Pomidorų žiedai dažnam daržininkui atrodo kaip pažadas: netrukus bus pirmos kekės, o po kelių savaičių – ir raudonuojantys vaisiai. Tačiau kartais nutinka priešingai: augalas atrodo sveikas, žiedų daug, lapija vešli, bet pomidorų nėra. Žiedai gelsta, džiūsta, nukrenta arba ilgai laikosi, bet vaisiaus užuomazgos taip ir nesusidaro.
Tai vadinama prastu vaisių mezgimu arba žiedų kritimu. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų tai dar galima ištaisyti. Pomidorai dažniausiai nemezga vaisių ne dėl vienos „paslaptingos“ ligos, o dėl aplinkos sąlygų: per didelio karščio, netinkamos drėgmės, prasto apdulkinimo, per daug azoto ar augalo patiriamo streso.
Pomidorų žiedai yra savidulkiai, tačiau jiems vis tiek reikia judesio – vėjo, vabzdžių ar lengvo augalo pajudinimo, kad žiedadulkės patektų ten, kur reikia. Be sėkmingo apdulkinimo žiedai sunyksta ir nukrenta. Merilando universiteto išplėtimo tarnyba pažymi, kad pomidorų žiedai turi būti apdulkinti gana greitai po susiformavimo, kitaip jie nunyksta ir nukrenta.
1. Per didelis karštis: žiedai yra, bet žiedadulkės tampa neveiksnios
Viena dažniausių priežasčių, kodėl pomidorai žydi, bet nemezga vaisių, yra karštis. Pomidorai mėgsta šilumą, tačiau yra riba, po kurios augalas pradeda patirti stresą. Kai dienomis temperatūra ilgai laikosi labai aukšta, o naktys nebeatvėsta, žiedadulkės gali tapti prastos kokybės arba visai neveiksnios.
Tokiu atveju žiedai gali atrodyti normaliai, bet vaisiai neužsimezga. Dažnai pastebima, kad žiedkočiai pagelsta, žiedai nudžiūsta ir nukrenta. Tai ypač būdinga šiltnamiuose, kur temperatūra saulėtą dieną gali greitai pakilti virš 30 °C.
Aukšta temperatūra ir drėgmė yra viena iš pagrindinių prasto pomidorų derėjimo priežasčių, o karštis gali trukdyti žiedadulkių susidarymui ir vaisių mezgimui.
Ką daryti?
Pirmiausia – vėdinti šiltnamį. Durys ir langeliai karštomis dienomis turi būti atidaryti kuo anksčiau, nelaukiant, kol viduje taps tvanku. Jei šiltnamis labai įkaista, verta naudoti šešėliavimo tinklą arba laikinai pridengti stogą specialia danga.
Lauke augantiems pomidorams karščio bangų metu gali padėti lengvas pritemdymas per karščiausias dienos valandas. Svarbu ne visiškai užtemdyti augalus, o sumažinti kaitrą.
Labai karštu metu nereikėtų intensyviai tręšti azotu ar stipriai genėti. Augalui pirmiausia reikia išgyventi stresą, o ne auginti dar daugiau lapijos.
2. Per maža arba per didelė oro drėgmė: žiedadulkės nesubyra tinkamai
Pomidorų žiedams svarbi ne tik temperatūra, bet ir oro drėgmė. Jei oras labai sausas, žiedadulkės gali tapti per sausos ir prastai kibti. Jei oras labai drėgnas, jos gali sulipti ir neišbyrėti iš žiedo. Abiem atvejais apdulkinimas sutrinka.
Šiltnamyje tai labai dažna problema. Rytais ant plėvelės ar stiklo kaupiasi kondensatas, dieną oras įkaista, o vakare vėl drėgna. Tokios sąlygos ne tik blogina apdulkinimą, bet ir skatina ligas.
Pomidorų žiedams reikia judesio, kad žiedadulkės patektų ant purkos, o be tinkamo apdulkinimo žiedai dažnai nukrenta. Ohajo valstijos universiteto išplėtimo specialistai pabrėžia, kad pomidorų žiedai yra pilni, turi vyriškas ir moteriškas dalis, tačiau juos turi pajudinti vėjas ar vibracija.
Ką daryti?
Šiltnamį reikia vėdinti kasdien, net jei lauke ne itin karšta. Geras oro judėjimas padeda žiedams apsidulkinti ir sumažina ligų riziką.
Rytais, kai oras sausas ir šiltas, galima lengvai pajudinti pomidorų stiebus ar kekes. Tai darykite švelniai – užtenka kelis kartus pakratyti augalą arba pabelsti į atramą. Kai kurie augintojai naudoja elektrinį dantų šepetėlį, pridėdami jį prie žiedinės kekės kotelio, kad sukurtų vibraciją.
Geriausia tai daryti sausu metu, ne iškart po laistymo ir ne tada, kai šiltnamyje tvanku.
3. Per daug azoto: lapai gražūs, bet vaisių nėra
Jei pomidorai atrodo „per gražūs“ – lapai dideli, tamsiai žali, stiebai stori, augalas labai vešlus, bet žiedai krenta arba vaisių mažai – gali būti, kad dirvoje per daug azoto. Azotas skatina lapų ir stiebų augimą, tačiau jo perteklius gali slopinti žydėjimą ir vaisių mezgimą.
Ši klaida dažnai pasitaiko, kai pomidorai per gausiai tręšiami mėšlu, vištų mėšlo granulėmis, dilgėlių raugu ar universaliomis trąšomis, kuriose daug azoto. Augalas gauna signalą auginti lapiją, o ne derlių.
Per didelis azoto kiekis dažnai skatina vegetatyvinį augimą vaisių sąskaita, todėl pomidorai gali žydėti prasčiau arba menkiau megzti vaisius.
Ką daryti?
Pirmiausia sustabdykite azotines trąšas. Kurį laiką nebenaudokite dilgėlių raugo, mėšlo tirpalų ar trąšų, skirtų „žaliajai masei“.
Rinkitės pomidorams skirtas trąšas, kuriose daugiau kalio ir fosforo, bet mažiau azoto. Kalis svarbus vaisių mezgimui, augimui ir skoniui, o fosforas padeda šaknims bei žydėjimui.
Taip pat verta suvaldyti lapiją: pašalinti pažastinius ūglius, per tankius apatinius lapus, bet nepersistengti. Per stiprus genėjimas karščio metu gali sukelti dar didesnį stresą.
4. Netolygus laistymas: augalas patiria stresą ir meta žiedus
Pomidorai labai jautriai reaguoja į drėgmės svyravimus. Jei vieną dieną dirva perdžiūsta, o kitą gausiai užpilama vandeniu, augalas patiria stresą. Tokiu metu jis gali mesti žiedus, nes pirmiausia stengiasi išsaugoti save, o ne auginti vaisius.
Sausra gali sukelti žiedų vytimą ir ankstyvą kritimą, o netinkamas vandens režimas yra viena iš dažnų prasto derėjimo priežasčių.
Per mažai vandens – blogai, bet per daug taip pat pavojinga. Užmirkusioje dirvoje šaknims trūksta oro, jos silpsta, augalas nebegali normaliai maitinti žiedų ir vaisių užuomazgų.
Ką daryti?
Pomidorus laistykite rečiau, bet gausiau. Vanduo turi pasiekti šaknų zoną, o ne tik sudrėkinti paviršių. Šiltnamyje geriau laistyti ryte, kad iki vakaro drėgmės perteklius išsisklaidytų.
Laistykite prie šaknų, ne per lapus. Tai padeda išvengti ligų ir nepadidina nereikalingos oro drėgmės šiltnamyje.
Mulčias – labai naudingas. Šiaudai, nupjauta apvytinta žolė be sėklų ar kitas tinkamas mulčias padeda išlaikyti tolygesnę dirvos drėgmę. Kai dirva mažiau svyruoja nuo sausros iki perteklinės drėgmės, pomidorai lengviau mezga vaisius.
5. Trūksta šviesos, oro ir vietos: augalas žydi, bet yra per silpnas derliui
Pomidorai gali žydėti net ir ne idealiomis sąlygomis, tačiau vaisių mezgimui reikia energijos. Jei augalas gauna per mažai saulės, auga per tankiai, šiltnamyje prasta ventiliacija, o lapai vienas kitą dengia, vaisių užuomazgos gali formuotis prasčiau.
Pomidorams reikia šiltos, saulėtos, apsaugotos vietos, o šiltnamyje ypač svarbu geras oro judėjimas. RHS pomidorų auginimo rekomendacijose pabrėžiama, kad lauke pomidorams reikia labai šiltos, saulėtos ir apsaugotos vietos.
Per tankiai susodinti pomidorai konkuruoja dėl šviesos, maisto medžiagų ir oro. Tokiomis sąlygomis žiedai prasčiau apsidulkina, dažniau vystosi ligos, o augalas daugiau energijos skiria išgyvenimui.
Ką daryti?
Pašalinkite pažastinius ūglius, jei auginate aukštaūgius pomidorus. Jie labai greitai sutankina augalą ir atima dalį energijos. Tačiau nereikia nuplėšti visų lapų – lapai maitina augalą ir saugo vaisius nuo saulės nudegimų.
Apatinius lapus galima šalinti palaipsniui, ypač tuos, kurie liečia žemę, gelsta ar trukdo oro judėjimui. Geriau kas kelias dienas pašalinti po kelis lapus, nei vienu kartu stipriai apnuoginti augalą.
Jei šiltnamyje pomidorai susodinti labai tankiai, bent jau užtikrinkite gerą vėdinimą ir pririškite stiebus taip, kad kekės nebūtų paslėptos lapų tankmėje.
Kaip suprasti, kad vaisiai vis dėlto mezgasi?
Kartais daržininkai per anksti sunerimsta. Po žydėjimo mažas pomidoro užuomazgas ne visada lengva pastebėti. Jei žiedlapiai nudžiūsta, bet žiedo pagrindas ima storėti, greičiausiai vaisius mezgasi. Jei visas žiedas su koteliu pagelsta ir nukrenta, apdulkinimas nepavyko.
Patikrinkite kelias kekes. Jei vienoje ar dviejose žiedai nukrito, bet kitose jau matyti mažos užuomazgos, problema nėra kritinė. Pomidorai dažnai prastai mezga vaisius per karščio bangą, bet atvėsus orams vėl pradeda derėti normaliau.
Ką galima padaryti jau šiandien?
Pirmiausia apžiūrėkite augalą. Jei jis labai vešlus ir tamsiai žalias, sustabdykite azotines trąšas. Jei šiltnamyje karšta ir tvanku, daugiau vėdinkite, naudokite šešėliavimą. Jei dirva sausa arba drėgmė labai svyruoja, sutvarkykite laistymo režimą ir mulčiuokite.
Rytais lengvai papurtykite žiedines kekes. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas padėti pomidorams apsidulkinti, ypač šiltnamyje, kur nėra vėjo.
Pašalinkite perteklinius pažastinius ūglius ir kelis apatinius lapus, jei augalas labai sutankėjęs. Tačiau nepaverskite pomidoro „pliku stiebu“ – be lapų jis turės mažiau energijos vaisiams auginti.
Kada verta sunerimti labiau?
Jei pomidorai ilgai žydi, bet visi žiedai krenta, o augalas atrodo silpnas, gelsta, vysta ar turi dėmių, priežastis gali būti ne tik apdulkinimas. Reikėtų patikrinti šaknis, laistymą, ligų požymius, kenkėjus, dirvos pH ir tręšimą.
Jei problema pasikartoja kasmet toje pačioje šiltnamio vietoje, verta pagalvoti apie dirvos atnaujinimą, sėjomainą, komposto įterpimą ir šiltnamio dezinfekciją sezono pabaigoje.
