkščiai – labai aukšta (virš 60–70 %), dažniau vėdinkite, neuždarykite visiškai vonios kambario durų po maudynių, naudokite garų ištraukimą.
3. Atsargiai su žvakėmis ir kvapikliais
Žiemą norisi jaukumo: pritemta šviesa, plevenanti liepsnelė, šiltas kvapas namuose. Kvapnios žvakės, namų kvapai, smilkalai ir eteriniai aliejai atrodo lyg nekaltos smulkmenos, tačiau iš tikrųjų jie tiesiogiai veikia oro kokybę, kurį kvėpuojame kiekvieną dieną.
Svarbu suprasti: viskas, kas dega, rūko ar garuoja, papildo orą dalelėmis ir chemikalais, kuriuos paskui įkvepiame.
Ką iš tiesų daro žvakės ir kvapikliai?
- Parafino žvakės
Dauguma pigių žvakių gaminamos iš parafino – tai naftos produktas. Degant parafinui:- išsiskiria smulkios kietosios dalelės;
- ore atsiranda degimo produktų (kai kurių nenorėtume kvėpuoti kasdien).
- Pigūs purškiami kvapikliai ir „gaivikliai“
Jie dažnai sudaryti iš:- sintetinių kvapiųjų medžiagų;
- tirpiklių;
- konservantų.
- Smilkalai
Smilkalai atrodo romantiškai, bet tai – dūmai. Kaip ir bet kokio kitokio deginimo atveju, ore atsiranda kietųjų dalelių ir degimo produktų. Kvapas malonus, bet plaučiams tai nėra poilsis.
Ypač atsargiems verta būti, jei namuose yra:
- vaikų – jų kvėpavimo takai jautresni;
- alergiškų, astma ar kitomis kvėpavimo ligomis sergančių žmonių;
- nėščiųjų ir labai jautrią uoslę turinčių asmenų.
Ką galima daryti, jei jaukumą vis tiek labai norisi?
Jaukaus vakaro nereikia atsisakyti, tiesiog verta protingai riboti kvapų šaltinius ir rinktis šiek tiek sveikesnes alternatyvas.
- Žvakes deginkite rečiau ir trumpiau
- Uždekite žvakę ne visam vakarui, o, pavyzdžiui, 20–30 minučių.
- Neleiskite joms degti kelias valandas iš eilės mažame, neužvėdintame kambaryje.
- Po žvakės užgesinimo pravėdinkite patalpą – kelios minutės atviro lango išneš dalį dūmų ir degimo produktų.
- Rinkitės natūralesnes žvakes
Ieškokite:- bičių vaško žvakių;
- sojų, rapsų ar kitų augalinių vaškų žvakių;
- dagčio iš medvilnės arba medžio (be metalinio šerdies).
- Po žvakių ar smilkalų – būtinai vėdinti
Net jei žvakė atrodo „nekalta“:- užgesinus ją pravalykite kambario orą – atverkite langą ar duris;
- jei deginote smilkalus, vėdinimą paverskite taisykle, o ne išimtimi.
4. Švarios dulkės – švaresnis oras
Skamba ironiškai, bet dulkės juk nedingsta – jos arba guli ant paviršių, arba skraido ore.
Norint pagerinti oro kokybę, svarbu:
- Reguliariai siurbti kilimus, kilimėlius, sofą, čiužinius. Geriausia – su siurbliu, turinčiu HEPA filtrą, bet jei tokio neturite, tiesiog siurbkite dažniau ir kruopščiau.
- Dulkes šluostyti drėgna šluoste, o ne sausa – kad jos nekiltų į orą.
- Nepamiršti „nematomų“ vietų:
- radiatorių tarpų;
- knygų lentynų viršaus;
- lempų, paveikslų, lentynų kraštų.
Ypač svarbu, jei namuose yra alergiškų žmonių – jiems dulkės ir dulkių erkutės gali būti rimta problema.
5. Natūralūs audiniai ir mažiau „plastiko“
Apie oro kokybę dažnai galvojame per vėdinimą, drėgmę ar dulkes, bet retai susimąstome, kad patys daiktai mūsų namuose taip pat „kvėpuoja“ – tik ne visada tai yra geros medžiagos. Sintetiniai audiniai, pigus plastikas, laminuotos plokštės, nauji baldai ar kilimai gali išskirti lakias organines medžiagas (LOJ). Jos garuoja į orą (vadinamasis „išsivadavimas“ ar off-gassing) ir ilgainiui gali bloginti oro kokybę, dirginti kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmus ar tiesiog jausmą, kad namuose „tvanku“ ir sunku.
Ką galite padaryti be didelių investicijų?
- Natūralūs pluoštai kasdieniuose daiktuose
Pradėti galima nuo to, kas tiesiogiai liečiasi su jūsų oda ir kuo kvėpuojate miegodami:- rinkitės medvilnės, lino, vilnos patalynę, užvalkalus, pledus;
- pagalvokite apie medvilninius ar lininius užvalkalus pagalvėms ir antklodėms vietoje sintetinių;
- jei perkaisate po sintetiniu užklotu ir prakaituojate, tai ne tik diskomfortas – drėgmė ir šiluma kuria puikias sąlygas mikroorganizmams, o oras kambaryje tampa „sunkesnis“.
- Užuolaidos, kilimėliai ir tekstilė
Jei atnaujinate:- užuolaidas;
- kilimėlius;
- lovatieses;
- dekoratyvines pagalvėles –
- labiau kaupia dulkes ir elektrinasi;
- gali labiau „kvepėti plastiku“ ypač ką tik nupirkta;
- greičiau nusidėvi, pradeda trupėti, skleisti smulkias pluošto daleles, kurios paskui cirkuliuoja ore.
- Nauji baldai, laminatas ir plastikiniai gaminiai
Naujai atsiradę daiktai dažnai turi tą „naujo daikto kvapą“. Iš tikrųjų tai – cheminių medžiagų garai:- baldai iš laminuotų plokščių;
- naujas laminatas, vinilinė danga;
- pigūs plastikiniai stalčiukai, dėžės, pakabos;
- sintetiniai kilimai.
- Pirmomis savaitėmis dažniau vėdinkite tą kambarį, kuriame atsirado naujas baldas ar danga.
- Jei įmanoma, naujus kilimus ar kilimėlius keletą dienų palaikykite gerai vėdinamoje patalpoje arba net lauke (po stogeliu), kad „stipriausias kvapas“ išeitų.
- Neskubėkite užgriozditi naujo baldo daiktais – leiskite jam šiek tiek „išsivėdinti“.
- Mažiau pigaus plastiko buityje
Nebūtina tapti tobulu minimalistu, bet galite:- palaipsniui keisti plastikines dėžutes į stiklinius ar metalinius indus (ypač maistui);
- vietoj pigios plastikinės lentynos rinktis medinę ar metalinę;
- nenaudoti pigiai kvepiančių plastikinių daiktų miegamajame ar vaikų kambaryje – geriau pasirinkti neutralius, be stipraus kvapo.
Maži žingsniai – didelis poveikis atmosferai namuose
Visi šie pakeitimai atrodo smulkūs, bet jie:
- mažina sintetinių kvapų ir chemikalų foną namuose;
- kuria jaukesnę, „ramiau kvėpuojančią“ aplinką;
- ypač naudingi, jei šeimoje yra:
- alergiškų žmonių;
- vaikų;
- jautresnių kvapams ar linkusių į galvos skausmus.
Natūralūs audiniai, mažiau „pigiai kvepiančio“ plastiko ir sąmoningas vėdinimas – tai paprastos priemonės, kurios nereikalauja milžiniškų investicijų, bet po truputį gerina ne tik oro kokybę, bet ir jūsų pačių savijautą namuose.
6. Augalai – ne stebuklas, bet maloni pagalba
Yra gana įsitvirtinęs mitas, kad kambariniai augalai gali „išvalyti visą orą“ namuose. Deja, taip nėra – jie nepakeis vėdinimo, švaros ir drėgmės kontrolės. Tačiau tai nereiškia, kad jie nenaudingi. Priešingai – augalai gali būti maži, bet labai malonūs pagalbininkai.
Ką iš tiesų daro kambariniai augalai?
- Absorbuoja dalį anglies dvideginio ir išskiria deguonį.
Dienos metu, kai yra šviesos, augalai fotosintetina – pasiima CO₂ ir išskiria deguonį. Tai pagerina bendrą oro pojūtį, ypač jei daug laiko praleidžiate tame pačiame kambaryje. - Šiek tiek drėkina orą.
Per lapus augalai garina vandenį, todėl patalpose oras gali tapti maloniau drėgnas, ypač jei jis labai sausas dėl šildymo. Žinoma, tai nėra profesionalus drėkintuvas, bet keli augalai tikrai prisideda prie komforto. - Kurie psichologinį komfortą.
Žalia spalva, gyvi lapai, augimas – visa tai veikia raminančiai:- mažina įtampą;
- padeda nusiraminti akims, pavargusioms nuo ekranų;
- suteikia jaukumo ir „gyvybės“ jausmą namuose.
Geresnė nuotaika ir mažesnis stresas – taip pat svarbi mūsų sveikatos dalis.
Svarbios taisyklės, kad augalai nepakenktų
Kad augalai būtų pagalba, o ne nauja problema, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Neperlaistyti.
Derinys drėgna žemė + šiluma – puiki terpė:- pelėsiui;
- grybelinėms ligoms;
- nemaloniems kvapams.
- Nedaryti „džiunglių“ uždarame kambaryje.
Mažame, nevėdinamame kambaryje 10–15 augalų:- didina drėgmę;
- sukuria pavėsį, kur sunkiau išdžiūsta sienos ir kampai;
- gali skatinti pelėsio augimą.
- Stebėti alergijas ir jautrumą.
Kai kurie žmonės jautrūs:- žiedadulkėms;
- stipriai kvepiantiems augalams;
- pelėsiui žemėje.
Kokius augalus rinktis paprasčiau priežiūrai?
Keletas kambario augalų, kurie dažnai rekomenduojami dėl paprastos priežiūros ir gana geros tolerancijos:
- Sansevjera (ugnies liežuvis, „uodegėlė“)
- pakenčia sausą orą;
- nereikalauja dažno laistymo;
- gerai jaučiasi ir pusiau šešėlyje.
- Zamiokulkas (ZZ augalas)
- labai nereiklus;
- nenori nuolatinės drėgmės;
- tinka užimtiems žmonėms, kurie kartais pamiršta palaistyti.
- Chlorofitas (svogūninis žolinis augalas, „palangės klasika“)
- gan gerai prisitaiko prie skirtingų sąlygų;
- gana greitai auga;
- dažnai minimas kaip vienas iš „pradedančiųjų augalų“.
Aišku, kiekvienas augalas turi savo specifiką, bet svarbu, kad jie būtų sveiki – be pelėsio, be nuolat pūvančių lapų ir su nepermirkiusia žeme.
Augalai – tik papildymas, ne pagrindinis sprendimas
Kambariniai augalai gali:
- šiek tiek pagerinti oro pojūtį;
- prisidėti prie drėgmės balanso;
- suteikti jaukumo ir ramybės.
Tačiau jie nepakeis:
- reguliaraus vėdinimo;
- dulkių valymo;
- drėgmės ir temperatūros kontrolės;
- kokybiškų, mažiau taršą skleidžiančių medžiagų namuose.
Taip ir verta juos matyti – kaip gražų, gyvą, malonų priedą prie sveikų namų, o ne stebuklingą oro valytuvą. Keletas paprastai prižiūrimų augalų gali tapti puikiu oro kokybės ir nuotaikos gerinimo elementu, bet tik kartu su kitais protingais įpročiais.
7. Maisto gaminimas – ne tik kvapai, bet ir garai
Kai kepame, verdame, kepame blynus, sename ore prisikaupia:
- riebalų dalelių;
- dūmų;
- garų, kurie didina drėgmę virtuvėje.
Ką daryti?
- Įjungti gartraukį (jei turite) – bent žemiausiu režimu, ypač kepant riebaluose.
- Jei gartraukio nėra, praverti langą bent keletui minučių.
- Po intensyvaus kepimo nepalikti virtuvės durų visiškai atvirų – kad riebalų kvapai nesklistų po visus namus.
Taip sumažinsite ne tik kvapų, bet ir riebalų sluoksnio nusėdimą ant baldų ir sienų.
8. Rūkyti – tik ne namuose
Jei kas nors iš namiškių rūko, vienas iš galingiausių žingsnių oro kokybei – susitarti, kad:
- namuose nerūkoma niekada;
- balkone ar terasoje taip pat stengtis nerūkyti, jei dūmai grįžta per langus.
Tabako dūmai – vienas iš pavojingiausių oro teršėjų, prisotintas šimtų kenksmingų medžiagų, kurios ilgai išsilaiko ant paviršių, baldų, tekstilės.
9. Mažiau daiktų – lengviau kvėpuoti
Kuo daugiau nereikalingų daiktų, smulkmenų, dekoracijų, tuo daugiau:
- dulkių;
- „užsistovėjusio“ oro kampelių;
- vietų, kurias sunku išvalyti.
Bent kartą per žiemą verta:
- peržiūrėti lentynas, spinteles, palanges;
- atsisakyti to, kas tik renka dulkes ir nenaudojama.
Mažiau daiktų = lengviau tvarkytis, daugiau oro ir švaros.
10. Reguliuokite šildymą, kiek įmanoma
Šilti namai žiemą – būtinybė, bet per didelė šiluma ne tik kelia sąskaitas, bet ir blogina oro kokybę. Kai patalpose nuolat laikosi 22–25 °C ar daugiau, oras:
- tampa labai sausas – džiūsta oda, lūpos, nosies ir gerklės gleivinė;
- apsunksta miegas – kūnui sunkiau „atsivėsinti“, miegas paviršutiniškesnis;
- greičiau jaučiamės pavargę, apsnūdę, sunku susikaupti;
- atsiranda diskomforto jausmas – per karšta, tvanku, norisi vis atidaryti langą (o tai reiškia ir bereikalingą šilumos švaistymą).
Optimaliau – ne „kuo šilčiau“, o kuo komfortiškesnė temperatūra.
Kiek šilumos iš tiesų reikia?
Stenkitės, kad:
- miegamajame būtų apie 18–20 °C
Vėsesnė patalpa padeda:- greičiau užmigti;
- organizmui per naktį geriau pailsėti;
- mažiau džiūsta gleivinės.
- kituose kambariuose – apie 20–22 °C
Tai pakankamai šilta, kad nesušaltumėte, bet ir ne tiek karšta, kad norėtųsi vaikščioti atsidarius langus visą laiką.
Jei pastebite, kad nuolat norisi būti trumpomis rankovėmis, atsiverti langus vidury žiemos ir vaikščioti basomis – tai dažnai ženklas, kad namuose per karšta.
Ką praktiškai galite padaryti?
- Jei yra termostatai – naudokitės jais.
Šiek tiek sumažinę temperatūrą (kad ir 1–2 °C), galite:- sumažinti oro sausumą;
- pagerinti savijautą;
- sutaupyti šildymui.
- Neuždenkite radiatorių.
Storos užuolaidos, baldai ar skalbiniai ant radiatorių:- trukdo šilumai tolygiai sklisti;
- sukuria „perkaitusias“ ir „per šaltas“ zonas kambaryje;
- skatina prie radiatoriaus kauptis dulkėms.
Geriau palikti erdvės, kad šiluma laisvai cirkuliuotų.
- Apsirenkite sluoksniais.
Vietoj 24 °C kambaryje geriau:- palaikyti 20–21 °C;
- apsivilkti megztinį, apsimauti šiltas kojines.
Kūnui taip sveikiau, o ir oro kokybės iškart geresnė – mažiau sausumo ir tvankumo.
- Zoninis šildymas, jei įmanoma.
Jei galite reguliuoti atskirų kambarių šildymą:- miegamuosiuose laikykite vėsesnę temperatūrą;
- svetainėje – kiek šilčiau;
- koridoriuose ar rečiau naudojamose patalpose – dar šiek tiek žemiau.
Taip nesukuriate „vienodos pirties“ visame bute ir leidžiate organizmui jausti natūralesnį temperatūrų skirtumą.
- Nešildykite „per atvirus langus“.
Jei dažnai vėdinate (kas gerai), svarbu, kad:- vėdintumėte trumpai ir intensyviai;
- tuo metu nereikėtų radiatorių užsukti iki maksimumo.
Kitaip tiesiog šildote lauką, o ne savo namus.
Kodėl tai svarbu oro kokybei?
Kuo mažiau „pirtis“ namuose, tuo:
- lengviau palaikyti tinkamą drėgmę – oras nebus toks sausas, mažiau dirgins gleivines;
- lengviau kvėpuoti – tvankumas tiesiogiai siejamas su blogesne savijauta;
- mažiau nuovargio ir galvos skausmų – kūnas nereikia tiek energijos skirti termoreguliacijai;
- mažiau dulkių judėjimo – per karštas oras sukelia stipresnes oro sroves, daugiau dulkių sukasi ore.
Nedidelis temperatūros sumažinimas dažnai tampa paprasčiausiu ir nieko nekainuojančiu žingsniu link gaivesnio oro namuose ir geresnės savijautos žiemą.
