Pastaraisiais metais saulės elektrinės Lietuvoje tapo itin populiarios. Vis daugiau žmonių investuoja į saulės modulius tikėdamiesi sumažinti elektros sąnaudas ir tapti energetiškai nepriklausomais. Tačiau specialistai įspėja – žiemą daroma viena dažna klaida gali ne tik sumažinti elektrinės efektyvumą, bet ir sukelti rimtų techninių problemų.
Kai kuriais atvejais tokia klaida gali baigtis net kelių ar net dešimties tūkstančių eurų nuostoliais.
Pavojinga klaida – sniego valymas netinkamu būdu
Žiemą daugelis saulės elektrinių savininkų pastebi, kad ant modulių kaupiasi sniegas. Tai natūralu – sniego sluoksnis gali laikinai sumažinti elektrinės gamybą, nes saulės šviesa sunkiau pasiekia modulių paviršių.
Būtent tada dalis žmonių nusprendžia sniegą nuvalyti patys. Tačiau čia ir slypi didžiausia rizika.
Viena dažniausių klaidų – sniego valymas:
- metalinėmis kastuvų briaunomis
- aštriais įrankiais
- šluotomis su kietais šeriais
- spaudžiant ar braukiant modulių paviršių
Tokie veiksmai gali pažeisti saulės modulių apsauginį stiklo sluoksnį. Nors pažeidimas gali būti vos matomas ar net plika akimi nepastebimas, jis gali turėti rimtų pasekmių.
Kodėl tai gali kainuoti labai brangiai?
Saulės moduliai yra padengti specialiu grūdinto stiklo sluoksniu, kuris apsaugo vidines fotovoltines celes nuo drėgmės, temperatūros svyravimų ir mechaninių pažeidimų.
Jeigu stiklas įbrėžiamas arba atsiranda mikroįtrūkimų, į modulio vidų gali pradėti patekti drėgmė. Ilgainiui tai gali sukelti:
- modulių galios sumažėjimą
- celių pažeidimus
- elektrinius gedimus
- viso modulio neveikimą
Dar blogiau – mikroįtrūkimai gali pradėti plėstis dėl temperatūros pokyčių. Žiemą, kai dieną moduliai sušyla nuo saulės, o naktį temperatūra smarkiai krenta, medžiagos plečiasi ir traukiasi.
Dėl to nedidelis pažeidimas gali virsti rimtu defektu.
Jeigu sugadinama keli moduliai, jų keitimas gali kainuoti tūkstančius eurų. O jei pažeidimai paveikia didesnę elektrinės dalį arba inverterį, bendra remonto suma gali siekti net apie 10 000 eurų.
Ar tikrai reikia valyti sniegą?
Specialistai teigia, kad daugeliu atvejų sniego nuo saulės modulių valyti visai nereikia. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sniego sluoksnis visiškai sustabdo elektros gamybą, realybėje situacija dažnai būna kur kas paprastesnė.
Daugelis saulės elektrinių yra suprojektuotos taip, kad žiemos sąlygos joms nesukeltų rimtų problemų. Moduliai paprastai montuojami tam tikru kampu, todėl sniegas ant jų paviršiaus ilgai neužsilaiko.
Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl sniegas dažniausiai nuslysta savaime.
Pirmiausia, moduliai montuojami kampu. Ant šlaitinių stogų saulės moduliai dažniausiai įrengiami 30–40 laipsnių kampu, kuris yra optimalus tiek elektros gamybai, tiek sniego nuslydimui. Kai tik sniego sluoksnis pradeda tirpti arba tampa sunkesnis, jis paprastai pats nuslenka nuo modulių paviršiaus.
Antra, saulės spinduliai šiek tiek šildo modulių paviršių. Net ir žiemą, kai temperatūra yra minusinė, saulės spinduliai gali sušildyti tamsų modulių paviršių. Dėl to apatinis sniego sluoksnis pradeda tirpti ir praranda sukibimą su stiklu.
Kai tai nutinka, sniegas dažnai tiesiog nuslysta nuo modulių.
Specialus stiklas
Trečia, modulių paviršius yra labai lygus. Saulės panelės padengtos specialiu stiklu, kuris yra glotnus ir mažina nešvarumų bei sniego kaupimąsi. Dėl šios priežasties sniegas ant jų laikosi prasčiau nei ant kitų stogo dangų.
Dar vienas svarbus aspektas – saulės elektrinių sezoniškumas.
Lietuvoje didžiausia elektros gamyba vyksta pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį, kai saulės spindulių intensyvumas yra didžiausias, o dienos ilgiausios. Būtent šiais mėnesiais pagaminama didžioji dalis metinės elektros energijos.
Žiemą situacija visai kitokia. Dienos yra trumpos, saulė pakyla žemai virš horizonto, o debesuotumas dažnai būna didesnis. Dėl šių priežasčių saulės elektrinės žiemą pagamina tik nedidelę dalį visos metinės energijos.
Kai kurių skaičiavimų duomenimis, žiemos mėnesiais pagaminama vos apie 5–10 procentų viso metinio elektros kiekio.
Todėl net jei sniegas ant modulių laikosi kelias dienas ar net savaitę, bendram metiniam elektrinės efektyvumui tai dažniausiai turi labai nedidelę įtaką.
Kitaip tariant, trumpalaikis elektros gamybos sumažėjimas žiemą beveik nepastebimas, nes didžioji dalis energijos vis tiek pagaminama šiltuoju metų laiku.
Būtent todėl dauguma specialistų rekomenduoja neskubėti valyti sniego nuo saulės modulių, ypač jei elektrinė įrengta ant stogo. Bandymas pašalinti sniegą gali būti pavojingesnis nei pats sniego sluoksnis – tiek moduliams, tiek žmogaus saugumui.
Dažniausiai geriausias sprendimas yra tiesiog palaukti, kol sniegas nuslys pats. Gamta šį darbą dažniausiai atlieka greičiau ir saugiau nei bet kokie įrankiai.
Kada sniegą vis dėlto verta pašalinti?
Nors daugeliu atvejų sniegą nuo saulės modulių galima palikti ir jis nuslys pats, kartais jo pašalinimas gali būti naudingas. Vis dėlto tokiais atvejais svarbiausia laikytis atsargumo, nes net nedidelis neatsargus judesys gali pažeisti modulių paviršių.
Specialistai pabrėžia, kad sniego valymas turėtų būti svarstomas tik tam tikromis aplinkybėmis.
Pirmiausia, kai sniego sluoksnis yra labai storas ir sunkus. Kartais per trumpą laiką gali susikaupti didelis kiekis šlapio sniego, kuris tampa gana sunkus. Nors saulės moduliai paprastai yra suprojektuoti atlaikyti dideles apkrovas, itin storas sniego sluoksnis gali sumažinti elektrinės gamybą ilgesniam laikui.
Tokiais atvejais atsargus sniego pašalinimas gali padėti greičiau atkurti elektros gamybą.
Antra, kai elektrinė yra lengvai pasiekiama nuo žemės. Jei moduliai sumontuoti ant žemesnio stogo, garažo, ūkinio pastato ar specialios konstrukcijos kieme, sniegą galima pašalinti daug saugiau, nes nereikia lipti ant stogo.
Valymas nuo žemės sumažina nelaimingų atsitikimų riziką ir leidžia dirbti atsargiau.
Specialūs įrankiai
Trečia, kai naudojami specialūs minkšti įrankiai. Yra specialiai saulės moduliams skirti sniego valymo įrankiai su minkštais kraštais arba guminėmis briaunomis. Tokie įrankiai leidžia švelniai pašalinti sniego sluoksnį nebraižant modulių stiklo.
Svarbiausia taisyklė – jokiu būdu nenaudoti metalinių kastuvų, kietų šluotų ar aštrių įrankių. Net nedidelis įbrėžimas gali pažeisti apsauginį modulių sluoksnį.
Dar viena svarbi rekomendacija – niekada nespausti modulių paviršiaus. Saulės panelės yra pakankamai tvirtos, tačiau jos nėra skirtos tiesioginiam spaudimui ar svoriui iš viršaus. Jei spaudimas per didelis, gali atsirasti mikropažeidimų fotovoltinėse celėse.
Tokie pažeidimai dažnai būna nematomi plika akimi, tačiau ilgainiui gali sumažinti elektrinės efektyvumą.
Taip pat nerekomenduojama vaikščioti ant stogo šalia modulių, ypač jei stogas slidus ar padengtas sniegu. Net ir nedidelis slystelėjimas gali sukelti pavojingą situaciją. Be to, stogo konstrukcijos ar modulių tvirtinimo vietos gali būti jautrios papildomam spaudimui.
Jeigu sniego sluoksnis atrodo pavojingai storas arba elektrinė yra sunkiai pasiekiama, geriausia kreiptis į profesionalus, kurie turi tinkamą įrangą ir patirties.
Svarbiausia suprasti, kad saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija. Todėl bet kokie priežiūros darbai turi būti atliekami atsargiai, kad trumpalaikė nauda nevirstų brangiu remontu ateityje.
Dar viena klaida – nevalomi moduliai pavasarį
Nors žiemą sniegas dažnai nuslysta pats, pavasarį ant modulių gali likti purvo, dulkių, žiedadulkių ar paukščių išmatų.
Ilgainiui toks sluoksnis gali sumažinti elektrinės efektyvumą.
Todėl specialistai rekomenduoja bent kartą per metus patikrinti modulių būklę ir, jei reikia, juos švelniai nuplauti vandeniu arba patikėti šį darbą profesionalams.
Kaip apsaugoti savo investiciją?
Saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija, kuri dažnai kainuoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Todėl svarbu tinkamai ją prižiūrėti ir vengti skubotų sprendimų.
Kartais geriausias sprendimas žiemą yra visai nieko nedaryti ir leisti gamtai atlikti savo darbą.
Specialistai primena paprastą taisyklę – jeigu nesate tikri, kaip saugiai nuvalyti sniegą nuo saulės modulių, geriau to nedaryti patiems.
Nedidelė klaida gali kainuoti labai brangiai, o kartais net sugadinti visą elektrinės sistemą.
