Kartais, norint įpūsti šventinę nuotaiką, reikia visai nedaug. Būrelis draugų, mąsčiusių, kaip artėjančių švenčių proga nustebinti bičiulius, rado originalų būdą. Nieko nelaukę nuskubėjo į įrašų studiją ir jau kitą dieną klausė lengvos, savo sukurtos Kalėdinės kompozicijos.
Kad klausytojai nepasimestų ilgame atlikėjų sąraše, jie atsiribojo nuo savo muzikinių pseudonimų ir projektą pavadino „O Mums Žiema“.
Tiesa, smalsūs melomanai jau seniai iškapstė, kad po šiuo projektu slepiasi dainuojamosios poezijos atstovė Sunlit, undergroundinio rapo balsai Justaff ir Hamelion, ketvertas „Rokoko“ choro dainorėlių (Evelina, Akvilė, Justina ir Gytis) bei muziką naktimis dėliojęs Aurimas (geriau žinomas Boso pseudonimu).
Trumpai pakalbinome pagrindinius idėjos asmenis – Sunlit, Justaff ir Hamelion.
– Ką gi jums reiškia Kalėdos?
Justaff: nesu didis tikintysis, kad siečiau tai su kokiu nors religiniu motyvu, todėl Kalėdos turi labai paprastą ir mielą reikšmę: jaukūs ir šilti namai, išsiilgta šeima, ramybė, harmonija, karštas vynas, tinginiavimas ir skaniausias pasaulyje mamos maistas. Dovanas, aišku, irgi mėgstu, bet prioritetų skalėje jos jau kur kas žemiau nei tai ką išvardinau.
Sunlit: o man ši šventė iškart primena mandarinų kvapą namie, artimųjų šypsenas ir daug daug laimingų žmonių mieste.
Hamelion: kodėl niekas nepaminėjo sniego? Žiemos šventės be sniego kaip Kalėdų rytas be smulkių dovanų.
– Jei jau prakalbote apie dovanas, išsiduokite kokių tikitės gauti šiais metais?
Sunlit: konkrečių dovanų tikėdavausi, turbūt, tik kai buvau maža. Dabar man nelabai svarbu, kokia bus dovana ar tuo labiau, kiek ji kainuoja. Svarbiausia, kad dovana turėtų mintį ir skleistų šilumą.
Hamelion: o aš noriu praktiškų dovanų. To, ką aš naudosiu šiandien, rytoj ir poryt. Šiltos močiutės kojinės būtų pats tas. Sakote aš neįdomus snobas? Gali būti, bet, matot, beveik niekas per tiek metų nesugebėjo padovanoti smagios originalios dovanos, o nuo kičinių niekučių jau lūžta lentynos.
Justaff: labai norėčiau „Cannon EOS 5D Mark II“! Juokauju. Šiais metais mano labiausiai trokštama dovana neturi nieko bendro su materialiais objektais. Mat, vadinamoji „krizė“ ne tik kišenes palietė, bet ir giliau savo šaknis suleido. Na, gal tai per daug asmeniška.
– Kodėl būtent tokia forma pasirinkote atlikti kūrinį?
Hamelion: šios dainos pirmąją versiją įrašėme dar prieš kokius šešerius metus. Iš buvusios komandos likome tik aš ir muziką kūręs Aurimas. Dainą „iš pagrindų“ pakeitėme, liko tik truputėlį panaši melodinė linija bei maža dalis mano teksto.
O rap stilių pasirinkome todėl, kad juo lengviausia išdėstyti savo mintis. Nenorėjome blizgučiais apsagstyto darbo, bet trokšte troškome ironijos, šypsenos ir šventės. Tą ir padarėm.
Justaff: o, vau. Sunku pasakyti. Tikrai sunku. Galbūt darėme tai, ką geriausiai mokėjome tuo metu. Nesame ypač balsingi tenorai, kad angelišku balsu sutrauktumėme Kalėdinę baladę. O iš kitos pusės, manau, įrodėme, jog kiekvienas muzikinis stilius gali išvystyti bet kokią tematiką ir nuvertėme tą nematomą kvailų nuomonių sieną tarp stilių diferenciacijos, pagal jiems lipdomas atitinkamos tematikos etiketes. Gal. O ką? Nepatiko?
– Ir pabaigai. Mažas palinkėjimas tiems, kurie be galo laukia švenčių.
Sunlit: linkiu visiems patirti Kalėdų džiaugsmą? Ne, reikia kažkaip kitaip. Linkiu visiems didelių snaigių, raudonų apšerkšnijusių nosių ir eglučių nebyrančiais spygliais. Vat.
Justaff: visų pirmą tai linkiu nesirgti jokiais „pandemais“, apkabinėtais gyvulių pavadinimais. O jei nuoširdžiai, tai linkiu daug šilumos ir santarvės. Manau, tai padaro šventes tikrai šventiškomis. Vertinkite tai, ką turite, bet nenuvertinkite savęs. Gero chill‘o visiems ir dosnaus Kalėdų Senio. Ho ho ho.
Hamelion: sniego, draugu, vyno, chill‘o… Taip, ir dar visiems truputėlį tikėjimo. Kartais tiek ir tetrūksta.
