Atėjus šaltajam sezonui daugelis namų ūkių Lietuvoje susiduria su ta pačia problema – sparčiai augančiomis šildymo sąskaitomis. Neretai žmonės mano, kad vienintelė išeitis yra mokėti daugiau arba investuoti į brangius renovacijos sprendimus. Tačiau specialistai teigia, kad dažnai problema slypi visai kitur – vienoje labai paplitusioje klaidoje, kuri kasmet gali kainuoti šimtus eurų.
Ekspertai skaičiuoja, kad pašalinus šią klaidą šildymo išlaidas kai kuriais atvejais galima sumažinti net iki 30 procentų.
Dažniausia klaida – užstatyti radiatoriai
Viena dažniausių priežasčių, kodėl namuose šiluma pasiskirsto netolygiai ir sunaudojama daugiau energijos, yra paprasta, bet labai dažna klaida – užstatyti radiatoriai. Daugelis žmonių apie tai net nesusimąsto, nes radiatoriai dažnai tampa tiesiog interjero dalimi, prie kurios statomi baldai, kabinamos ilgos užuolaidos ar dedami įvairūs daiktai.
Tačiau būtent tokie sprendimai gali smarkiai sumažinti šildymo efektyvumą.
Radiatoriai dažnai būna:
- uždengti storomis užuolaidomis
- paslėpti už sofų, komodų ar kitų baldų
- uždengti dekoratyvinėmis grotelėmis ar panelėmis
- apkrauti įvairiais daiktais – nuo knygų iki džiovinamų drabužių
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nereikšminga, tačiau radiatoriai veikia labai paprastu principu – jie šildo aplinkinį orą, kuris kyla į viršų ir cirkuliuoja po patalpą. Kai šis procesas sutrikdomas, šiluma nebegali pasklisti taip, kaip turėtų.
Kai radiatorius užstatomas baldais ar uždengiamas storomis užuolaidomis, šiltas oras tiesiog „užstringa“ mažoje erdvėje prie sienos arba lango. Užuot pasklidęs po visą kambarį, jis kaupiasi tarp radiatoriaus ir kliūties.
Dėl to atsiranda keli neigiami efektai vienu metu.
Pirmiausia, patalpa įšyla gerokai lėčiau. Šiluma nepasiekia tolimesnių kambario vietų, todėl vienoje pusėje gali būti šilta, o kitoje – vis dar jaučiamas šaltis.
Antra, šildymo sistema pradeda dirbti intensyviau. Termostatai ar šilumos reguliavimo sistema „mato“, kad kambaryje vis dar nepakankamai šilta, todėl radiatoriai šyla ilgiau ir stipriau.
Trečia, padidėja energijos suvartojimas. Kadangi šiluma nėra efektyviai paskirstoma, reikia daugiau energijos tam pačiam komforto lygiui pasiekti. Būtent dėl šios priežasties šildymo sąskaitos gali būti gerokai didesnės nei turėtų būti.
Dar viena problema – šilumos nuostoliai prie langų. Jei radiatorius uždengtas storomis užuolaidomis, didelė dalis šilumos lieka tarp audinio ir lango stiklo. Tokiu atveju šiluma iš dalies „iškeliauja“ lauk, o ne šildo patalpą.
Specialistai pabrėžia, kad radiatoriams būtina palikti pakankamai erdvės. Idealiu atveju prieš radiatorių neturėtų būti jokių didelių kliūčių, o jei baldai vis dėlto stovi netoli, tarp jų ir radiatoriaus reikėtų palikti bent 10–20 centimetrų tarpą.
Taip šiltas oras galės laisvai kilti į viršų ir cirkuliuoti po visą patalpą, o šildymo sistema veiks kur kas efektyviau.
Kartais užtenka vos kelių paprastų pakeitimų – patraukti sofą, pakelti užuolaidas ar nuimti dekoratyvinę radiatoriaus uždangą. Tokie maži sprendimai gali turėti didelę įtaką šilumos pasiskirstymui ir padėti gerokai sumažinti šildymo sąskaitas.
Kodėl tai didina sąskaitas?
Kai šiluma patalpoje nepaskirstoma tinkamai, šildymo sistema pradeda veikti neefektyviai. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad radiatoriai šyla normaliai, tačiau dėl kliūčių šiluma nepatenka ten, kur jos labiausiai reikia – į visą kambario erdvę.
Tokiu atveju šiltas oras kaupiasi tik nedidelėje zonoje aplink radiatorių arba prie lango, o likusi patalpos dalis lieka vėsesnė. Žmonės tai greitai pajunta ir instinktyviai bando kompensuoti trūkstamą šilumą.
Dažniausiai tai daroma keliais būdais:
- padidinama temperatūra termostate
- radiatoriai atsukami stipriau
- šildymas paliekamas veikti ilgiau
Tačiau toks sprendimas tik padidina energijos suvartojimą, nes šildymo sistema pradeda dirbti intensyviau, nors realus šilumos paskirstymas vis tiek lieka prastas.
Kitaip tariant, sistema gamina daugiau šilumos, bet ji vis tiek nepasiekia viso kambario.
Dar viena svarbi priežastis – šilumos kaupimasis netinkamose vietose. Kai radiatorius uždengtas užuolaidomis ar baldais, dalis šilumos lieka tarp radiatoriaus ir kliūties. Ši šiluma negali efektyviai cirkuliuoti ir dažnai nukreipiama į sieną arba langą.
Dėl to dalis energijos tiesiog prarandama.
Pavyzdžiui, jeigu radiatorius yra po langu ir jį dengia storos užuolaidos, šiluma gali būti „įkalinta“ tarp audinio ir stiklo. Tokiu atveju šiltas oras kyla aukštyn prie lango ir dalis jo šilumos išeina į lauką.
Tai reiškia, kad namų šildymui sunaudojama daugiau energijos, tačiau jos efektyvumas sumažėja.
Dar viena problema – temperatūros skirtumai kambaryje. Kai šiluma nesklinda tolygiai, vienoje kambario vietoje gali būti šilta, o kitoje – jaučiamas vėsumas. Dėl šios priežasties žmonės dažnai nustato aukštesnę temperatūrą nei iš tikrųjų reikėtų.
Net keli papildomi laipsniai gali turėti didelę įtaką šildymo sąskaitoms.
Energetikos ekspertai skaičiuoja, kad kiekvienas papildomas vienas laipsnis gali padidinti šildymo išlaidas maždaug 5–6 procentais. Jei temperatūra pakeliama keliais laipsniais, išlaidos gali išaugti labai greitai.
Būtent todėl specialistai pastebi, kad netinkamai naudojami radiatoriai ir sutrikdyta šilumos cirkuliacija gali padidinti šildymo išlaidas net 20–30 procentų.
Tai reiškia, kad per visą šildymo sezoną namų ūkis gali permokėti šimtus eurų – vien dėl to, kad šiluma negali laisvai pasklisti po patalpas.
Todėl prieš ieškant brangių sprendimų ar didinant šildymo intensyvumą verta įsitikinti, ar radiatoriai nėra užstatyti ir ar šiltas oras gali laisvai cirkuliuoti kambaryje. Kartais paprastas baldų perstatymas gali padėti sutaupyti daugiau, nei tikėtasi.
Paprasti sprendimai, kurie padeda sutaupyti
Gera žinia ta, kad šią problemą galima išspręsti labai paprastai – dažniausiai tam nereikia nei brangių renovacijos darbų, nei naujos šildymo sistemos. Daugeliu atvejų pakanka kelių nedidelių pokyčių namuose, kurie leidžia šilumai sklisti laisviau ir efektyviau.
Šie paprasti sprendimai gali padėti pagerinti šilumos pasiskirstymą patalpose ir sumažinti energijos suvartojimą. Kartais net maži pakeitimai gali turėti didelį poveikį šildymo sąskaitoms per visą sezoną.
Štai keli svarbūs patarimai.
1. Atitraukite baldus nuo radiatorių
Vienas paprasčiausių dalykų, kurį galima padaryti – patikrinti, ar radiatoriai nėra užstatyti baldais. Dažnai prieš radiatorius statomos sofos, komodos, lovos ar didelės spintelės. Nors tai gali atrodyti praktiška, tokia kliūtis stipriai trukdo šilumos sklaidai.
Specialistai rekomenduoja palikti bent 10–20 centimetrų tarpą tarp radiatoriaus ir baldų. Toks atstumas leidžia šiltam orui laisvai kilti į viršų ir cirkuliuoti po visą patalpą.
Jeigu baldai stovi labai arti radiatoriaus, šiluma kaupiasi tarp jų ir sienos, todėl kambarys įšyla daug lėčiau. Be to, dalis šilumos gali būti tiesiog „sugeriama“ baldų paviršių, o ne pasklinda po patalpą.
Kartais užtenka vos šiek tiek perstatyti baldus – ir šilumos paskirstymas kambaryje pastebimai pagerėja.
2. Pakelkite ar sutrumpinkite užuolaidas
Ilgos ir storos užuolaidos gali atrodyti jaukiai, tačiau jos dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiluma lieka prie lango.
Jeigu užuolaidos visiškai uždengia radiatorius, šiltas oras pirmiausia patenka į erdvę tarp radiatoriaus ir audinio. Tuomet jis kyla aukštyn palei langą, o ne sklinda į kambario vidų.
Dėl to dalis šilumos gali būti prarandama prie lango, ypač jei langai nėra itin sandarūs.
Geriausia, kad užuolaidos baigtųsi virš radiatoriaus arba bent jau jo neuždengtų. Jei nenorite trumpinti užuolaidų, galima tiesiog šildymo metu jas šiek tiek pakelti arba patraukti į šonus.
Tai padės šilumai laisvai cirkuliuoti ir efektyviau šildyti patalpą.
3. Nenaudokite radiatorių kaip lentynų
Daugelis žmonių radiatorius naudoja kaip patogią vietą įvairiems daiktams padėti. Ant jų kartais dedamos knygos, dekoracijos, gėlės ar net džiovinami drabužiai.
Tačiau tokie įpročiai trukdo šilumai sklisti į patalpą.
Daiktai, padėti ant radiatoriaus, veikia kaip savotiška kliūtis, kuri stabdo šilto oro judėjimą. Be to, kai kurie daiktai gali sugerti dalį šilumos ir neleisti jai pasklisti po kambarį.
Dar viena svarbi priežastis – saugumas. Ant radiatorių džiovinami drabužiai gali perkaisti, o kai kurios medžiagos netgi gali būti pavojingos, jei nuolat laikomos ant karšto paviršiaus.
Jeigu norite džiovinti drabužius, geriau naudoti specialias džiovyklas ar kitus tam skirtus sprendimus.
4. Įrengti šilumą atspindinčią plokštę
Dar vienas paprastas, bet efektyvus sprendimas – šilumą atspindinčios plokštės už radiatoriaus. Tai speciali izoliacinė medžiaga, kuri padeda nukreipti šilumą atgal į kambarį.
Be tokios plokštės dalis radiatoriaus skleidžiamos šilumos gali būti sugeriama sienos ir prarandama. Tai ypač aktualu senesniuose pastatuose, kurių sienos nėra gerai izoliuotos.
Šilumą atspindinčios plokštės veikia labai paprastai – jos atspindi radiatoriaus skleidžiamą šilumą ir nukreipia ją į patalpą.
Tokios plokštės nėra brangios, o jų montavimas paprastai labai nesudėtingas. Kartais net paprasta aliuminio folijos izoliacija gali pagerinti šilumos paskirstymą.
Nors tai gali atrodyti smulkmena, tokie sprendimai ilgainiui gali padėti sumažinti energijos nuostolius ir pagerinti šildymo efektyvumą.
Dar viena dažna problema – oras radiatoriuose
Dar viena gana dažna priežastis, kodėl namai šyla prasčiau, nei turėtų, yra oras radiatoriuose. Daugelis žmonių apie šią problemą sužino tik tada, kai pastebi, kad radiatoriai šyla netolygiai arba patalpos įšyla daug lėčiau nei anksčiau.
Jeigu radiatorius viršuje yra karštas, tačiau apačioje lieka šaltas arba vos šiltas, labai tikėtina, kad sistemoje yra susikaupęs oras. Tokiu atveju karštas vanduo negali tinkamai cirkuliuoti visame radiatoriuje, todėl dalis jo paviršiaus tiesiog nedalyvauja šildymo procese.
Tai reiškia, kad radiatorius veikia tik iš dalies.
Kai radiatoriuje yra oro, šiluma pasiskirsto netolygiai. Vanduo negali pilnai užpildyti visų radiatoriaus sekcijų, todėl sumažėja šilumos perdavimas į patalpą. Dėl to kambarys įšyla lėčiau, o šildymo sistema turi dirbti ilgiau, kad būtų pasiekta norima temperatūra.
Tokiu atveju sunaudojama daugiau energijos, o šildymo sąskaitos gali būti didesnės nei įprastai.
Be to, oras radiatoriuose gali sukelti ir kitų nemalonių požymių. Kartais žmonės girdi gurguliavimo, burbuliavimo ar šnypštimo garsus šildymo sistemoje. Tai dažnai yra signalas, kad sistemoje susikaupęs oras trukdo vandeniui laisvai cirkuliuoti.
Laimei, ši problema dažniausiai išsprendžiama labai paprastai – nuorinant radiatorius.
Radiatorių nuorinimas yra nesudėtinga procedūra, kurios metu iš radiatoriaus pašalinamas susikaupęs oras. Paprastai tai atliekama atsukant specialų nuorinimo vožtuvą, esantį radiatoriaus šone ar viršuje. Atsukus vožtuvą, iš pradžių pasigirsta šnypštimas – tai išeina oras. Kai pradeda tekėti vanduo, vožtuvas vėl užsukamas.
Tokį patikrinimą rekomenduojama atlikti bent kartą per šildymo sezoną, o ypač jo pradžioje.
Jeigu radiatoriai nuorinami reguliariai, šildymo sistema gali veikti daug efektyviau. Radiatorius tuomet šyla tolygiai per visą paviršių, šiluma geriau pasklinda po patalpą, o energijos suvartojimas sumažėja.
Nors tai atrodo smulkmena, reguliari radiatorių priežiūra gali padėti išvengti nereikalingų šilumos nuostolių ir padaryti namų šildymą kur kas ekonomiškesnį. Kartais vos kelių minučių darbas gali pagerinti visos šildymo sistemos veikimą.
Maži pokyčiai – didelė nauda
Dažnai manoma, kad šildymo sąskaitas galima sumažinti tik atliekant brangią namo renovaciją. Tačiau praktika rodo, kad net nedideli kasdieniai įpročiai gali turėti didelę įtaką.
Kartais pakanka:
- patraukti sofą nuo radiatoriaus
- pakelti užuolaidas
- nuorinti radiatorius
Ir šiluma namuose pradeda sklisti kur kas efektyviau.
Būtent todėl prieš investuojant į brangius sprendimus verta patikrinti, ar namuose nedaroma ši paprasta, bet brangiai kainuojanti klaida. Net keli nedideli pokyčiai gali padėti ženkliai sumažinti šildymo sąskaitas.
