Daugeliui murkimas asocijuojasi su jaukumu: katė susirangiusi ant kelių, užsimerkusi ir tyliai vibruojanti. Tačiau murkimas – kur kas sudėtingesnis signalas nei tik pasitenkinimas. Veterinarai ir gyvūnų elgsenos specialistai teigia, kad katės murkia dėl įvairių priežasčių – kai kurios jų gali nustebinti.
1. Stresas ar baimė
Nors murkimas dažniausiai siejamas su pasitenkinimu, realybėje tai gali būti ir streso signalas. Katės – jautrūs, teritoriniai gyvūnai, todėl bet koks pokytis aplinkoje gali sukelti įtampą: nauji žmonės namuose, kelionė automobiliu, remontas ar apsilankymas pas veterinarą.
Tokiose situacijose murkimas tampa savotišku nusiraminimo mechanizmu. Vibracijos veikia kaip vidinis „raminamasis“, padedantis stabilizuoti širdies ritmą ir sumažinti nerimą. Tai tarsi natūrali savipagalbos forma – būdas pačiai sau padėti susitvarkyti su stresu.
Svarbu atkreipti dėmesį į kontekstą. Jei katė murkia, bet jos ausys prigludusios, kūnas įsitempęs, akys išplėstos – tai gali būti ne pasitenkinimo, o baimės ženklas.
2. Skausmas ar negalavimas
Neįprastai dažnas ar nuolatinis murkimas gali būti susijęs su fiziniu diskomfortu. Jei kartu pastebite vangumą, apetito stoką, slėpimąsi ar pasikeitusį elgesį – tai signalas, kad reikėtų atidžiau stebėti augintinę.
Kai kurios teorijos teigia, kad murkimo metu sklindančios žemo dažnio vibracijos (apie 25–150 Hz) gali turėti terapinį poveikį. Manoma, kad jos gali skatinti kaulų stiprėjimą, audinių regeneraciją ir net mažinti uždegimą. Dėl šios priežasties katės kartais murkia net ir sirgdamos ar po traumų.
Vis dėlto murkimas neturėtų būti laikomas vienareikšmiu sveikatos rodikliu. Jei kyla įtarimų, geriausia pasitarti su veterinaru.
3. Bendravimas su žmogumi ar kitomis katėmis
Murkimas – viena pirmųjų komunikacijos formų, kurią katės naudoja nuo pat gimimo. Kačiukai murkia žįsdami motinos pieną – taip jie signalizuoja, kad jaučiasi saugūs ir sotūs. Motina taip pat gali murkti, taip stiprindama ryšį su jaunikliais.
Suaugusios katės murkia bendraudamos su žmonėmis ar kitomis katėmis. Tai gali būti pasitikėjimo ženklas, noras užmegzti kontaktą ar tiesiog būdas parodyti artumą. Kai kurios katės net išmoksta naudoti specifinį murkimo toną – šiek tiek aukštesnį ar „verkšlenantį“, kuris ypač veiksmingai pritraukia žmogaus dėmesį.
Tokiu būdu murkimas tampa savotišku prašymu: paglostyk, pamaitink, pabūk šalia.
4. Miegas ir gilus atsipalaidavimas
Ne visada murkimas reiškia aktyvų džiaugsmą ar sąmoningą bendravimą. Kartais tai tiesiog gilios ramybės būsena. Katė gali murkti pusiau miegodama ar net snausdama – ypač jei jaučiasi saugi savo aplinkoje.
Tokiais momentais murkimas tampa tarsi foninis garsas, lydintis poilsį. Tai ženklas, kad gyvūnas nejaučia grėsmės ir gali visiškai atsipalaiduoti. Tokia būsena rodo pasitikėjimą aplinka ir žmonėmis, su kuriais katė gyvena.
Jei katė murkia ramiai išsitiesusi ant jūsų kelių ar savo mėgstamoje vietoje, tai greičiausiai reiškia visišką komfortą.
5. Savęs gydymas ir gijimas
Mokslininkai vis dar tiria murkimo fiziologinį poveikį, tačiau jau dabar aišku, kad tai ne atsitiktinis garsas. Vibracijos, sklindančios murkimo metu, gali turėti teigiamą poveikį organizmui – skatinti audinių atsinaujinimą, gerinti kraujotaką ir mažinti įtampą.
Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai rodo galimą teigiamą poveikį ir žmonėms. Būtent todėl buvimas šalia murkiančios katės daugeliui sukelia ramybės ir atsipalaidavimo jausmą.
Nors tyrimai dar tęsiami, aišku viena – murkimas katėms nėra tik emocijų išraiška. Tai sudėtingas biologinis mechanizmas, kuris gali padėti reguliuoti tiek emocinę, tiek fizinę būklę.
Todėl kiekvieną kartą, kai išgirstate murkimą, verta įsiklausyti ne tik į garsą, bet ir į situaciją – jis gali reikšti kur kas daugiau nei vien laimę.
