Kraujo spaudimas – tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, parodantis, kaip gerai širdis ir kraujotakos sistema tiekia kraują visam organizmui. Normalus kraujo spaudimas užtikrina organų darbą, o jo nukrypimai nuo normos gali signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas.
Kas yra normalus kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas matuojamas dviem skaičiais:
- Sistolinis spaudimas: rodo spaudimą kraujagyslėse širdies susitraukimo metu.
- Diastolinis spaudimas: rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai atsipalaidavus.
Normalus kraujo spaudimas suaugusiam žmogui:
- Sistolinis: 120 mmHg
- Diastolinis: 80 mmHg
Šis rodiklis kartais vadinamas „120/80“. Tačiau kraujo spaudimas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo ar kitų faktorių.
Normos ribos:
- Žemas kraujo spaudimas: mažiau nei 90/60 mmHg
- Normalus spaudimas: tarp 90/60 mmHg ir 120/80 mmHg
- Padidėjęs spaudimas (prehipertenzija): nuo 120/80 mmHg iki 139/89 mmHg
- Hipertenzija: daugiau nei 140/90 mmHg
Ką daryti, kai kraujo spaudimas nukrenta?
Žemo kraujo spaudimo (hipotenzijos) simptomai:
- Silpnumas
- Galvos svaigimas
- Šaltas prakaitas
- Neryškus matymas
- Alpimas
Priežastys:
Hipotenziją gali sukelti dehidratacija, mažakraujystė, per ilgas stovėjimas, per greitas atsistojimas ar netinkama mityba.
Ką daryti?
- Atsigulkite ar atsisėskite: jei jaučiate galvos svaigimą, iškart atsisėskite arba atsigulkite, kad išvengtumėte alpimo.
- Gerkite vandenį: dažnai hipotenziją sukelia dehidratacija, todėl svarbu išgerti stiklinę vandens ar mineralinio vandens su šiek tiek druskos.
- Valgykite sūrų užkandį: druska padeda padidinti kraujo spaudimą.
- Dėvėkite kompresines kojines: jos gerina kraujotaką ir gali padėti išvengti hipotenzijos.
- Pasitarkite su gydytoju: jei žemas spaudimas kartojasi, būtina išsiaiškinti jo priežastį.
Ką daryti, kai kraujo spaudimas pakyla?
Padidėjusio kraujo spaudimo (hipertenzijos) simptomai:
- Galvos skausmas (ypač pakaušio srityje)
- Nervingumas
- Širdies permušimai
- Dusulys
- Raudonis veide
Priežastys:
Hipertenziją gali sukelti stresas, netinkama mityba, sūraus maisto perteklius, mažas fizinis aktyvumas ar genetiniai veiksniai.
Ką daryti?
- Nusiraminkite: stresas gali dar labiau padidinti spaudimą, todėl svarbu atsipalaiduoti. Pabandykite gilų kvėpavimą ar meditaciją.
- Gerkite vandenį: tai gali padėti sumažinti spaudimą, jei jį sukėlė dehidratacija.
- Venkite kofeino ir alkoholio: šie produktai gali laikinai padidinti kraujo spaudimą.
- Patikrinkite kraujospūdį: jei spaudimas viršija 140/90 mmHg, pasitarkite su gydytoju. Jei jis labai aukštas (virš 180/120 mmHg) ir pasireiškia stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas ar dusulys, kreipkitės į medikus nedelsiant.
- Keiskite gyvenimo būdą: reguliariai mankštinkitės, laikykitės subalansuotos mitybos ir ribokite druskos vartojimą.
Kaip išlaikyti normalų kraujo spaudimą?
- Sveika mityba:
- Valgykite daugiau vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų.
- Ribokite druskos vartojimą iki 5 g per dieną (maždaug 1 arbatinio šaukštelio).
- Reguliarus fizinis aktyvumas:
Mažiausiai 30 minučių fizinės veiklos 5 kartus per savaitę gali padėti palaikyti normalų kraujo spaudimą. - Pakankamas vandens vartojimas:
Kasdien išgerkite bent 1,5–2 litrus vandens, kad palaikytumėte tinkamą organizmo hidrataciją. - Venkite žalingų įpročių:
Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas neigiamai veikia kraujospūdį. - Stebėkite savo spaudimą:
Jei turite polinkį į hipertenziją ar hipotenziją, reguliariai tikrinkite kraujo spaudimą, naudodami namų spaudimo matuoklį.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei dažnai jaučiate galvos svaigimą, nuovargį ar galvos skausmą.
- Jei jūsų kraujo spaudimas yra nuolat per aukštas (daugiau nei 140/90 mmHg) ar per žemas (mažiau nei 90/60 mmHg).
- Jei staiga pasireiškia stiprus skausmas krūtinėje, dusulys ar alpimas.
