KLAUSIMAS: esu 23 metų mergina, kuri jau daugiau nei metus kankinasi dėl to, kad buvo pradėjusi lytinius santykius su draugu.
Aš taip svajojau apie tai, kad gyvenime turėčiau vienintelį partnerį. Taip nutiko, kad aš tikrai maniau, kad jau turiu tai, ko noriu iš gyvenimo: mylintį ir mylimą, patikimą draugą…
Labai greitai mes susibendravome, jautėme vienas kitam neapsakomą aistrą ir taip nebegalėjome vienas be kito, kad jau po 4 mėnesių nebeištvėrėme be dar didesnio suartėjimo. Nesakau, kad buvo geras metas…
Mėnesį nebuvo galimybės susitikti ir aš nutariau, taip viską ir baigti, nes pajutau, kad negerai taip daryti: jis pasiturintis, dar porą metų jaunesnis, turėjęs jau rimtų partnerių.
Taip mes ir išsiskyrėme. Ne kartą dar kalbėjome, norėjome vėl kartu būti, bet aš, pati sau prieštaraudama, delsiau.
Jau visus metus niekaip negaliu pamiršti kartu su juo praleisto laiko. Vis pykstu ant savęs, kad praradau nekaltybę, ir dabar jau, manau, nebegalėsiu surasti nuoširdaus, draugiško, ramaus, paprasto gyvenimo draugo.
Prieš tai turėjau ne vieną draugą, bet niekada negalvojau, kad derėtų pradėti lytinius santykius.
Tad noriu jūsų ir skaitytojų paklausti patarimo, ar tikrai neįmanoma surasti rimto vaikino, kuriam galėčiau nuoširdžiai papasakoti savo istoriją ir jis mane suprastų…
ATSAKYMAS: pasakyti žodžiai turi milžiniškos galios. Tu nuoširdžiai susikūrei svajonę apie vienintelį žmogų, kuriam norėjai išsaugoti nekaltybę, planuodama kartu nugyventi gyvenimą.
Vaikinas, kuris tau buvo artimas ir patiko, pakeitė tavo svajones. Reikia susimąstyti, kas su tavimi atsitiko. Jūs patikote vienas kitam, jums buvo gera drauge ir staiga tu suabejojai savo jausmais ir savo vaikino patikimumu.
Būna taip, kad moraliniai įsitikinimai nugali po to, kai žmogus atsisako savo nuostatų ir pasielgia kitaip. Tau turėjo būti ypač sunku, nes jauteisi išdavusi save, palikai vaikiną, kuris buvo prie tavęs prisirišęs, atsisakei meilės ir praradai nekaltybę.
Tavo laiške galima įskaityti minčių, kad abejojai dėl savo vaikino. Jis dvejais metais jaunesnis, jis – iš turtingos šeimos. Tarytum sakytum, kad tu jam ne pora. Tave ėmė kankinti slegiantis nevisavertiškumo kompleksas.
Tu išsigandai savo karštų jausmų ir savo nepažįstamo, nevaldomo potraukio. Juk tau atrodo, kad juntanti stiprią aistrą mergina kažkuo smerktina, nes ji neturėtų taip jaustis iki vedybų.
Dabar suruošei savo sielai metus trunkančią praradimo, ilgesio, išgyvenimų ir kaltės egzekuciją. Labai didelė kalčių išpirkimo kaina. Dievas Marijai Magdalietei atleido kur kas didesnes nuodėmes, nes ji iš širdies atgailavo ir meldė Dievą atleidimo. O kada yra tavo nuodėmės atleidimo pabaiga? Kiek dar reikia kentėti ir save graužti, kad išpirktum savo kaltes? Tai labai rimtas klausimas.
Kita tavo idėja yra tokia: „dėl nekaltybės santuoka bus tvirta ir laiminga”. Tu lyg esi tikra, kad praradai galimybę sutikti kada nors mylintį ir gerbianti tave vyrą, už kurio ištekėsi ir turėsi laimingą šeimą.
Skaistybė ir nekaltybė yra labai svarbi. Bet ji nenulemia laimingos santuokos. Įdomu, gal pasaulyje yra padaryti tyrimai, kuriuose palygintas ryšys tarp skaistybės ir santuokos tvirtumo…
Juk tu turi asmenybę, individualybę, dėl kurios tave buvo pamilęs vienas žmogus. Greičiausiai kitas pamils dėl tų pačių tavo savybių. Kaip tu save vertini kaip žmogų, kaip asmenybę? Gal tu per daug žiauri savo atžvilgiu, per mažai myli ir per daug gąsdini pati save. Tau sunku patikėti, kad tu gali sutikti vaikiną.
Tu kreipeisi į DELFI ir į skaitytojus. Sveikinu tave su drąsiu poelgiu. Tačiau būk atspari, nes gausi visokiausių laiškų, su pačiomis prieštaringiausiomis nuomonėmis.
Įmanoma rasti vaikiną, kuris tave pamils tokią, kokia esi. Bet gal tapti nuodėmklausiu jam bus per sunkus darbas.
Tavo sielai prieš tai labai reikėtų supratingo asmeninio išklausymo ir nuodėmių atleidimo. O vaikinui pakaks žinoti, kad jį myli ir jau žinai, kas yra intymūs santykiai. Bet kiek žmonių, tiek nuomonių.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
