Žiemos depresija / Shutterstock
Žiemos depresija / Shutterstock

Žiemos depresija: kaip padėti sau, kai šaltasis sezonas slegia?

Trumpesnės dienos, saulės trūkumas ir lėtesnis gyvenimo ritmas daugeliui sukelia nuotaikos pablogėjimą, energijos stoką ar net žiemos depresiją. Nors tai dažnas reiškinys, svarbu žinoti, kad galima sau padėti – mažais, bet veiksmingais žingsniais.

Kas yra žiemos depresija?

Žiemos depresija (sezoninis afektinis sutrikimas) – tai būklė, kai:

  • nuolat jaučiamas liūdesys ar apatija
  • trūksta energijos
  • sunku susikaupti
  • norisi daugiau miego ir saldumynų

Dažniausiai ji pasireiškia rudenį ar žiemą ir sumažėja pavasarį.

1. Ieškokite šviesos – net dirbtinės

Saulės trūkumas – viena pagrindinių priežasčių.

✔ Kuo daugiau laiko praleiskite lauke dienos metu
✔ Atitraukite užuolaidas
✔ Apsvarstykite šviesos terapijos lempą

2. Judėjimas – natūralus antidepresantas

Net lengvas judėjimas gali pagerinti nuotaiką.

✔ Pasivaikščiojimai
✔ Tempimo pratimai
✔ Joga ar lengva mankšta namuose

Svarbu reguliarumas, ne intensyvumas.

Pasivaikščiojimas žiemą / Shutterstock
Pasivaikščiojimas žiemą / Shutterstock

3. Subalansuota mityba – emocinės savijautos pagrindas

Žiemą organizmui reikia daugiau palaikymo.

✔ Omega-3 riebalų rūgštys
✔ Vitaminas D
✔ Šilti, maistingi patiekalai

Venkite per didelio cukraus kiekio – jis sukelia emocinius „šoktelėjimus“.

4. Miego rutina – stabilumo jausmui

✔ Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu
✔ Venkite ekranų prieš miegą
✔ Susikurkite vakaro ritualą

Kokybiškas miegas tiesiogiai veikia nuotaiką.

Miego apnėja / Shutterstock
Miegas / Shutterstock

5. Leiskite sau jausti ir kalbėti

✔ Dalinkitės jausmais su artimaisiais
✔ Rašykite dienoraštį
✔ Neignoruokite emocijų

Kartais vien pasidalinimas jau palengvina būseną.

6. Maži malonumai – didelis poveikis

✔ Karšta arbata
✔ Mėgstama muzika
✔ Jauki knyga ar filmas
✔ Kvapai ir žvakės

Kasdienė jaukumo dozė – svarbi savipagalbos dalis.

7. Kada kreiptis pagalbos?

Jei:

  • liūdesys tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites
  • sunku atlikti kasdienes veiklas
  • jaučiate beviltiškumą

verta pasikalbėti su psichologu ar šeimos gydytoju.