Visi jas bent kartą gyvenime patiriame. Vieni jau darželyje sulaukia išgirsta pašaipas, kad neturi paties geidžiamiausio žaislo, kiti pradinėje mokykloje liūdi, nes kritikuojama jų kuprinė, o vėliau bendraamžiai negailestingai šaiposi iš tavo aprangos, figūros, spuogų, šukuosenos, draugų, gyvenamosios vietos ar net tėvų.
Siaubą keliančios patyčios – jos egzistavo ir prieš šimtą metų, nedingo ir šiandien. Nesvarbu, kaip atrodai, kaip rengiesi ar kur gyveni, visuomet atsiras bent vienas žmogus, kuriam tu užkliūsi ir jis nepagailės tau labiausiai įžeidžiančių ir giliausiai į širdį smingančių žodžių. O ar įmanoma su patyčiomis susidoroti pačiam?
Patyčios dėl kilogramų
Kristina* kiekvieną rytą su baime keliasi ir ruošiasi į mokyklą. 15-metė mergina ten beveik neturi draugų, nors kiekvieną rugsėjo pirmąją pažada sau, kad šiais mokslo metais viskas bus kitaip, ji bus drąsesnė, nekreips dėmesio į apkalbas ir tikrai didžiulėje moksleivių minioje ras sau artimą draugę. Tačiau ir šįmet niekas nesikeičia: bendraklasės ją užgaulioja dėl figūros, pravardžiuoja „storule“, „dike“, „stora kiaule“, Kristina gėdijasi persirengti prieš kūno kultūros pamoką, nes lieknos jos bendraklasės ir vėl šaipysis iš jos kilogramų. Prieš keletą metų Kristina priaugo šiek tiek svorio. Tuomet tai neatrodė didelė problema, tačiau prieš maždaug dvejus metus ji pajuto, kad yra apvalesnė nei aplinkinės mergaitės. Deja, tą pastebėjo ne tik ji, bet ir bendraklasės, ir negailestingai ėmė Kristiną užgaulioti dėl jos išvaizdos.
Kristina tiki, kad jei ji sulieknėtų, iškart susirastų draugių, todėl mergina ne kartą bandė laikytis dietos, vasarą buvo pradėjusi rytais bėgioti, tačiau po užgauliojimų mokykloje ji nenori nieko, tik grįžti namo, pasislėpti po antklode ir su traškučių pakeliu rankose užsimiršti bežiūrint romantišką serialą tikintis, kad jau rytoj viskas pasikeis.
Kristina norėjo pereiti į kitą mokyklą, tačiau išsigando suvokusi, kad viskas gali būti dar blogiau – dabar didžiausias užgauliotojas ji pažįsta, todėl gali kiek įmanoma jų vengti, o naujoje mokykloje reikėtų praeiti dvigubą pragarą…
*Herojės vardas pakeistas.
Kristina – tikrai ne vienintelė 15-metė, patirianti patyčias dėl svorio. Juk ir lieknos merginos dažnai būna pravardžiuojamos „šakaliukais“, „skeletais“ ar kitais nemaloniais žodžiais. Tačiau kažkodėl vyrauja nuomonė, kad įžeidinėjamos tik šiek tiek papildomų kilogramų turinčios merginos.
Paauglystė – nuolatinių pokyčių ir pasimetimo laikas. Kūnas sparčiai bręsta, auga, keičiasi, todėl nenuostabu, kad ir Kristinos figūra galėjo kardinaliai pasikeisti. Tačiau reklamų formuojamas tobulos merginos įvaizdis jau nuo mažų dienų mums kala į galvas, kad graži – tik ta, kuri primena merginą iš žurnalo viršelio. Visos, kurios turi didesnę nosį, mažesnes krūtis ar stambesnes šlaunis bus kritikuojamos dėl to, kad atrodo ne taip, kaip „turėtų“. Tačiau ir tos, kurios realybėje galbūt yra modeliai, sulaukia užgauliojimo dėl „dirbtinės“ išvaizdos ar todėl, kad dėmesio sulaukia už savo grožį. Kaip jau supratote, tobulų nėra. Visuomet atsiras tas, kuris pavadins „Mis Pasaulis“ nugalėtoją baidykle, tačiau ar tai bus tiesa?
Kritikuotojų įžeidinėjimai tėra paprasčiausias jų kompleksų slapstymas. Juk jei nepasišaipysi iš mokyklos storulės, visi galvos, kad tu – kažkoks „ne toks“. O galbūt kol šaipaisi iš silpnesnio niekas nepastebės, kad gauni blogus pažymius, neturi tikrų draugų, tavęs iš tikrųjų niekas nemėgsta, o tiesiog bijo, kad tu savo pašaipų durklus atsuksi jų pusės. Iš esmės visiškai nesvarbu, dėl kokios priežasties iš tavęs šaipomasi, svarbu suvokti, kad šaipomasi tam, kad pats toks supuvęs tas, kuris šaiposi, neatrodytų.
Kristina klysta manydama, kad tik jei sulieknės, susiras draugų. Kam reikalingi „draugai“, kurie tave priims tik tada, kai atsikratysi keleto kilogramų? Su kuo mes draugaujame – su žmogumi ar jo figūra? Draugų gali susirasti visi: tiek liekni, tiek apkūnūs, tiek aukšti, tiek žemesnio ūgio, juk pasaulyje – pilna įvairiausių gyventojų! Nereikėtų savo gyvenimo apriboti vien mokykla ir manyti, kad draugus būtina rasti tik ten.
O jei tikrai nori sulieknėti, tai vertėtų daryti ne dėl kažko, o dėl savęs. Nesportuok tam, kad galėtum „atkeršyti“ visiems, kurie iš tavęs šaipėsi – tokia motyvacija ilgai „neveš“. Sportuok, kad būtum sveikesnė, linksmesnė, ištvermingesnė, galbūt treniruotės netgi taps tavo hobiu? O sporto klubas – puiki vieta ieškoti draugų, juk ten susirenka tikrai ne modelių konkurso dalyvės, nereikės kompleksuoti ir jaudintis, ar kas nors pastebi papildomus tavo kilogramus.
Su patyčiomis galima kovoti dviem būdais: nekreipti į jas dėmesio arba atsikirsti taip, kad niekam nekiltų noras iš tavęs šaipytis dar kartelį. Senas geras posakis „aš tai gal ir sulieknėsiu, o tu visam gyvenimui liksi piktčiurna“ bent minutei nutildys patyčias. O ir šiaip, atlaikysi patyčias – sugebėsi ateityje atlaikyti bet ką.
Nuolat patiri patyčias? Pasidalink savo patirtimi [-[9]-] . Visi laiškai išliks anoniminiai, o įdomiausių laiškų autorės bus apdovanojamos kosmetikos prizais. Padėkime viena kitai!
